Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Erikai Palepčienei ir Alinai Bružienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. buvo kaltinama tuo, kad ji į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme, Daukanto g. 8, Klaipėda, pateikė procesinius dokumentus, kurių turinys įžeidžia, taip pat kad pateiktuose dokumentuose skleidžiama apie S. V. tikrovės neatitinkanti informacija, paniekinanti ir pažeminanti, bei pakertanti pasitikėjimą S. V.:

-pareiškime dėl teisėjo Petro Mineikio nušalinimo ir teismo nepasitikėjimo, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas 2015-03-02, tikslus dokumento gavimo laikas nežinomas, R. B. rašė: „Tas asmuo, kuris įvardijamas kaip S. V., nuo 2008 m. iki 2014 m. mulkino, apgaudinėjo namo gyventojus, pasisavinęs A. Ž. tapatybę, apsimesdamas A. Ž.. Kad tai kitas asmuo, išryškėjo tik teismo proceso metu 2014 metais. Galiu drąsiai teigti, kad S. V. tai aukščiausios klasės sukčius, kuris 6 metus sugebėjo apsimesti A. Ž. ir mulkinti namo gyventojus."

-2015-04-20 prašyme, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas 2014-04-20, tikslus dokumento gavimo laikas nežinomas, R. B. rašė: „Teismo byloje nėra jokių rašytinių parodymų S. V. ir per visą laikotarpį kol vyksta teismo procesas nebuvo atvestas ir apklausta, nors jo veikla yra labiausiai susijusi šioje byloje dėl pastogės atsidalijimo. Ir jo veiksmai, veikla nuo 2008-2013 m. kvepia kriminaline potekste (apie tai buvo minima byloje mano atsiliepime)“.

Tokiu būdu, kaltinamoji R. B. parašydama ir pateikdama Klaipėdos miesto apylinkės teismui į civilinę bylą, dokumentus, kuriuose buvo anksčiau nurodyti teiginiai, pažemino, įžeidė, apšmeižė S. V..

Kaltinamoji R. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad visuose civilinėje byloje pateiktuose dokumentuose ji parašė tiesą. S. V. privataus kaltinimo skundu pats bando apšmeižti R. B. ir prisiteisti sau pinigų. S. V. spaudimo būdu terorizuoja R. B.. Terorizavimu R. B. laiko S. V. veiksmus, kuriais jis siekė nusipirkti R. B. palėpę. S. V. ir dar du vyrai atvažiavo į turgų, kur R. B. prekiauja daržovėmis, šūkavo, spaudė ją vykti pas notarą įforminti pastogės pardavimą. S. V. skardus balsas, todėl R. B. susidarė įspūdis, kad jis visą laiką šaukia. R. B. neketino parduoti savo dalies pastogės, tačiau S. V. turėjo tikslą ją nupirkti. Jis nuolat ateidavo pas R. B. ir sakydavo, kad, jeigu R. B. savo dalies pastogės neparduos, tai sužlugdys S. V. verslą. Tokiu būdu S. V. padarė R. B. spaudimą ir ji 2013 m. balandžio 11 d. pastogės dalį pardavė. 2014 m. prasidėjo procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tik tada R. B. sužinojo S. V. vardą ir pavardę. Visą tą laiką R. B. manė, kad S. V. yra A. Ž. ir, kad jis perka pastogę savo vardu. S. V. nuslėpė nuo R. B., kad jis atstovauja A. Ž., nepasakė jai tikrojo savo vardo ir pavardės, prisistatė A. S. kompanionu. Pastogę nusipirko A. Ž.. Šį asmenį R. B. pirmą kartą pamatė notaro kontoroje. Prasidėjus teismo procesui civilinėje byloje, ji sužinojo, kad pastogės šeimininkas yra visai kitas asmuo, o ne S. V.. R. B. dėl to patyrė šoką, ėmė gerti vaistus nuo kraujo spaudimo. Pastogė buvo vienintelis R. B. turtas, vienintelė jos tvirtovė. Kaltinamosios manymu, S. V. galėjo ateiti pas ją ir gražiuoju pasikalbėti, o ne šaukti ir daryti spaudimą dėl pastogės pardavimo. R. B. pastogę pardavė tik tam, kad S. V. paliktų ją ramybėje. R. B. dėl savo teisių pažeidimo niekur nesikreipė iki tol, kol jos pačios nepadavė į teismą. 2015-08-10 R. B. kreipėsi į prokuratūrą dėl A. Ž. veiksmų įsigyjant jos dalį pastogės. R. B. pavadino nukentėjusįjį sukčiumi dėl to, kad jis, derėdamasis dėl pastogės įsigijimo, neparodė savo asmens dokumento ir neprisistatė, nepasakė, kad atstovauja kitą asmenį. Dėl to ji nuolat jautė baimę. S. V. R. B. gąsdino, jog nepardavus pastogės žlugs jo verslas, jis turės persipjauti venas. Tokius nukentėjusiojo veiksmus R. B. laiko kriminalu. R. B. pastogės dalis, 13.24 m² buvo parduota S. V., o pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog ją nupirko A. Ž.. R. B. yra nelegaliai pasistačiusi garažą. S. V. pasakė, kad atvarys traktorių ir išvers garažą, jeigu R. B. neparduos savo pastogės dalies. S. V. viską darė nesąžiningu keliu, o dabar jis naudojasi teismu, kad apšmeižtų R. B.. Pastogės pirkimo klausimus derino S. V., o, R. B. manymu, tai turėjo daryti pats pirkėjas.

Nukentėjusysis S. V. parodė, kad civilinėje byloje, apie kurią kalba kaltinamoji, jis nėra proceso dalyvis, tačiau iš proceso dalyvio savo uošvio A. Ž. sužinojo, kad pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose R. B. jį šmeižia. Dėl to S. V. labai nesmagu prieš uošvį. Su kaltinamąja R. B. jis susipažino pagal įgaliojimą atstovaudamas uošvį A. Ž. dėl palėpės pirkimo. Iš pradžių su kaltinamąja bendravo draugiškai ir netikėjo, kad viskas pakryps tokia linkme. Civilinėje byloje R. B. ėmė tvirtinti, kad S. V. sukčiaudamas išviliojo iš jos palėpę ir smurtaudamas privertė ją parduoti. Be to, R. B. procesiniuose dokumentuos vartojo žodžius ir apibūdinimus, kurie įžeidė S. V. ir pakirto verslo partnerių pasitikėjimą juo. Su kaltinamąja R. B. vyko derybos dėl jos palėpės dalies kainos. R. B. prašė 12 000 Lt, jie nusiderėjo iki 10000 Lt. Kaltinamoji palėpę pardavė savo noru ir laisva valia. Prieš įsigydamas A. S. palėpę, S. V. kartu su palėpės savininku A. S. buvo nuvažiavę į turgų susitikti su R. B. ir gauti jos, kaip bendrasavininkės, sutikimą. R. B. pasakė, kad sutikimo ji nepasirašys. R. B. nepasinaudojo pirmumo teise įsigyti A. S. palėpę, todėl palėpę įsigijo A. Ž.. R. B., parduodama palėpę, žinojo, kad S. V. yra pirkėjo atstovas. S. V. niekada neprisistatė esąs A. Ž.. Jis galėjo R. B. prisistatyti A. Ž. žentu. Prasidėjus civilinės bylos procesui, R. B. ėmė jį šmeižti. Dėl to pablogėjo S. V. santykiai su aplinkiniais, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi. Siekdamas nutraukti R. B. veiksmus ir nenorėdamas būti toliau žeminamas, S. V. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. S. V. niekada nebuvo teistas.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamąją R. B. jis pažįsta, jų nesieja šeiminiai ar giminystės ryšiai. Nukentėjusįjį S. V. jis 2009 m. balandžio – gegužės mėnesiais yra ne kartą matęs turguje, bendraujant su R. B.. Nukentėjusysis kažko reikalaudavo iš R. B., jie konfliktuodavo. Paklausus, su kuo ji bendravo, R. B. atsakė, kad su palėpės savininku K.. Kartą A. S. išgirdo nukentėjusįjį sakant, kad, jeigu R. B. neparduos savo palėpės, jis iškvies buldozerius ir nuvers komunalinius sandėliukus. A. S. patarė R. B. kreiptis į policija, tačiau ji tik apsiverkė. R. B. bijojo S. V.. Liudytojo manymu, ji bijojo, kad S. V. jos nenuvežtų į mišką ir neužkastų. S. V. balsas yra labai įspūdingas, grasinantis.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014-07-21 ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams M. M. ir R. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei, dėl turto atidalinimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsakovės R. B. Pareiškimas dėl teisėjo Petro Mineikio nušalinimo ir teismo nepasitikėjimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta: „Tas asmuo, kuris įvardijamas kaip S. V., nuo 2008 m. iki 2014 m. mulkino, apgaudinėjo namo gyventojus, pasisavinęs A. Ž. tapatybę, apsimesdamas A. Ž.. Kad tai kitas asmuo, išryškėjo tik teismo proceso metu 2014 metais. Galiu drąsiai teigti, kad S. V. tai aukščiausios klasės sukčius, kuris 6 metus sugebėjo apsimesti A. Ž. ir mulkinti namo gyventojus". Pareiškimas gautas teisme 2015-03-02 (b.l.9-16).

2014-03-04 A. Ž. Įgaliojimas S. V.. Įgaliojimu įgaliotojas A. Ž. pavedė įgaliotiniui S. V. nupirkti įgaliotojo nuosavybėn 751/8944 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės 5-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), mokėti pinigus, pasirašyti preliminarią sutartį, pirkimo – pardavimo sutartį, perdavimo – priėmimo aktą, susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ir/ar nutraukimo, kitas reikiamas sutartis, dokumentus, gauti liudijimą apie visišką ir tinkamą atsiskaitymą pagal turto įsigijimo sutartį, įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre, gauti registraciją liudijančius dokumentus, pasirašyti su paslaugas teikiančiomis įmonėmis paslaugų teikimo sutartis ar jų pakeitimus, šiais tikslais atstovauti įgaliotoją visose įstaigose, įmonėse, daryti ir rašyti įgaliotojo vardu pareiškimus, prašymus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Įgaliojimas pasirašytas įgaliotojo A. Ž. ir patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės I. K. (b.l. 5).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios R. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Inkriminuojant šmeižimą kaip nusikalstamą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti nusikalstama (kasacinė nutartis Nr. 2K-95-/2015).

Tarp kaltinamosios R. B. ir nukentėjusiojo S. V. santykiai yra priešiški. Tai yra susiję su Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014-07-21 ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams M. M. ir R. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei, dėl turto atidalinimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors šioje civilinėje byloje S. V. nėra proceso šalimi, tačiau jis pagal įgaliojimą atstovavo ieškovą A. Ž. įsigyjant kaltinamosios R. B. negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės 5-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalį. Gindamasi nuo pareikšto ieškinio įvairiuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose, pareiškime dėl teisėjo nušalinimo ir prašyme) R. B. nurodo, kad šis, apsimetė pastogės savininku A. Ž., darė R. B. spaudimą, reikalavo parduoti dalį pastogės, klaidino melagingais pažadais, nepaaiškino tikrosios padėties; stengėsi apeiti įstatymus, pasinaudodamas teismo svertais, įtakingais advokatais, pažintimis ir kitomis juodomis technologijomis, turtėja gyventojų sąskaita. S. V. veiksmai kvepia kriminaline potekste; Iš šių pareiškimų, teismui pateiktų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamosios R. B. paaiškinimų matyti, kad ji nepakankamai aiškiai supranta atstovavimo institutą ir palėpės pirkėju A. Ž. laiko ji įgaliotą atstovą S. V. ir tokiais vaizdingais žodžiais ji tik išreiškia savo emocinę būseną.

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.

R. B. buvo kaltinama ir tuo, kad parašydama ir pateikdama Klaipėdos miesto apylinkės teismui į civilinę bylą, dokumentus, kuriuose įrašė anksčiau nurodytus teiginius, ne tik apšmeižė S. V., bet ir jį įžeidė. Privataus kaltinimo skunde R. B. veika kvalifikuota kaip dviejų nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.Teisiamojo posėdžio metu privatus kaltintojas kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį atsisakė, tačiau tik dėl to, kad ši nusikalstama veika įstatymo leidėjo buvo dekriminalizuota.

Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2015 m. liepos 10 d., BK 155 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už asmens įžeidimą, neteko galios todėl R. B. išteisinama, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje faktą, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų (nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažemintiną asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi įrodyti kaltinimo šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-204/2008). Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės. Nukentėjusysis S. V. šia įstatymo numatyta galimybe apginti savo garbę ir orumą , reikšdamas civilinį ieškinį nepasinaudojo, o iškart kreipėsi privataus kaltinimo tvarka. Nukentėjusiojo S. V. civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio S. V., ginant savo garbę ir orumą, dėl R. B. veiksmų, kurie šioje byloje pripažinti kaip neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės, padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis S. V. prašo priteisti iš kaltinamosios R. B. jo turėtas proceso išlaidas: 300 Eur, sumokėtus už procesinių dokumentų paruošimą privataus kaltinimo byloje, bei advokato padėjėjo V.Vismanto atstovavimą teisme (b.l. 84). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, išlaidoms apmokėti. Teismui nustačius, kad R. B. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir ją išteisinus, nukentėjusiojo prašymas atlyginti jo atstovavimo išlaidas, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

R. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

S. V. ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo S. V. prašymą priteisti iš kaltinamosios R. B. 300 Eur jo atstovavimo išlaidas, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.