Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.7.1.1; 1.2.7.1.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. rugpjūčio 4 d.

neviešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs, 9 klasių išsilavinimo, Lietuvoje nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2006 m. rugpjūčio 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) 2008 m. gruodžio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. rugpjūčio 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo. 2010 m. balandžio 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 metų 9 mėnesių 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmė atlikta 2012 m. vasario 6 d.;

3) 2013 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 65 MGL dydžio (8 450 litų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 44 MGL (5 720 litų) bauda. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis – 40 MGL (5 200 litų) bauda. Sumokėta baudos dalis – 4 700 litų pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir laikyta, kad E. P. likusi mokėtinos baudos dalis yra 500 litų.

2016 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2013 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusi nesumokėta 144,81 Eur (500 litų) dydžio bauda pakeista į 1 parą arešto. Bausmė neatlikta;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 2 dalyje, BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2012 m. balandžio 7 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. L. ir D. G., panaudodami fizinį smurtą – E. L. ir D. G. laikant nukentėjusiąją R. L. už rankų, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, jis pastarąją nurengė nuogai, įvedė savo lytinį organą R. L. į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. bendrininkų grupėje išžagino nukentėjusiąją R. L..

Be to, E. P. 2012 m. balandžio 7 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios R. L. būkle, nes prieš tai ją išžagino veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas fizinį smurtą – laikydamas R. L. už rankų, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, jis pastarąją nurengė, užgulė ant lovos, įvedė savo lytinį organą R. L. į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. išžagino nukentėjusiąją R. L..

Be to, E. P. 2012 m. balandžio 7 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios R. L. būkle, nes prieš tai ją išžagino, panaudodamas fizinį smurtą – prievarta nukentėjusiąją nutempė į lovą, numovė kelnaites, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, įvedė savo lytinį organą R. L. į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. išžagino nukentėjusiąją R. L..

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai bei daiktiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. prisipažino kaltu ir parodė, kad susitiko su E. L. ir D. G., kartau su jais buvo nukentėjusioji ir visi susirinkę vartojo alkoholį. Buvo apsvaigę ir nusprendė lytiškai santykiauti. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, taip nebūtų pasielgęs. Supranta, kad kaltinime nurodytus veiksmus atliko be nukentėjusiosios sutikimo. Pirmą kartą, t. y. 2012 m. balandžio 7 d. apie 00.00 val., rankas nukentėjusiajai laikė E. L. ir D. G.. Po kiek laiko jie išėjo. Jis nurengė nukentėjusiąją. Tos pačios dienos rytą, apie 11.00 val., taip pat santykiavo su nukentėjusiąja, ją taip pat nurengė, paskui tą pačią dieną išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten taip pat žagino nukentėjusiąją, nurengė ją. Sutinka su kaltinimuose išdėstytomis aplinkybėmis, supranta, kad visus veiksmus atliko prieš nukentėjusiosios valią, tačiau būdamas neblaivus nesuvokė situacijos. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajai atlygino 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, jei teismas manys, kad nukentėjusioji patyrė didesnę neturtinę žalą, atlygins su prašomu priteisti turtinės žalos dydžius sutinka. Atsiprašė nukentėjusiosios, tą nori padaryti ir teismo posėdžio salėje. Kai išvyko iš Lietuvos apie tyrimą nežinojo, jis 2013 m. buvo kaltinamas dėl vagystės ir tuo metu nebuvo jokių duomenų, apie šį tyrimą. Prieš kelis metus sužinojo apie tyrimą, bet viską paliko likimo valiai. (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai, naujo asmens dokumento nesigamino (4 t., b. l. 136–137).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios R. L. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. L. parodė, jog 2012 m. balandžio 6 d. apie kokią 14-15 val. vaikščiojo (duomenys neskelbtini), ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ su savo drauge, kai jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino antrą kartą matytas žmogus, kurio telefono numerio nežinojo. Sakė, kad jo vardas V. Jis pasakė, kad nori į jos sąskaitą iš užsienio pervesti pinigų. Susitiko jie prie parduotuvės. V. atvažiavo su trimis draugais, „Peugeot“ automobiliu, kuris buvo juodos spalvos, modelio nežino, senos laidos, sedanas. Vieną iš jų seniau pažinojo, vieną kartą su juo buvo šventusi, su E. L.. Kitų dviejų nepažinojo. Vaikinai pasakė, kad ją nuveš namo, tuomet jos draugė nuėjo į parduotuvę, o vaikinai ją nuvežė namo, kur ji pasiėmė pasą ir grįžo pas juos, ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) banką, kur ji norėjo pervesti pinigus, bet bankininkė neleido. Išėjus iš banko, vaikinai jai nieko nesakė ir ji įsėdo į jų automobilį bei pasakė, kad pinigų neleido pervesti. Jie nieko nesakė, liepė lipti į mašiną. Visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vienas iš automobilyje buvusių jaunuolių išlipo, tada jie nuvažiavo (duomenys neskelbtini) į kitą vietą pasiimti kito draugo – tų vaikinų pažįstamo, po to visi važiavo į (duomenys neskelbtini). Užsuko į parduotuvę, nupirko dešrų, gerti ir važiavo į namą, kuriame gyveno E. L. Po to jie ten gėrė degtinę. Gėrė namo viduje alų ir degtinę, o parūkyti ėjo visi į lauką prie laukinių durų ir cigarečių nuorūkas mėtė ant pievos prie krūmų. Ji nelabai norėjo degtinės gerti, bet vaikinai jai liepė gerti. Vienas vaikinas, kuris vairavo, pradėjo prie jos lįsti, grabaliotis. Jo vardas buvo E. arba R. Po to jis ją paleido. Po to jie toliau „baliavojo“. Vėliau ji nuėjo į pirmo aukšto tualetą ir ten norėjo nusiplauti rankas. V. beldėsi į duris, ji duris atrakino ir jis pradėjo lįsti, priekabiauti, numovė jai kelnes, pasodino ant kriauklės ir išprievartavo. Jis kišo rankas jai už drabužių. Ji suvokė, kas vyksta. Sakė jam baigti, nelįsti, jį atstūmė, bet jis po to vėl lindo. Kad ji nesipriešintų, jis ją pasodino ant kriauklės. Kelnes, kada nuvilko – neprisimena, labai greitai atsegė ir žiūri, kad ji be kelnių. Varpą jis buvo įkišęs gal 5 min., ir jai atrodo, kad jis užbaigė aktą ant kriauklės. Po to ji užsidėjo kelnes ir nuėjo į kambarį. Jai pasidarė juoda akyse, buvo išgėrusi, nelabai prisimena. Vienas vaikinas, tą kurį paėmė (duomenys neskelbtini), išėjo vakare, ir liko trys vaikinai. Ji išgėrė, jai norėjosi eiti gulti. Vaikinai norėjo ją nugirdyti, nes davė ir davė stikliukus. Sakė jiems, kad nenori gerti, bet jie liepė gerti. Kai išėjo iš tualeto, jai atrodė, kad ji dar gėrė, bet tiksliai neatsimena. Jai pasidarė negera, norėjo nueiti į lovą atsigulti ir tuomet visi buvę vaikinai pradėjo lįsti. Ji norėjo miegoti, o jie toliau lindo. Tas, kur prie vairo sėdėjo, pats pirmas pradėjo lįsti, pradėjo lipti ant jos. Iš pradžių jis buvo apsirengęs, ji pati buvo apsirengusi. Paskui pajautė, kad jai laiko rankas. Pamatė, kad V. laiko už rankos, o kai pasisuko į jį, jis ranką patraukė. Tas, kuris sėdėjo prie vairo, pradėjo ją nurenginėti, nurengė visus drabužius. Jis ją nurengė nuogai. Tada V. su E. pasitraukė, o tas lipo ant jos. Jis iš pradžių buvo tik be marškinėlių, kai jai nuvilko drabužius. Po to, jis buvo nuogas. Išžaginimas buvo į makštį. Kiek ilgai truko aktas, neprisimena. Nesutiko su tuo, kas vyksta. Ji priešinosi, stengėsi, kad nebūtų garsų, nes nežinojo, ką jie jai padarys. Norėjo jį nuspirti, nustumti, sakė, kad nelįstų. Po to, E. liepė eiti į kitą kambarį, vos ne iš karto, kai nuėjo tas, kuris žagino. Nuėjo ji į kitą kambarį nuoga. Po to jie nuėjo miegoti į kitą lovą, ji ir buvę vaikinai. Nuėjo savo noru, nes norėjo miegoti, skaudėjo galvą. Į lovą kitame kambaryje atsigulė ji, V. ir E., o kur atsigulė vairuotojas – nematė. Po to E. pradėjo su ja šnekėti ir pradėjo lįsti ir tada ji santykiavo su E. E. buvo nuogas. Kiek prisimena, V. buvo apsirengęs. Su E. nesutiko santykiauti. Policijai neskambino, nebandė pabėgti. Nesipriešino, nes nenorėjo vaikinų supykdyti. Jie nei vienas jai negrasino nei žodžiais, nei veiksmais, tačiau jų bijojo, kad nebūtų sumušta. Kai E. žagino, V. miegojo šalia. E. jai negrasino, jam nesipriešino, nes nenorėjo pyktis. E. atliko lytinį aktą į makštį. Toliau jie išsimiegojo visi trys. Ryte atsikėlė, susirado drabužius, apsirengė, atsigėrė vandens ir nuėjo miegoti. Po to visi miegojo, o kai atsikėlė sakė eiti į apačią. Kažkiek pamiegojusi atsibudo. Iš ryto du kartus ėjo į apačią. E., kuris vairavo, nusitempė už rankos ją į antrą aukštą. Sakė eiti į tą kambarį, kur buvo. Kambary jis vėl pradėjo prie jos lįsti, jis ją nurengė ir pradėjo lytinį aktą. Lytinis aktas buvo į makštį. Jis ją laikė už rankų. Ji priešinosi, norėjo pabėgti nuo jo. Jis buvo užgulęs ją, ji priešinosi, bet kaip, neatsimena, turbūt rėkė, nes atėjo E. Kai atėjo E., vairuotojas išėjo iš kambario, pasiėmęs drabužius. E. liepė išsimaudyti, ji nuėjo išsimaudyti, jie visi nuėjo ir sugulė į lovą. Išsimaudžius, ji nuėjo tvarkyti kambarius, nes liepė vairuotojas, o kiti vaikinai gėrė. Po kažkiek laiko išvažiavo ji, V. ir vairuotojas, o E. liko name. Ji galvojo, kad ją nuveš namo, o jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten išlipo prie namo, kuris buvo P. Ten buvo trys žmonės, moterų tame tarpe nebuvo. Jie pakeliui nupirko alaus, jai vairuotojas davė alaus į rankas. Ji išlipo iš automobilio su alumi, jie toliau gėrė. Ji gėrė, labai norėjo valgyti. Nuėjo į namo vidų. Ten šnekėjosi, po to ji išėjo į lauką, o jie liko šnekėti. Paskui jai pasidarė negera ir nuėjo atsisėsti ant rąsto. Laukė, kol ją parveš namo. Pasakė, kad parvažiuos namo vakare. Po to atvažiavo P. žmona su vaiku. Vairuotojas su V. pasakė, kad ją paimtų į (duomenys neskelbtini). Ji su jais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vairuotojas nuvažiavo pas draugą, pasiėmė pinigų ir liepė jai nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės. Parduotuvėje neprašė pagalbos, nes nenorėjo išsiskirti iš minios. Nupirko, ką prašė ir grįžo į automobilį. Po to V. pasakė, kad jį parvežtų namo. V. nuvežė namo, o jie grįžo atgal į P. sodybą. Sodyboje buvo likęs tik P. tėvas, daugiau žmonių nebuvo. Vairuotojas ten prisigėrė ir pradėjo prie jos lįsti. Ji irgi gėrė. Vairuotojas ją nusitempė į lovą, numovė megztinį, nuėmė kelnes ir pradėjo su ja vėl santykiauti. Ji nesipriešino, nes nenorėjo jo sunervinti. Atlikus lytinį aktą, jis jai pasakė eiti į virtuvę, kur buvo P. tėvas. Vairuotojas liepė duoti P. tėvui. Ji sakė, kad neduos. Vairuotojas sakė – „gal duoti tau į galvą“. Ji prašė netrenkti. Vairuotojas vėl prašė santykiauti su P. tėvu. Ji atsisakė. Tada vairuotojas per prievartą numovė jai kelnaites, ji pradėjo verkti. Vairuotojas pasakė, kad kai grįš, būtų reikaliukas sutvarkytas. P. tėvas buvo labai girtas ir nesuprato, ką daro. Ji pasiėmė kelnaites ir pabėgo, nes durys buvo užkabintos tik kabliu. Ji atrakino durų kablį ir pabėgo. Nubėgo iki sodybos ir ten buvusių vaikinų paprašė iškviesti policiją. V. ją išžagino 2012 m. balandžio 6 d. apie 22 val., o vairuotojas 2012 m. balandžio 7 d. po 00 val., sekantis kartas buvo 2012 m. balandžio 7 d. apie 11 val. Sodyboje vairuotojas ją žagino apie 18 val. (1 t., b. l. 119–122, 123).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios R. L. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. L. papildomai parodė, jog asmenį vardu E., kaip vėliau tyrimo eigoje sužinojo – E. L., ji buvo mačiusi vieną kartą prieš įvykį, t. y. prieš 2012 m. balandžio 6 d., jį pažinojo kuomet dar buvo nepilnametė, jis mokėsi vienoje mokykloje su buvusia klasioke. Todėl vieno vakarėlio metu jį atpažino. Tačiau su juo jokių artimesnių ryšių ir kontaktų nepalaikė, su juo asmeniškai nedraugavo, jis artimas draugas nebuvo, su juo jokių konfliktų neturėjo. Prieš įvykį jai į mobilų paskambino nurodytas asmuo, kurį įvardijo vardu V., nors dėl jo vardo nėra tikra. Minimas asmuo bent jau taip buvo pristatęs, su juo buvo taip pat susipažinusi vieno vakarėlio metu. Jis, kaip minėjo, buvo jos paprašęs, ar ji nesutiktų, jog į jos sąskaitą banke pervestų pinigus iš užsienio. Tokiu būdu šiuo klausimu jis jai ir paskambino į mobilų, tačiau tuo metu jo numerio neišsisaugojo. Nuo to viskas tą dieną ir prasidėjo. Vaidas buvo mašinoje ne vienas, o su vaikinu, kurį atpažino iš fotonuotraukų kaip E. (E. P.), taip pat mašinoje buvo ir pažįstamas E. L.. Kaip jau ir minėjo, į namą esantį (duomenys neskelbtini), mašina nuvyko keturiese, kur „baliavojo“ dar buvo vienas jos nurodytas apklausoje vaikinas, tačiau jo vėliau nebebuvo, jis išėjo. Patvirtina, kad ją tą naktį išžagino E. (tyrimo metu nustatyta – E. P.), kurį atpažino iš foto, taip pat išžagino E. L., bei vaikinas vardu V. (tyrimo metu nustatyta – D. G.), tačiau dėl jo vardo nėra tikra. Sekančią dieną, kuomet jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį namą, kur ją vėl išžagino E. P, tą patį kartą automobiliu vairuojamu E. P., kartu važiavo ir V., tada važiavo trise. Jų automobilis buvo įklimpęs miške, o ištraukti jį atvyko padėti R. P., su kuriuo kalbėjosi vėliau V. su E. Pirmą kartą į kaimą pas R. P. nuvyko trise, t. y. ji, E. ir V., o antrą kartą ji buvo tik su E., V. jis nuvežė į namus. Jiems būnant name, esančiame (duomenys neskelbtini), pas E. L., kuomet ją pirmas išžagino V. vonios patalpoje, ji buvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio ir pati pasipriešinti jam nesugebėjo, tik sakė jam žodžiais, kad jis baigtų, o jis vis tiek jai tuomet movė kelnes, numovė kelnes su apatinėmis kelnaitėmis ir ją suėmęs rankomis per juosmenį pakėlė ir pasodino ant kriauklės, kur pats per prievartą ją išžagino. Savo noru su juo santykiauti nesutiko, tačiau per apsvaigimą negalėjo jam normaliai pasipriešinti. Po to, kai jie išėjo iš vonios kambario, į bendrą kambarį grįžo su kelnėmis ir apsirengusi. Tada dar toliau visi gėrė, o vėliau ji jau užlipo į antrą aukštą, į vieną iš kambarių miegoti. Tada iš paskos atėjo visi trys vaikinai, t. y. V., E. L. ir E. P. Ji lipo keturiomis į lovą ir norėjo užsikloti antklode, tačiau jie visi ją čiupo ir tuomet jai už vienos rankos suėmė V., iš kitos pusės už kitos rankos suėmė E. L., kuomet tie du vaikinai laikė jos rankas, pirmasis ant lovos išžagino E. P., jis ją išžagino natūraliai. V. ant lovos jos nežagino. Kai E. P ją žagino, V. su E. L. laikė jos rankas. Ji buvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio ir dėl girtumo negalėjo pasipriešinti. Rėkti nerėkė, nes niekas jos vis tiek nebūtų išgirdę. Po lytinio akto jie ją paleido. Ji pati atsikėlė nuo lovos ir tada E. P. liepė visiems jiems eiti į kitą kambarį. Į kitą kambarį ji nuėjo pusnuogė. Kitame kambaryje ji vėl atsigulė ant lovos, kur tuomet ją išžagino E. L.. Jis ją išžagino natūraliu vaginaliniu būdu vieną kartą, kai jis ją žagino jos rankų niekas nelaikė, nes ant lovos užmigo V. O E. P. iš vis nebuvo antrame kambaryje. Su E. L. ji savo noru nesantykiavo, tai buvo prieš jos valią. Minimi asmenys ją išžagino panaudodami fizinę prievartą, laikydami jos rankas. Ji su jais santykiauti nesutiko, pasipriešinti negalėjo, nes jie buvo trys, o ji viena, bijojo, kad jos nesumuštų. Nė su vienu iš minimų vaikinų savo noru ji tikrai nesutiko santykiauti, tai buvo prieš jos valią (1 t., b. l. 124–125).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. N. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. N. P. parodė, kad 2012 m. balandžio 7 d. jai būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 20 val. išgirdo beldimą į duris, atidariusi duris, pamatė tarpduryje stovinčią apie 25 m. merginą, kuri dėvėjo tik apatinę maikutę bei kelnaites. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Tuomet įleido ją į namo vidų ir paklausė, kas atsitiko. Ji atsakė, kad ją norėjo kažkas išžaginti ir ji pabėgo. Tuomet šiai merginai ji davė švarius rūbus, bei apie šį įvykį pranešė policijai. Belaukiant policijos pareigūnų, bandė ją išklausinėti, kur ji buvo, kaip pabėgo, iš kur atsirado jos sodyboje, tačiau ji buvo labai susijaudinusi, verkė, todėl nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Suprato, kad mergina nesiorientuoja, kur yra, tad paklausė ar ji gali nurodyti vietą, iš kurios pabėgo, tačiau ji pasakė, kad ilgai bėgo mišku, o kur ji buvo, ji nežino (1 t., b. l. 150).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. L. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena nuosavame name, kuris yra iš dviejų dalių. Viename namo gale gyvena jo mama, o kitame namo gale gyvena jis vienas. Turi pilnametį sūnų E. L., su kuriuo negyvena, nes su jo motina išsiskyrė, kai jam buvo keturi metai. Jo sūnus E. L. pas jį į namus anksčiau atvažiuodavo, tačiau paskutiniu metu neatvažiuoja, nes susipykę ir apie metus laiko jo nematė. Sūnus E. L. anksčiau turėjo raktus nuo jo namų, ar turi juos šiuo metu – nežino, bet greičiausiai turi, jei be jo žinios įėjo į jo namus. 2012 m. balandžio 6 d. ryte apie 8 val. jis išvažiavo į darbą. Po darbo į savo namus negrįžo, važiavo pas savo pažįstamą, pas kurį liko nakvoti. Į savo namus parvažiavo 2012 m. balandžio 7 d. apie 14 val. Parvažiavęs į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nepastebėjo, kad kas nors pas jį namuose būtų, viskas buvo taip pat kaip ir paliko, sutvarkyta. 2012 m. balandžio 10 d. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad grįžtų namo, nes jo namuose reikalinga atlikti apžiūrą. Grįžus namo, policijos pareigūnai paaiškino, jog jo namuose reikalinga atlikti apžiūrą, nes juose 2012 m. balandžio 6 d. buvo įvykdytas nusikaltimas. Apie šį nusikaltimą nieko nežino (1 t., b. l. 152–153).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo R. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad 2012 m. balandžio 7 d. jam priklausančiu automobiliu kartu su savo drauge atvyko į jo tėvui S. P. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Apie 12–13 val., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas L. ir pasakė, kad randasi netoli (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar gali atvažiuoti pas jį į sodybą. Jis pasakė, kad gali ir nupasakojo, kaip atvykti į sodybą. Su L. susipažino būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje. Neužilgo vėl paskambino L. ir pasakė, kad važiuodamas miške užklimpo. Po ilgo laiko tarpo L. atvažiavo į sodybą automobiliu „Peugeot 406“ tamsios spalvos, galimai juodos, sedanu, valstybinių numerių neatsimena. Automobilį vairavo jam nepažįstamas vaikinas. Šalia vairuotojo sėdėjo L., o ant galinės sėdynės sėdėjo jam nepažįstama mergina. Atvažiavęs L. pasiūlė išgerti, tačiau jis atsisakė. Tada L. sėdo į automobilį ir jie visi išvažiavo. Sodyboje jie pabuvo apie 10 min. Praėjus maždaug 2 val. jam vėl paskambino L. ir pasakė, kad yra užklimpęs miške ir reikia jį ištraukti. Tada jis savo automobiliu nuvažiavo ir ištraukė automobilį, kuriame buvo L. su ta pačia mergina ir tuo pačiu vaikinu. Kai juos ištraukė, visi sugrįžo pas jį į sodybą. Sodyboje L., minėtas vaikinas ir mergina, kieme, netoli namo gėrė degtinę, prie jų prisijungė ir jo tėvas S. P.. Maždaug po valandos jis su drauge ir sūnumi išvažiavo namo. Jam būnant sodyboje, į namo vidų atvykę asmenys nebuvo įėję. Po to į sodybą jis nuvyko 2012 m. balandžio 10 d. L. tikslaus vardo bei pavardės nežino. L. jokio mobilaus ryšio telefono nežino (1 t., b. l. 161–162).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo R. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. papildomai parodė, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. asmens parodymų atpažinti metu iš fotonuotraukų jam buvo parodyti asmenys, tarp kurių jis atpažino asmenis, kuriuos įvardino kaip E. ir D., su kuriais atlikinėjo bausmę 2009 m. 1-ose Pravieniškėse. Asmenys D. ir E. pas jo tėvą S. P. sodyboje nebuvo (1 t., b. l. 164–165).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo S. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklausančioje sodyboje. 2012 m. balandžio 7 d. buvo iš savo sodybos išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) turgavietę. Išvažiavo iš savo sodybos vienas, su jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 11 val. grįžo į sodybą. Parvažiavęs namo pastebėjo, kad pas jį namuose yra atvažiavęs jo sūnus R. P. automobiliu, „Volkswagen“ markės, užsienietiškais numeriais. Iš turgavietės parsivežė 2 l talpos alaus 8 laipsnių stiprumo ir jį lauke išgėrė. Parėjęs iš lauko į virtuvę, kurioje yra stalas ir jo lova, pastebėjo be jo sūnaus dar atvažiavusius du nepažįstamus jaunuolius ir merginą. Su jais beveik nekalbėjo, jo sūnus jam buvo atvežęs dar tokio paties alaus, kokį jis jau prieš tai buvo gėręs, todėl jis toliau gėrė alų, kurį jam buvo atvežęs sūnus. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet matė, kad virtuvėje, kur jis pastoviai būna, ant stalo buvo degtinės butelis, kurį nepažįstami jaunuoliai gėrė. Prie stalo buvo priėjusi ir mergina, kuri buvo atvažiavusi į jo sodybą. Ar jis gėrė su minėta mergina, tiksliai neprisimena, kadangi buvo išgėręs. Kada tiksliai išvažiavo ar išėjo mergina, pasakyti negali, nes kai atsikėlė, jo namuose jau nieko nebuvo. Neatsimena ar jis prašė merginos lytiškai santykiauti, bet kiek jis save žino, negalėtų net priliesti prie merginos būdamas tokio amžiaus. Apie nusikaltimą sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie atvyko į jam priklausančią sodybą, ir ją aprašė kaip įvykio vietą (1 t., b. l. 157–158).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo S. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. papildomai parodė, kad kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) į namus 2012 m. balandžio 7 d. dienos metu, kuri tiksliai valanda buvo, nepamena, nuėjo pasišerti kiaulių. Namuose jau rado atvykusį savo sūnų R. P., kuris buvo su savo drauge, dabartine žmona S. P., savo mažamečiu vaiku, į sodybą taip pat buvo atvykę sūnaus kažkokie tai pažįstami – du vaikinai ir mergina. Tačiau su minimais asmenimis jis labai mažai bendravo, su jais beveik jokių reikalų neturėjo. Vėliau jam pasiūlė kažkuris iš tų atvykusių asmenų išgerti, kas pasiūlė konkrečiai, nežino, neatsimena, tačiau jis išgėrė apie porą stikliukų degtinės bei dar buvo prieš tai išgėręs alaus, kurį buvo pats parsivežęs iš miestelio. Ar prie jo, kas iš minėtų vaikinų su atvykusia mergina santykiavo, nežino, išgėręs išėjo į lauko virtuvėlę. Pats asmeniškai su atvykusia mergina jokių reikalų neturėjo, su ja nesantykiavo. Parodė, kad iš jam parodytų atpažinti asmenų fotonuotraukų nei vieno vaikino neatpažino, nei vienas jam iš pateiktų asmenų nematytas. Paaiškino, kad tuo metu, kai buvo pas jį į sodybą atvykę minėti asmenys, jis buvo pakankamai išgėręs ir jų iš veidų neprisimena. Nei vieno iš tų asmenų neatpažintų, nes buvo pakankamai išgėręs ir jų veidai neįsiminė. Merginos, tuo metu buvusios pas jį sodyboje, taip pat neprisimena, jos neatpažintų. Tą dieną jis nuėjo pakankamai anksti miegoti, dar buvo šviesu. Nuėjo į kieme esančią virtuvėlę, o kai atsikėlė jau buvo prašvitę, suprato, kad tai jau kitos dienos rytas, ir jo sodyboje minėtų asmenų jau nebebuvo (1 t., b. l. 159–160).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos S. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. P. parodė, kad gyvena su R. P., ir jo mažamečiu sūnumi. 2012 m. balandžio 7 d. ji su R. P. ir jo mažamečiu sūnumi apie 10 val. atvažiavo automobiliu „Volkswagen Passat“, angliškais numeriais, į draugo tėvo S. P. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Ji su R. P. dirbo sodyboje, nes name kala lenteles namo viduje, daro remontą. Būnant minėtoje sodyboje, apie pietus atvažiavo tamsios spalvos automobilis, nei markės automobilio, nei valstybinių numerių nematė, nes per daug nekreipė dėmesio, kas atvažiavo. Ji pastebėjo, kad atvažiavo du vyriškiai ir viena mergina. Matė, kad jie atvažiavę kieme gėrė alų, degtinę, prie jų buvo priėjęs R. P., pastarojo tėvas taip pat stovėjo prie jų. Kadangi ji buvo su mažamečiu vaiku, prie minėtų asmenų nėjo, nes jie vartojo alkoholį. Pastebėjo, kad su jais kartu gėrė alkoholinius gėrimus ir mergina, kuri kartu atvažiavo. Ji buvo išėjusi į kiemą, bet negirdėjo nei vyriškių vardų, nei merginos vardo nežino. R. P. tik kažką minėjo, kad čia atvažiavo jo pažįstamas, ir ji daugiau nieko neklausė, nei iš kur jie atvykę. Kai ji po sodybą su R. P. mažamečiu sūnumi vaikščiojo, tai buvo prie jos priėjusi mergina, kuri paklausė, kur yra tualetas, ir daugiau su ja nieko nekalbėjo. Vienu momentu jie visi lyg buvo išvažiavę, ir vėl grįžo. Apie 18–19 val., tikslaus laiko neprisimena, ji su R. P. ir jo sūnumi iš sodybos išvažiavo, o sodyboje liko minėti asmenys su mergina, ir R. P. tėvu. Nuo 2012 m. balandžio 7 d. iki 2012 m. balandžio 10 d. į sodybą nebuvo atvažiavę. 2012 m. balandžio 10 d. apie pietus atvažiavo vėl, toliau remontavo namo vidų. Atvažiavusi į sodybą, namo viduje jokių pašalinių daiktų nepastebėjo. Būnant sodyboje atvažiavo policijos pareigūnai, ta mergina, kuri buvo 2012 m. balandžio 7 d. sodyboje, ir tik atvažiavus policijos pareigūnams, ji sužinojo, kad, kai jie išvyko, įvyko nusikaltimas. Apie tai daugiau nieko papasakoti negalėjo (1 t., b. l. 154).

Iš 2012 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis nustatyta, kad apžiūrėtos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 1) prie namo ant pievos, 1,5 atstumu nuo namo laukinių durų 3 cigarečių „Marlboro“ nuorūkos; 2) namo virtuvėje nuo dviejų tuščių alaus „Švyturio švyturys“ du pirštų pėdsakai ir vienas piršto pėdsakas nuo tuščio alus butelio „Švyturio ekstra“; 3) kambaryje Nr. 1 namo antrame aukšte nuo lovos – antklodės rožinės spalvos užvalkalas, du pagalvių rožinės spalvos užvalkalai ir gelsvos spalvos paklodė; 4) kambaryje Nr. 2 namo antrame aukšte – du antklodžių užvalkalai – vienas violetinės spalvos su šviesiai rudos spalvos ornamentais, kitas mėlynos spalvos su geltonomis juostelėmis, pagalvės užvalkalas violetinės spalvos su šviesiai rusvos spalvos juostomis, paklodė mėlynos spalvos (1 t., b. l. 103–113).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. L. kūne konstatuoti šie sužalojimai: senas mergystės plėvės plyšimas. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir dešinio kelio srityje. Šiuo metu nustatyti mergystės plėvės plyšimo mechanizmą nėra galimybės. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir dešinio kelio srityje padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais pailgą formą. Tikėtina, kad tai galėjo gautis susižalojant į medžių ar krūmų šakas. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti, kada R. L. buvo padarytas mergystės plėvės plyšimas nėra galimybės. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir dešinio kelio srityje padarytos paros laikotarpyje iki apžiūros (2012 m. balandžio 8 d. 4 val. 50 min.). Sužalojimai R. L. abiejose kojose padaryti ne mažiau kaip trijų (3) trauminių poveikių pasėkoje. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. R. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. R. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinių kraujosruvų abiejose kojose. R. L. kūne sužalojimų būdingų suduodant smūgius ar ginantis nuo jų nekonstatuota. R. L. mergystės plėvėje konstatuota senas mergystės plėvės plyšimas. Šviežių sužalojimų R. L. mergystės plėvėje nekonstatuota. Tampone su R. L. makšties turiniu rasta sperminio skysčio. Tampone ir tepinėliuose su R. L. makšties turiniu spermijų nerasta (1 t., b. l. 130–131).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1) R. L., atsižvelgiant į individualias bei amžiaus savybes, 2012 m. balandžio 6 – 7 dienomis galėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę; 2) Šiuo metu R. L., atsižvelgiant į jos psichinę būklę, gali duoti parodymus apie įvykį; 3) Duomenų, kad padidėjęs R. L. įtaigumas, nėra; 4) Duomenų, kad R. L. nurodytos aplinkybės padiktuotos kito asmens, nėra; 5) R. L. įvykių metu, t. y. 2012 m. balandžio 4 – 7 dienomis konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ji galėjo suprasti savo bei su ja atliekamų veiksmų esmę bei juos valdyti. 6) Šiuo metu R. L. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 7) R. L. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Šis psichikos sutrikimas konstatuotas 2008 m. Šio sutrikimo eiga lėtinė, svyruojanti. Aiškios priežasties jo atsiradime nėra, atsiradimas ir eiga panašūs į asmenybės sutrikimą; 8) R. L. gali duoti parodymus, sugeba atkurti iš atminties aplinkybes, turinčias reikšmės bylai; 9) Su R. L. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali būti apklausiama, gali dalyvauti teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 146–149).

Iš 2014 m. rugpjūčio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusiajai R. L. parodžius fotonuotraukas, nukentėjusioji iš jai parodytų fotonuotraukų atpažino E. L., kuris 2012 m. balandžio 6 d. vakaro metu (duomenys neskelbtini) ją išžagino vieną kartą vaginaliniu būdu kambaryje ant lovos (1 t., b. l. 194–198).

Iš 2014 m. rugsėjo 25 d. asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad iš parodytų atpažinimui asmenų per veidrodinį stiklą nukentėjusioji R. L. atpažino asmenį sėdėjusį viduryje, t. y. D. G. ir parodė, kad tai tas pats asmuo, kuris 2012 m. balandžio mėn. pradžioje dvi dienas prieš Šv. Velykas, (duomenys neskelbtini), ją išžagino vonios kambaryje ant kriauklės, jis taip pat padėjo laikyti jos ranką, kuomet tame pačiame name ją žagino kitas vaikinas vardu E. (tyrimo metu nustatyta – E. P.), kurį atpažino iš fotonuotraukų. Šis asmuo, t. y. D. G., jai buvo prisistatęs vardu V. (2 t., b. l. 3–6).

Iš 2014 m. rugpjūčio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji R. L. atpažino E. P., kuris 2012 m. balandžio 6 d. vakare (duomenys neskelbtini) kartu su E. L. ją išžagino vaginaliniu būdu vieną kartą. Kai jis ją žagino, E. L. su Vaidu (tyrimo metu nustatyta D. G.) tuo metu laikė jos rankas. Viskas vyko name pas E. L.. Šis pats vaikinas (E. P.) ją išžagino ir 2012 m. balandžio 7 d. ryte tame pačiame name, jis tuomet ją išžagino vienas. Taip pat šis vaikinas (E. P.) ir dar kartą tą pačią dieną sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šis vaikinas (E. P.) buvo prisistatęs vardu R., jis vairavo automobilį (1 t., b. l. 190–193).

Iš 2016 m. liepos 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad E. L. atpažino E. P., kaip asmenį, kuris su D. G., buvo atvykęs pas jį į gyvenamąją vietą, kuomet buvo su R. L. (2 t., b. l. 113–116).

Iš 2014 m. rugsėjo 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų nustatyta, kad liudytojui R. P. parodžius fotonuotraukas, pastarasis iš jam parodytų fotonuotraukų atpažino D. G. ir E. P., kaip asmenis vardais D. ir E., su kuriais jis atlikinėjo bausmę 2009 m. 1-ose Pravieniškėse (1 t., b. l. 178–180, 184–187).

Iš 2012 m. balandžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji R. L. pateikė rudos spalvos apatinę palaidinę ir rudos spalvos juostuotas apatines kelnaites (2 t., b. l. 7).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. liepos 24 d. specialisto išvados (mikrodalelių) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad:

1) Ant tirti pateiktos patalynės, paimtos iš kambario Nr. 1 (antklodės užvalkalo, paklodės ir vieno pagalvės užvalkalo) rasta rudos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su R. L. apatinių marškinėlių trikotažo dominuojančiais pluoštais.

Ant tirti pateiktų R. L. apatinių marškinėlių ir kelnaičių rasta purpurinės spalvos dažų mikrodalelių, vienodų su tirti pateiktų antklodės ir pagalvių užvalkalų, paimtų iš kambario Nr. 1, audeklo marginimo dažais. Didelė tikimybė, kad šios dažų mikrodalelės yra iš tirti pateiktų antklodės ir pagalvių užvalkalų, paimtų iš kambario Nr. 1.

Ant tirti pateiktų R. L. apatinių marškinėlių ir kelnaičių rasta baltų (nebalintų) poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su paklodės, paimtos iš kambario Nr. 1, trikotažo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų R. L. apatinių marškinėlių ir kelnaičių rasta pašalinių pilkšvai purpuriniai violetinės spalvos viskozės pluoštų, kurie yra vienodi su pašaliniais pilkšvai purpuriniais violetinės spalvos viskozės pluoštais, rastais ant patalynės, paimtos iš kambario Nr. 1. Tirti pateikti R. L. drabužiai (apatiniai marškinėliai ir kelnaitės) kontaktavo su tirti pateikta patalyne (antklodės užvalkalu, dviem pagalvių užvalkalais, paklode), paimtais iš kambario Nr. 1;

2) Ant tirti pateiktos patalynės, paimtos iš kambario Nr. 2 (dviejų antklodės užvalkalų, paklodės ir pagalvės užvalkalo) rasta rudos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su R. L. apatinių marškinėlių trikotažo dominuojančiais pluoštais.

Ant tirti pateiktų R. L. apatinių marškinėlių ir kelnaičių rasta margų purpuriniai violetinių – šviesiai purpuriniai violetinių baltų poliesterinių pluoštų, ant apatinių marškinėlių rasta margų tamsiai violetinių–šviesiai violetinių–baltų poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su antklodės užvalkalo Nr. 1 (margo rašto, purpurinės, violetinės palvų), paimto iš kambario Nr. 2, audeklo atitinkamais pluoštais.

Ant tirti pateiktų R. L. apatinių marškinėlių ir kelnaičių rasta pašalinių pilkšvai purpuriniai violetinės spalvos viskozės pluoštų, kurie yra vienodi su pašaliniais pilkšvai purpuriniai violetinės spalvos viskozės pluoštais, kurių didelis kiekis rastas ant patalynės, paimtos iš kambario Nr. 2. Tikėtina, kad tirti pateikti R. L. drabužiai (apatiniai marškinėliai, kelnaitės) kontaktavo su tirti pateikta patalyne (dviem antklodžių užvalkalais, pagalvės užvalkalu ir paklode), paimtais iš kambario Nr. 2. (2 t., b. l. 13–22).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013 m. gruodžio 18 d. DNR specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad:

1) Ant tirti pateiktų trijų cigarečių nuorūkų, paimtų 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti;

mėg. Nr. 4 – rasta spermos, susimaišiusios su ne mažiau nei dar dviejų asmenų biologiniais pėdsakais, iš kurių sperma ir žmogaus biologiniai pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti;

mėg. Nr. 5 – rasta spermos, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso rasta sperma, nes mėg. Nr. 5 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti. Asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant trijų cigarečių nuorūkų.

Ant tirti pateiktų R. L. marškinėlių (mėg. Nr. 6) rasta spermos, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso rasta sperma, nes mėg. Nr. 6 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas bei Y haplotipas sutampa su vyro, kurio asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant kelnaičių (mėg. Nr. 5), genotipu ir Y haplotipu.

Ant tirti pateiktų tampono ir tepinėlių su R. L. makšties turiniu, paimtų 2012 m. balandžio 8 d. apžiūrint R. L., rasta spermos susimaišiusios su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų, kur sperma yra netinkama asmens tapatybei nustatyti tapatybei nustatyti ir Y chromosomos lyginamajam tyrimui atlikti, moters biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000009 proc.

3) Ant tirti pateiktos paklodės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (mėg. Nr. 7, Nr. 8), paimtos iš kambario Nr. 1, 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), rasta spermos ir žmogaus kraujo. Mėg. Nr. 7, Nr. 8 gautas vieno vyro genotipas, tinkamas asmens tapatybei nustatyti bei Y haplotipas, tinkamas lyginamajam tyrimui atlikti, tačiau negalima atsakyti, ar vyro genotipas ir Y haplotipas gauti iš spermos, ar žmogaus kraujo. Vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso vyrams, kurių biologinių pėdsakų rasta ant trijų cigarečių nuorūkų ir R. L. kelnaičių (mėg. Nr. 5) bei marškinėlių (mėg. Nr. 6).

Ant tirti pateiktų dviejų pagalvių užvalkalų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, paimtų iš kambario Nr. 1, 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), spermos, kraujo bei kitų sutepimų, tinkamų biologinių pėdsakų tyrimui, nerasta.

Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, tiriant pažymėto Nr. 3 (mėg. Nr. 19, Nr. 20), paimto iš kambario Nr. 1, 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini) mėg. Nr. 19 – rasta spermos, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso rasta sperma, nes mėg. Nr. 19 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių tik vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti. Asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso vyrams, kurių biologinių pėdsakų rasta ant trijų cigarečių nuorūkų, R. L. kelnaičių (mėg. Nr. 5) bei marškinėlių (mėg. Nr. 6), paklodės Nr. 1 (mėg. Nr. 7, Nr. 8). Atliktas lyginamasis Y chromosomos tyrimas rodo, kad vyrai, kurių biologinių pėdsakų rasta ant paklodės Nr. 1 (mėg. Nr. 7, Nr. 8) bei antklodės užvalkalo Nr. 3 (mėg. Nr. 19), priklauso vienai giminei, turinčiai bendrą protėvį – vyrą;

mėg. Nr. 20 – rasta spermos, tinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti, kurios genotipas ir Y haplotipas sutampa su vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta ant antklodės užvalkalo Nr. 3 (mėg. Nr. 19), genotipu ir Y haplotipu;

mėg. Nr. 20 – rasta spermos, tinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti, kurios genotipas ir Y haplotipas sutampa su vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta ant antklodės užvalkalo Nr. 3 (mėg. Nr. 19), genotipu ir Y haplotipu.

Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, tiriant pažymėto Nr. 1 (mėg. Nr. 9–11), paimto iš kambario Nr. 2, 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta spermos, netinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, tiriant pažymėto Nr. 2 (mėg. Nr. 12-14), paimto iš kambario Nr. 2, 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini):

mėg. Nr. 12 – rasta žmogaus kraujo ir spermos. Mėg. Nr. 12 rasta sperma yra susimaišiusi su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų, kur sperma yra netinkama asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti, moters biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklauso R. L. bei negalima atsakyti, ar nustatytas moters genotipas gautas iš žmogaus kraujo;

mėg. Nr. 13 – rasta spermos, susimaišiusios su ne mažiau nei dar dviejų asmenų biologiniais pėdsakais, iš kurių sperma ir žmogaus biologiniai pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti;

mėg. Nr. 14 – rasta spermos, susimaišiusios su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų, kur sperma yra netinkama asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti, moters biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su moters, kurios biologinių pėdsakų rasta ant antklodės užvalkalo Nr. 2 (mėg. Nr. 12), genotipu.

Ant tirti pateikto pagalvės užvalkalo, tiriant pažymėto Nr. 3, paimto iš kambario Nr. 2, 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), spermos, kraujo bei kitų sutepimų, tinkamų biologinių pėdsakų tyrimui, nerasta.

Ant tirti pateiktos paklodės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (mėg. Nr. 15, Nr. 16), paimtos iš kambario Nr. 2, 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą – namą, esantį (duomenys neskelbtini):

mėg. Nr. 15 – rasta spermos, susimaišiusios su ne mažiau nei dar dviejų asmenų biologiniais pėdsakais, iš kurių sperma ir žmogaus biologiniai pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti;

mėg. Nr. 16 – rasta spermos, tinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei lyginamajam Y chromosomos tyrimui atlikti, kurios genotipas ir Y haplotipas sutampa su vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta ant R. L. kelnaičių bei marškinėlių, genotipu bei Y haplotipu (2 t., b. l. 33–40).

Iš 2023 m. gegužės 18 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados nustatyta, kad ant trijų cigarečių nuorūkų, paimtų 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-18 (3 t., b. l. 191–194).

Iš 2014 m. vasario 22 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutapimo DNR duomenų registre“ nustatyta, kad:

1) vyro biologinių pėdsakų, rastų ant trijų cigarečių nuorūkų, paimtų 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini). (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2013 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2) spermos, rastos ant paklodės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (mėg. Nr. 16), paimtos 2012 m. balandžio 10 d. apžiūrint įvykio vietą – namą esantį (duomenys neskelbtini), bei vyro biologinių pėdsakų, rastų ant R. L. kelnaičių (mėg. Nr. 50 ir marškinėlių (mėg. Nr. 6) (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 60).

Iš 2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio nustatyta, kad D. G. (nuo 2023 m. kovo 31 d. D. Č.) nuteistas dėl R. L. išžaginimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį. Nuosprendyje užfiksuoti nukentėjusiosios R. L. parodymai, kurie atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 140–149).

Iš 2017 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, pakeisto 2017 m. gegužės 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, nustatyta, kad E. L. nuteistas dėl R. L. išžaginimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį. Nuosprendyje užfiksuoti nukentėjusiosios R. L. parodymai, kurie atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 134–146).

Iš 2023 m. gegužės 31 d. E. P. atsiprašymo nustatyta, kad kaltinamasis atsiprašo R. L. dėl skriaudos, kurią padarė 2012 m. balandžio 6 d., 2012 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), labai apgailestauja dėl savo veiksmų ir sukeltų padarinių (4 t., b. l. 43).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Pagal BK 149 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų.

Objektyviai išžaginimą sudaro dvi stadijos: fizinio ar psichinio smurto naudojimas arba kitoks atėmimas galimybės priešintis ir lytinio akto atlikimas. Savarankiška išžaginimo forma yra naudojimasis nukentėjusiojo asmens bejėgiška būkle. Išžaginimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinio akto pradžios. Subjektyvusis išžaginimo požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių.

Pagal kasacinio teismo praktiką, lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis E. P. prisipažino, kad išžagino nukentėjusiąją R. L. veikiant kartu su E. L. ir D. G., t. y. būnant (duomenys neskelbtini) E. L. ir D. G. laikė lovoje gulinčiai nukentėjusiajai R. L. rankas, tuo tarpu kaltinamasis E. P. nurengė nukentėjusiąją, numovė jai kelnaites ir išžagino vaginaliniu būdu. Nukentėjusioji nedavė sutikimo lytiškai santykiauti. Taip jis pasielgė dėl girtumo. Viskas vyko 2012 m. balandžio 7 d. apie vidurnaktį. Šiuos kaltinamojo E. P. parodymus patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti nukentėjusiosios R. L. parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2012 m. balandžio 6 d. kartu buvo su V. (tyrimo metu nustatyta, kad tai yra D. G.), E. L. ir E. P., visi vartojo alkoholį. Kai ji, po to kai ją vonioje išžagino V. (tyrimo metu nustatyta, kad tai yra D. G.), norėjo atsigulti į lovą ir miegoti, prie jos pradėjo lįsti visi trys vyrai, jie visi ją čiupo ir tuomet jai už vienos rankos suėmė V., iš kitos pusės už kitos rankos suėmė E. L., kuomet tie du vaikinai laikė jos rankas, pirmasis ant lovos išžagino E. P., jis ją išžagino natūraliai. E. P. ją nurengė. V. ant lovos jos nežagino. Kai E. P. ją žagino, V. su E. L. laikė jos rankas. Ji buvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio ir dėl girtumo negalėjo pasipriešinti. Rėkti nerėkė, nes niekas jos vis tiek nebūtų išgirdę. Po lytinio akto jie ją paleido. Ji pati atsikėlė nuo lovos ir tada E. P. liepė visiems jiems eiti į kitą kambarį. Be kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir nukentėjusiosios sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kaltinamojo E. P. kaltę padarius BK 149 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodo ir byloje esantys rašytiniai bei daiktiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog įvykio vietoje rasta E. P. DNR genotipo, nukentėjusioji R. L. atpažino kaltinamąjį E. P., kaip tą, kuris ją išžagino, kai tuo metu D. G. ir E. L. laikė jos rankas, o E. P. jai prisistatė R. vardu. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nuteistasis E. L. atpažino E. P. kaip tą, kuris su D. G. buvo atvykęs pas jį į namus, kai buvo R. L.. Kaltinamojo kaltę iš dalies įrodo ir įsiteisėję Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiai, kuriais D. G. ir E. L. pripažinti kaltais bendrininkų grupėje, veikdami su E. P. išžaginę nukentėjusiąją R. L..

Pagal kasacinio teismo praktiką išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-511/2015).

Išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo ar tenkino lytinę aistrą. Taigi nustačius kelių asmenų bendrą tyčią išžaginti ar seksualiai prievartauti žmogų, išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies šių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo.

Šiuo gi atveju nustatyta, kad E. L. ir D. G. laikė nukentėjusiosios rankas, taip atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, tuo tarpu kaltinamasis E. P. nurengė nukentėjusiąją nuogai, įvedė savo lytinį organą R. L. į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. panaudodami smurtą bendrininkų grupėje išžagino nukentėjusiąją R. L.. Byloje nustatyta, kad dar prieš tai, kai kaltinamasis E. P., veikdamas bendrininkų grupėje su D. G. ir E. L. išžagino nukentėjusiąją, nukentėjusiąją R. L. vonioje buvo išžaginęs D. G.. Sutikimo lytiškai santykiauti nukentėjusioji nebuvo davusi, ir nors, kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė nukentėjusioji R. L., ji nešaukė, tačiau ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, negalėjo adekvačiai pasipriešinti, be to bijojo, kad prieš ją nesmurtautų, o jos galimybes priešintis, panaudodami smurtą atėmė E. L. ir D. G..

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiosios R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų parodymus, specialistų ir ekspertų išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolus, asmens parodymo atpažinti protokolus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, pripažintina, kad kaltinamasis E. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad kaltinamojo E. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 2 dalyje požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi E. P. 2012 m. balandžio 7 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. L. ir D. G., panaudodami fizinį smurtą – E. L. ir D. G. laikant nukentėjusiąją R. L. už rankų, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, jis pastarąją nurengė nuogai, įvedė savo lytinį organą R. L. į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. bendrininkų grupėje išžagino nukentėjusiąją R. L.. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 7 d. 11.00 val. veika)

Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino išžaginęs nukentėjusiąją R. L., t. y. po to, kai 2012 m. balandžio 7 d. naktį ją išžagino veikdamas bendrininkų grupėje su E. L. ir D. G., tos pačios dienos rytą, apie 11.00 val., jis vėl išžagino nukentėjusiąją. Jis pats nurengė nukentėjusiąją, lovoje gulinčią nukentėjusiąją laikė ir išžagino. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių nustatyta, kad kaltinamasis E. P. ją išžagino ir 2012 m. balandžio 7 d. apie 11.00 val. E. P. nusitempė už rankos ją į antrą aukštą, sakė eiti į tą kambarį, kur buvo, kambaryje vėl pradėjo prie jos lįsti, E. P. ją nurengė ir pradėjo lytinį aktą. Lytinis aktas buvo į makštį. E. P. laikė ją už rankų. Ji priešinosi, norėjo pabėgti nuo jo. E. P. buvo užgulęs ją, ji priešinosi, bet kaip, neatsimena, turbūt rėkė, nes atėjo E. L.. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, iš esmės nekito viso proceso metu, papildo vieni kitus. Be kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir nukentėjusiosios sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kaltinamojo E. P. kaltę padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodo ir byloje esantys rašytiniai bei daiktiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog įvykio vietoje rasta E. P. DNR genotipo, nukentėjusioji R. L. atpažino kaltinamąjį E. P., kaip tą, kuris ją išžagino, kai tuo metu D. G. ir E. L. laikė jos rankas, o E. P. jai prisistatė R. vardu, vėliau tas pats E. P. būnant (duomenys neskelbtini) ją išžagino dar kartą. Sutikimo lytiškai santykiauti ji nedavė. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nuteistasis E. L. atpažino E. P. kaip tą, kuris su D. G. buvo atvykęs pas jį į namus, kai buvo R. L.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. P. buvo neblaivus, jis pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle, nes prieš tai ją buvo išžaginęs bendrininkų grupėje, ir laikydamas ją už rankų bei tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, išžagino nukentėjusiąją.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiosios R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų parodymus, specialistų ir ekspertų išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolus, asmens parodymo atpažinti protokolus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, pripažintina, kad kaltinamasis E. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad kaltinamojo E. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi E. P. 2012 m. balandžio 7 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios R. L. būkle, nes prieš tai ją išžagino veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas fizinį smurtą – laikydamas R. L. už rankų, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, jis pastarąją nurengė, užgulė ant lovos, įvedė savo lytinį organą R. L. į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. išžagino nukentėjusiąją R. L.. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį (2012 m. balandžio 7 d. 18.00 val. veika)

Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino išžaginęs nukentėjusiąją R. L., t. y. po to, kai 2012 m. balandžio 7 d. naktį ją išžagino veikdamas bendrininkų grupėje su E. L. ir D. G., tos pačios dienos rytą, apie 11.00 val., jis vėl išžagino nukentėjusiąją. Po kurio laikė jie visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten būnant tos pačios dienos vakare, apie 18.00 val., taip pat išžagino nukentėjusiąją, pats nurengė ją. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių nustatyta, kad kaltinamasis E. P. būnant sodyboje apie 18.00 val. ją išžagino. E. P. ją nusitempė į lovą, numovė megztinį, nuėmė kelnes ir pradėjo su ja vėl santykiauti. Ji nesipriešino, nes nenorėjo jo sunervinti. Atlikus lytinį aktą, E. P. jai pasakė eiti į virtuvę. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, nekito viso proceso metu, papildo vieni kitus. Be kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir nukentėjusiosios sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kaltinamojo E. P. kaltę padarius BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodo ir byloje esantys liudytojų parodymai ir rašytiniai bei daiktiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog nukentėjusioji R. L. buvo atvykusi į sodybą (duomenys neskelbtini), kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, o vėliau pabėgo ieškodama pagalbos. Iš asmens parodymo atpažinti protokolų nustatyta, kad liudytojas R. P. atpažino E. P., D. G., nuteistasis E. L. atpažino E. P. kaip tą, kuris su D. G. buvo atvykęs pas jį į namus, kai buvo R. L.. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. P. naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nutempė ją į lovą, nurengė ir taip atimdamas galimybę priešintis, pasinaudojęs nukentėjusiosios bejėgiška būkle, nes prieš tai jau buvo išžaginęs, ir vėl išžagino nukentėjusiąją.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiosios R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialistų ir ekspertų išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolus, asmens parodymo atpažinti protokolus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, pripažintina, kad kaltinamasis E. P. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad kaltinamojo E. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi E. P. 2012 m. balandžio 7 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), sodybos gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios R. L. būkle, nes prieš tai ją išžagino, panaudodamas fizinį smurtą – prievarta nukentėjusiąją nutempė į lovą, numovė kelnaites, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, įvedė savo lytinį organą R. L. į makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą, t. y. išžagino nukentėjusiąją R. L.. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam E. P. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padaryti trys sunkūs nusikaltimai nukentėjusiosios R. L. seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl nepagarbos kito asmens seksualinio apsisprendimo laisvei, neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, – pilnametis, išsiskyręs, teistas (3 t., b. l. 99–107, 111–153), penkių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 94), Lietuvoje nedirbantis (3 t., b. l. 96), nurodė neoficialiai dirbęs (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2005 – 2013 m. (3 t., b. l. 89), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 93), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje neregistruotas, nesigydė (b. l. 71); į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė, o BK 149 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymą E. P. skirtina 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 7 d. 11.00 val. veika), padarymą skirtina 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 7 d. 18.00 val. veika), padarymą skirtina 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, pridedant po dalį (6 mėnesius) švelnesnių laisvės atėmimo bausmių, paskirtų pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir kaltinamajam E. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos iki 2013 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė su 2013 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bendrintina BK 63 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2013 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2016 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, pakeista į 1 (vieną) parą arešto, prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, prieš tai pagal bausmių keitimo taisykles pakeistą 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo, ir E. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai 1 (viena) diena laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2013 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2016 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu bei nutartimi įskaitytas laikas.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis E. P. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas įvykdė atlikus 2008 m. gruodžio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (3 t., b. l. 103), teistumui neišnykus, šiuo metu nuo nusikaltimų padarymo praėjo jau daugiau nei 10 metų, jokių duomenų, kad per laikotarpį nuo kaltinamojo išvykimo iš Lietuvos, jis būtų įvykdęs kokių nors nusikalstamų veikų, nėra. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri atsiprašymą priėmė, atlygino nukentėjusiajai dalį žalos (1 000 eurų), todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsniu kaltinamojo E. P. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trims) metams, įpareigojant E. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisų ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 13 d.

Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo jo sulaikymo Jungtinėje Karalystėje – 2023 m. sausio 11 d., po ko 2023 m. balandžio 13 d. jis buvo perduotas Lietuvai, iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. rugpjūčio 4 d.), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 130–133). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. civiliniame ieškinyje nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jai buvo sudraskytas rankinukas, suplėšyta striukė, džinsai, piniginė ir padarytą turtinę žalą vertina 200 eurų. Po įvykio tapo emociškai nestabili, jautėsi purvina, skaudėjo visą kūną. Buvo didelis baimės jausmas, bijojo net kam nors pasisakyti. Psichologiškai yra palaužta, vartoja medikamentus, bijo dėl kaltinamojo elgesio, negali užmigti, pastoviai gyvena baimėje, nesaugiai. Po šių įvykių vienuolika kartų gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Patirtą neturtinę žalą vertina 4 000 eurų.

Teismas vertina, kad nukentėjusiosios R. L. pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atitinka protingumo kriterijus, įvertinus vidutinės kokybės drabužių ir rankinės, piniginės rinkos kainas, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, todėl tenkintina. Aplinkybė, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepateikė drabužių ir rankinės, piniginės įsigijimą patvirtinančių dokumentų, negali atleisti kaltinamojo nuo pareigos atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą dėl sugadinto turto, tuo labiau, kad veika padaryta prieš daugiau nei dešimt metų, todėl natūralu, jog tokių dokumentų nukentėjusioji neturi.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, neturtinės žalos dydį įvertina teismas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus ir pagal bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Neabejotina, kad nukentėjusioji R. L. dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, pažeminimą, emocinį sukrėtimą ir stresą, jautė ir iki šiol jaučia baimę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai diagnozuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nei dešimt kartų gulėjo psichiatrijos stacionare, nuolat gydoma medikamentais. Vis tik, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kas įtakojo nukentėjusiosios gydymąsi psichiatrijos ligoninės stacionare, įvertinus tai, kad dar iki nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusiajai diagnozuota psichikos liga, o duomenų apie nusikalstamų veikų sukeltus liekamuosius reiškinius nepateikta. Kaltinimasis nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė tris nusikalstamas veikas, nukentėjusiajai atlygino dalį – 1 000 eurų neturtinės žalos. Kaip matyti, BK 149 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką E. P. padarė veikdamas bendrai su E. L. ir D. G.. Byloje taip pat nustatyta, kad iš nuteistojo D. G., nuteisto pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiosios naudai buvo priteista 2 896,20 eurai neturtinės žalos atlyginimo, ši žala jai atlyginta, civilinio ieškinio nuteistojo E. L., kuris nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu nukentėjusioji atsisakė.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiosios skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai mažintinas iki 3 000 eurų, įskaitant jau išmokėtą 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams, emociniam sukrėtimui, baimei, nesukėlusiems liekamųjų pasekmių).

Dėl ekstradicijos išlaidų

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą dėl 2 914,07 eurų dydžio ekstradicijos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. P. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (4 t., b. l. 20–28).

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidų atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jų atlyginimas paprastai priteisiamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017, 2K-113-489/2021).

Šioje byloje E. P. išvyko iš Lietuvos 2014 m. gegužės 12 d. (3 t., b. l. 55), tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir gautas 2014 m. vasario 22 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas „Dėl sutapimo DNR duomenų registre“, kad ant trijų nuorūkų, rastų ir paimtų įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), vyro biologinių pėdsakų genotipas (2013 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti – E. P. (2 t., b. l. 60). Tuo pačiu metu nustatyta ir tai, kad nusikalstamą veiką kartu galėjo padaryti ir D. G., kadangi jo DNR genotipas sutapo su vyro biologiniais pėdsakais rastais ant nukentėjusiosios kelnaičių ir spermos, rastos ant paklodės, apžiūrinti įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2012 m. balandžio 16 d. buvo paskelbta kaltinamojo E. L. paieška (2 t., b. l. 87). Įtariamuoju E. P. pripažintas 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu, paminėtas nutarimas E. P. įteiktas 2023 m. balandžio 14 d. (3 t., b. l. 1–2). Kaltinamojo paieška paskelbta 2014 m. gruodžio 4 d. (3 t., b. l. 3), kardomoji priemonė – suėmimas paskirta 2014 m. gruodžio 29 d. (3 t., b. l. 16–18). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš Lietuvos išvyko jo nepripažinus įtariamuoju, visgi byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis žinojo apie baudžiamąjį procesą, jis buvo intensyviai ieškomas, apie jo paiešką buvo skelbta spaudoje, išplatinant kaltinamojo nuotraukas, žinodamas apie baudžiamąjį persekiojimą, į Lietuvą negrįžo, kaip pats teisiamojo posėdžio metu parodė, viską paliko likimo valiai. Būdamas Jungtinėje Karalystėje dirbo neoficialiai, pametus asmens dokumentą, naujo nesigamino, su sugyventine turi (duomenys neskelbtini) dukrą, tačiau santuokos nesudarę, į Lietuvą negrįžo daugiau nei dešimt metų, apklausiamas dėl suėmimo pagrįstumo nurodė, kad su buvusia žmona ir dukra bendravo retai. Tuo tarpu iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvusi kaltinamojo sutuoktinė paaiškino, kad E. P. nurodė išvažiuojantis į užsienį ir neketina ilgai grįžti.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ekstradicijos išlaidos susidarė dėl paties kaltinamojo E. P. veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad apie tai, jog vyksta ikiteisminis tyrimas išvykstant iš Lietuvos nežinojo, o aplinkybę, kad dėl išžaginimo nuteisti E. L. ir D. G. sužinojo vėliau, jau būdamas užsienyje. Visgi tokius kaltinamojo teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. P. išvyko iš Lietuvos, t. y. pasislėpė užsienyje, dėl ko kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta kaltinamojo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo nelegaliai, kaip nurodė, pametus asmens dokumentą, naujo nesigamino, su artimaisiais Lietuvoje ryšių nepalaikė, jokių bankinių operacijų neatlikinėjo. Jis taip pat žinojo, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymo buvo nuteisti bendrininkai D. G. ir E. L.. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, išvyko iš Lietuvos ir pasislėpė. Visgi, net jei ir būtų pagrindo tikėti, kad kaltinamasis išvykdamas iš Lietuvos nežinojo apie pradėtą baudžiamąjį procesą, tačiau sužinojęs – į Lietuvą vis tik negrįžo, kaip parodė, viską paliko likimo valiai. Nustačius kaltinamojo E. P. buvimo vietą, atsirado pareiga kaltinamąjį pargabenti į Lietuvą. Ekstradicijos išlaidas sudaro pareigūnų kelionės lėktuvu bilietai (maršrutas (duomenys neskelbtini)), kaltinamojo E. P. kelionės lėktuvu bilietas ((duomenys neskelbtini)), keleivių draudimo išlaidos, pareigūnų apgyvendinimo, skrydžio ir apgyvendinimo organizavimo paslaugos – 2 641,98 Eur (4 t., b. l. 23–24), bei pareigūnų dienpinigiai, vidaus kelionių išlaidos užsienyje – 272,09 Eur (4 t., b. l. 27–28), iš viso – 2 914,07 Eur. Išlaidų dydį patvirtina teismui pateiktos sąskaitos faktūros (4 t., b. l. 23–24, 27–28). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išlaidas, patirtas dėl kaltinamojo E. P. atžvilgiu išduoto Europos arešto orderio įvykdymo, pripažinti proceso išlaidomis, šios išlaidos yra pagrįstos objektyviais dokumentais, nėra nepagrįstai per didelės, todėl priteistinos iš kaltinamojo E. P..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi nukentėjusiajai paskirtas įgaliotasis atstovas.

Iš 2023 m. liepos 10 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. L. buvo patirta 190 eurų išlaidų.

Šioje byloje nukentėjusiosios atstovė parengė ir pateikė civilinį ieškinį, jai teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją teisiamuosiuose posėdžiuose, tad nurodytos 190 eurų išlaidos, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl iš kaltinamojo priteistinos 190 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, vokas su E. P. DNR ir pirštų atspaudais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 7 d. 11.00 val. veika) ir paskirti 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje (2012 m. balandžio 7 d. 18.00 val. veika) ir paskirti 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir E. P. paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. galutinę 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą ir sumažintą bausmę, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2016 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, pakeista į 1 (vieną) parą arešto, prieš tai pagal bausmių keitimo taisykles pakeistą į 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo, ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 7 (septynis) mėnesius 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2013 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuri 2016 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, pakeista į 1 (vieną) parą arešto, ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu bei nutartimi įskaitytą laiką.

Taikyti BK 75 straipsnį (įstatymo redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.) ir E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant E. P. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo jo sulaikymo Jungtinėje Karalystėje – 2023 m. sausio 11 d., po ko 2023 m. balandžio 13 d. jis buvo perduotas Lietuvai, iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. rugpjūčio 4 d.), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. naudai 3 000 Eur (tris tūkstančius šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, įskaitant jau atlygintą 1 000 (vieno tūkstančio eurų) sumą.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo tenkinti ir iš kaltinamojo E. P. priteisti 2 914,07 (du tūkstančius devynis šimtus keturiolika eurų septynis centus) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „SEB“ bankas) ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. P. valstybės naudai 190 (vieną šimtą devyniasdešimt) eurų teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. L..

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, voką su E. P. DNR ir pirštų atspaudais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.