Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios UAB „Baltic autogroup“ bankroto administratoriaus MB „Likvidavimas“ pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotasis asmuo A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Bankroto administratoriaus teigimu, BUAB „Baltic autogroup“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusio įmonės vadovo A. B. (toliau ir buvęs įmonės vadovas) veiksmai.

3. Nurodo, kad buvęs įmonės vadovas nevykdė savo kaip vadovo pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, kadangi už 2014 metus neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui; iškėlus bankroto bylą BUAB „Baltic autogroup“ buvęs įmonės vadovas neįvykdė ir imperatyviai įstatymo bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę BUAB „Baltic autogroup“ bankroto bylos iškėlimo dienai. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratoriaus nuomone, buvęs įmonės vadovas šiuo atveju veikė išimtinai savo, o ne BUAB „Baltic autogroup“ interesais, nesilaikė nei Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų, nei Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintų specialiųjų pareigų įmonės vadovui, kas atitinka Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto kriterijų.

4. Paaiškina, jog buvęs įmonės vadovas, pasirašydamas įsakymą dėl dokumentų ir turto perdavimo, patvirtino susipažinęs su jo turiniu, tačiau iki šios dienos bankroto administratoriui įmonės turtas ir dalis dokumentų, įskaitant nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis sudarytą BUAB „Baltic autogroup“ balansą, nėra perduoti. Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. gruodžio 31 d. BUAB „Baltic autogroup“ kasoje buvo 10 490,35 Lt (3 038,22 Eur) grynųjų pinigų, kadangi šią aplinkybę pagrindžia ir 2014 m. įmonės kasos apyvartos žiniaraštis. Nurodo, jog remiantis 2015 m. įmonės grynųjų pinigų apyvartą atspindinčiais ir buvusio įmonės vadovo pasirašytais dokumentais matyti, kad įmonei priklausantys grynieji pinigai sudaro 29 885,65 Eur dydžio sumą. Bankroto administratoriaus teigimu, atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo pareigas ėjo A. B., akivaizdu, kad visas BUAB „Baltic autogroup“ turtas ir dokumentai buvo A. B. žinioje, įskaitant ir pinigines lėšas 29 885,65 Eur dydžio sumai, kurių buvęs įmonės vadovas iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui. Atkreipia dėmesį, jog bankroto administratorius 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikęs ieškinį dėl žalos atlyginimo ir šioje byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kuri Vilniaus miesto apylinkės miesto nutartimi buvo patvirtinta, kas, bankroto administratoriaus nuomone, leidžia pagrįstai teigti, jog buvęs įmonės vadovas, pasirašęs taikos sutartį, pripažino savo neveikimą, neteisėtus veiksmus bei faktą, jog neperduodamas bankroto administratoriui įmonės turto padarė žalą BUAB „Baltic autogroup“ ir jos kreditoriams. Atkreipia dėmesį, kad nepaisant aukščiau išdėstyto, buvęs įmonės vadovas ne tik nėra įvykdęs taikos sutartimi prisiimtų įpareigojimų, bet taip pat ir neįvykdė žodinio susitarimo, jog sudarius taikos sutartį bankroto administratoriui bus perduotas visas įmonės turtas.

5. Teigia, kad buvęs įmonės vadovas piktybiškai nevykdo nei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi BUAB „Baltic autogroup“ bankroto byloje nustatyto įpareigojimo, nei taikos sutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog buvęs įmonės vadovas siekia nuslėpti įmonės dokumentus bei galimai tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Bankroto administratoriaus nuomone, tikėtina, jog likusioji, t. y. neperduota bankroto administratoriui dalis įmonės finansinių dokumentų galimai yra sunaikinti, neperduotas įmonės turtas pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir iššvaistytas.

6. Nurodo, kad bankroto administratoriui buvęs įmonės vadovas 2015 m. rugsėjo 30 d. perdavė vos kelis su BUAB „Baltic autogroup“ veikla susijusius segtuvus, nurodydamas, jog tai yra visi jo žinioje turimi įmonės dokumentai, o tuo tarpu didžiosios dalies BUAB „Baltic autogroup“ dokumentų buvimo vieta apskritai neaiški, kadangi buvęs įmonės vadovas iki šios dienos jų nėra perdavęs. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad bankroto administratoriui perėmus dalį dokumentų iš buvusio įmonės vadovo, buvo nustatyta, kad trūksta didelės dalies įmonės dokumentų (nėra perduotos įmonės sutartys, didžiosios knygos, ilgalaikio turto pardavimą per 2014 metų laikotarpį patvirtinantys įrodymai, akcininkų sprendimai bei daug kitų buhalterinės apskaitos dokumentų). Atsižvelgiant į tai, kad turimi dokumentai nesukuria vieningos įmonės buhalterinės apskaitos, bankroto administratoriaus nuomone, darytina pagrįsta išvada, jog A. B. neteisėti veiksmai, t. y. sąmoningas įmonės dokumentų slėpimas bei aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas nulėmė tai, kad neįmanoma visapusiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kas atitinka Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

8. Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos, viešų registrų duomenų nustatyta, kad BUAB „Baltic autogroup“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. birželio 13 d.; įmonės vadovu nuo įmonės įsteigimo momento iki 2012 m. liepos 5 d. buvo R. B., nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. – R. C., nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. sausio 24 d. – A. L., nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2014 m. kovo 12 d. - R. C., nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. – A. L., nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. - R. C., nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. B..

9. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Baltic autogroup“ iškelta bankroto byla; įmonės bankroto administratoriumi paskirtas MB „Likvidavimas“; nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 7 d.

10. 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi.

11. 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

12. 2017 m. vasario 6 d. nutartimi panaikinti visi areštai, pritaikyti BUAB „Baltic autogroup“ įmonės piniginėms lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose.

13. 2017 m. balandžio 5 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2018 m. kovo 20 d. bankroto administratorius įpareigotas pateikti duomenis apie atliktus likvidavimo veiksmus.

14. 2018 m. liepos 4 d. nutartimi tenkintas bankroto administratoriaus skundas dėl BUAB „Baltic autogroup“ 2018 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

15. 2019 m. balandžio 18 d. teisme buvo gautas bankroto administratoriaus pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi, anot bankroto administratoriaus, egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 4-5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai.

16. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

17. Šios nutarties 16 punkte išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).

18. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

19. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti buvusio įmonės vadovo veiksmų aktualiu ginčo atveju laikotarpiu (ne)tinkamumą įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu, be kita ko, įvertinant atitinkamai šių veiksmų atlikimo momentu buvusias faktines aplinkybes, sąlygojusias suinteresuotojo asmens kaip buvusio įmonės vadovo veikimo konkrečiu būdu (ne)būtinumą.

Dėl kriterijaus, įtvirtinto Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, (ne)buvimo

20. Kaip vienas iš tyčinio bankroto nustatymo kriterijų, įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte - įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

21. Bankroto administratoriaus teigimu, šio tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus buvimą pagrindžia aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas neteikė už 2014 metus finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui bei iškėlus bankroto bylą neįvykdė ir imperatyviai įstatymo bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę BUAB „Baltic autogroup“ bankroto bylos iškėlimo dienai.

22. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, BUAB „Baltic autogroup“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą teikė finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2013 metus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog tokiu būdu (neveikimu) buvęs įmonės vadovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 bei 7 punkto nuostatas, tačiau, pažymėtina, jog šių nuostatų (jose įtvirtintų įmonės vadovo pareigų) pažeidimas savaime nesuponuoja išvados apie tai, jog toks neteisėtas įmonės vadovo neveikimas buvo sąlygotas pastarojo siekio tyčia įmonę privesti prie bankroto.

23. Teismas sprendžia, jog taip pat ir kita bankroto administratoriaus nurodyta aplinkybė - pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę BUAB „Baltic autogroup“ bankroto bylos iškėlimo dienai pažeidimas, liudija tik apie tai, kad ši pareiga iš esmės nebuvo įvykdyta, tačiau, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog tokios pareigos pažeidimas priežastiniu ryšiu galėtų būti susijęs su įmonės privedimu prie bankroto.

24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.

Dėl kriterijaus, įtvirtinto Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, (ne)buvimo

25. Kaip vienas iš tyčinio bankroto nustatymo kriterijų, įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte - įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

26. Bankroto administratoriaus teigimu, šio tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus buvimą pagrindžia aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui įmonės turtą – 29 885,65 Eur pinigines lėšas; neįvykdęs įstatymo įpareigojimo dėl įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui perdavimo; nevykdo taikos sutarties, sudarytos civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, įsipareigojimų.

27. Bylos duomenimis, bankroto administratorius įmonės turto - 29 885,65 Eur piniginių lėšų – buvimą įmonės bankroto bylos iškėlimo momentu grindžia buvusio įmonės vadovo pasirašytais kasos pajamų ir išlaidų orderiais už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn., be kita ko, nurodydamas pareiškime, jog galimai šis neperduotas bankroto administratoriui turtas yra pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir iššvaistytas. Teismas pažymi, jog nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 7 d. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo praėję keli mėnesiai, darytina išvada, jog šiuo laikotarpiu įmonės finansinė padėtis galėjo kisti. Be to, ir pats bankroto administratorius pareiškime nurodo, jog pastarajam nėra perduota dalis dokumentų, įskaitant ir įmonės didžioji knyga, kas šiuo atveju liudija apie tai, jog bankroto administratoriaus nurodomi duomenys dėl neperduoto bankroto administratoriui turto yra grindžiami iš esmės tik dalimi įmonės dokumentų, kurie atspindi tik tam tikro laikotarpio įmonės finansines operacijas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių dėl 29 885,65 Eur piniginių lėšų bankroto administratoriui neperdavimo bei galimo jų pasisavinimo, sunaikinimo, praradimo ir iššvaistymo pagrįstumą.

28. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, konstatavo, kad įmonė jau 2014 metais iš esmės buvo nemoki (pradelsti įsipareigojimai viršijo įmonės turtą), o remiantis atsakovės direktoriaus pateiktu kreditorių sąrašu, sudarytu 2015 m. balandžio 30 d., atsakovės pradelsti įsipareigojimai 27 kreditoriams siekė 348 780 Eur, debitoriniai įsiskolinimai siekė 316 984 Eur. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog net ir darant prielaidą apie tai, jog prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą galimai buvęs įmonės turtas - 29 885,65 Eur piniginių lėšų – buvo pasisavintas, sunaikintas, prarastas ar iššvaistytas, akivaizdu, jog šis veiksmas iš esmės negalėtų sąlygoti įmonės privedimo prie bankroto ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, kadangi įmonė nemoki buvo jau 2014 metais ir jau tuo metu įsipareigojimai kreditoriams siekė net 348 780 Eur, o tuo tarpu bankroto administratoriaus nurodoma galimai neperduota pastarajam įmonės piniginių lėšų suma, akivaizdu, jog negalėjo turėjo žymios įtakos įmonės turtinei padėčiai.

29. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti ir apie tai, jog taikos sutarties, sudarytos civilinėje byloje dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo priteisimo, nevykdymas yra aplinkybė, liudijanti įmonės tyčinį bankrotą. Teismas pažymi, jog aplinkybė dėl taikos sutarties (ne)vykdymo yra neaktuali, sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, kadangi taikos sutarties (ne)vykdymas yra susijęs tik su paties buvusio įmonės vadovo atsakomybe dėl taikos sutarties įsipareigojimų nevykdymo, tačiau neturi jokio priežastinio ryšio su įmonės tyčiniu privedimu prie bankroto. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog, priešingai negu nurodo bankroto administratorius, taikos sutarties sudarymas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo negali būti vertinamas kaip buvusio įmonės vadovo neveikimo, neteisėtų veiksmų bei fakto, jog neperduodamas bankroto administratoriui įmonės turtą padarė žalą BUAB „Baltic autogroup“ ir jos kreditoriams, prisipažinimas.

30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.

Dėl kriterijaus, įtvirtinto Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, (ne)buvimo

31. Kaip vienas iš tyčinio bankroto nustatymo kriterijų, įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte - teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

32. Bankroto administratorius Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus buvimą grindžia aplinkybe, jog buvęs įmonės vadovas neperdavė iki šiol bankroto administratoriui didelės dalies įmonės dokumentų.

33. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017). Taigi, šiuo atveju pats faktas dėl dokumentų ar jų dalies neperdavimo, teismo vertinimu, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį sukelti įmonei bei jos kreditoriams žalą ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, pats savaime nepatvirtina aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad buvęs įmonės vadovas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų bei turto apsaugos.

34. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.

35. Taigi, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pripažinti BUAB „Baltic autogroup“ bankrotą tyčiniu nėra pagrindo, dėl ko bankroto administratoriaus pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

bankrutavusios UAB „Baltic autogroup“ bankroto administratoriaus MB „Likvidavimas“ pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.