Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi skyrė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas gyvena užsienyje ir neišreiškė pageidavimo duoti žodinius paaiškinimus, o suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

4. Pareiškimas tenkinamas.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuris siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 4 punktą ir 9 straipsnio 2 dalį, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė D. L. (taip pat žinoma kaip D./D. L.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

6. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatinėjant teismo sprendimo 5 punkte aptartą juridinį faktą, yra reikšmingos trys aplinkybės: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

7. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, suinteresuotas asmuo netenkino pareiškėjo prašymo dėl pilietybės atkūrimo, pritrūkus tiesioginių įrodymų dėl antrosios aplinkybės, tai yra, kad pareiškėjo senelė buvo įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikoma Lietuvos Respublikos piliete) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.

8. Tarpukario Lietuvoje pilietybės klausimai buvo reglamentuoti 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę. Šio įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais, ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021, 36 punktas).

9. Taigi, kaip matyti iš 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę įtvirtintų teisės normų turinio, Lietuvos piliečių korpusą sudarė Lietuvos piliečiai ipso iure (pagal įstatymą): nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei iš užsienio į Lietuvą gyventi grįžę jų vaikai; asmenys, iki 1914 m. ne mažiau kaip dešimt metų išgyvenę Lietuvoje, turintys arba nekilnojamojo turto, arba nuolatinį darbą; taip pat asmenys, gavę pilietybę gimimu arba įgiję ją vedybomis; Lietuvos pilietybę buvo galima įgyti ir natūralizacijos būdu. Šis įstatymas buvo keičiamas ir papildomas, tačiau nuostatos dėl to, kas sudaro Lietuvos piliečių korpusą, nebuvo iš esmės keičiamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021, 37 punktas).

10. 1919 m. gruodžio 23 d. priimtų Pasų įstatų 2 straipsnyje buvo nurodyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis ar pilietė per 17 metų amžiaus privalo turėti pasą; 5 straipsnyje buvo nurodyta, kad pasas negali būti išduotas ne Lietuvos piliečiui, o Lietuvos piliečiai galėjo vykti į užsienį tik turėdami užsienio pasus, kurie išduodami Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų įstaigų, atimant vidaus pasus, kurie grąžinami, pristačius užsienio pasus (Pasų įstatų 20 straipsnis).

11. Taigi, kaip matyti iš Pasų įstatuose įtvirtintų teisės normų apie suteikiamus užsienio pasus turinio, užsienio pasai buvo suteikiami tik Lietuvos piliečiams, ketinantiems išvykti į užsienį.

12. Pareiškėjas, įrodinėdamas teismo sprendimo 7 punkte aptarto juridinę reikšmę turinčio fakto egzistavimą pateikė tokius rašytinius įrodymus: 1) Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomą Buto-ūkio lapą Nr. I, užpildytą Visuotinio Lietuvos Generalinės Srities Gyventojų surašymo 1942 m. gegužės mėn. 27 d. metu, iš kurio matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuolatinis buto-ūkio gyventojas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), su sutuoktine E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir trimis vaikais, iš kurių vienas – D. L., gim. (duomenys neskelbtini); taip pat įvardinta, kad visi šeimos nariai yra Romos katalikai, lietuvių tautybės, kalbantys lietuvių kalba; A. L. įvardintas kaip išlaikantis šeimą, esantis privatus prekybininkas, dirbantis be samdinių (el. dok. Nr. CBP-3872 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 5_LCVA 2021-05-04 pažyma Nr. R4-15 01.pdf); 2) Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomą Plungės miesto butų savininkų 1932 m. mokesčių knygos ištrauką, iš kurio matyti, kad už Plungės mieste (duomenys neskelbtini) turimą butą Nr. 13 su dar dviem asmenimis A. L. mokėjo metinį nuomos mokestį (el. dok. Nr. CBP-3872 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 5_LCVA 2021-05-04 pažyma Nr. R4-15 01.pdf); 3) užsienio valstybėje veikiančio Romos katalikų bažnyčios atstovo 1948 m. sausio 31 d. išduotą Gimimo krikšto Metrikos ištrauką Nr. 810, kurioje nurodyta, kad teisėtai susituokusiems A. L. ir E. Š. (duomenys neskelbtini) Plungės mieste gimė D., kuri 1931 m. buvo pakrikštyta Plungės Romos katalikų parapijos bažnyčioje (el. dok. Nr. CBP-3872 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 4_Popiežiaus Misijos Tautinio Delegato Lietuviams 1948 m. išduoto akto Nr. 246 (sudaryto vietoj Lietuvoje likusios metrikos) notarinė kopija.pdf“); 4) užsienio valstybės institucijos sudarytus Sąjungininkų ekspedicinių pajėgų perkeltųjų asmenų (dipukų) registracijos įrašus, pagal kuriuos 1949 m. kovo 10 d. į Jungtines Amerikos Valstijas atvyko D. L., gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, Lietuvoje, iki tol gyvenusi arba 1938 m. sausio 1 d. gyvenusi Plungėje, Lietuvoje, turinti Lietuvos pilietybę, jos tėvas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki tol gyvenęs arba 1938 m. sausio 1 d. gyvenęs Plungėje, (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, turintis Lietuvos pilietybę, verslininkas (el. dok. Nr. CBP-3872 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 6_A.E.F. pabėgėlių registracijos įrašo fotokopija.pdf“, el. dok. Nr. DOK-76822 priedas pavadinimu „International Tracing Service_L.pdf“); 5) Tarptautinės pabėgėlių organizacijos 1949 m. vasario 25 d. sudarytą asmenų, išvykstančių iš pabėgėlių centro Vokietijoje, sąrašo ištrauką, pagal kurią į Jungtines Amerikos Valstijas buvo perkelti A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), ūkininkas, turėjęs Lietuvos pilietybę ir gyvenęs Lietuvoje, su šeimos nariais, tarp kurių buvo ir duktė D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), turėjusi Lietuvos pilietybę ir gyvenusi Lietuvoje; asmenys buvo užregistruoti Vokietijos pabėgėlių stovykloje 1945 m. rugpjūčio 18 d. (el. dok. Nr. DOK-76822 priedas pavadinimu „International Tracing Service_L.pdf“); 6) Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinėje archyvų ir įrašų administracijoje rastą D. L. 1950 m. birželio 14 d. Prašymą dėl pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, lydimą priesaikos, parengtą anglų kalba, kuriuo D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), Plungėje, Lietuvoje, nurodo turinti Lietuvos pilietybę bei atvykusi nuolatiniam gyvenimui į Jungtines Amerikos Valstijas 1949 m. balandžio 5 d. D. L. vardu (el. dok. Nr. CBP-3872 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 7_D. L. prašymas dėl JAV pilietybės suteikimo.pdf“); 7) Jungtinių Amerikos Valstijų išduotus civilinės būklės aktų įrašus, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė L.I. L., kurios motina D. L., 22 metų amžiaus; (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjas G. M. M., kurio motina L.I. L., 29 metų amžiaus (el. dok. Nr. CBP-22636 priedai pavadinimais „Priedas Nr. 2_G. M. M. gimimo liudijimas.pdf“, „Priedas Nr. 3_L.I. L. gimimo liudijimas.pdf“).

13. Teismas pareikalavo Valstybinę lietuvių kalbos komisiją pateikti išvadą 2023 m. gegužės 31 d. Nr. S1-227 (1.7), kurioje nurodoma, kad lietuviškas tautinis vardas „D.“ tikėtina buvo keičiamas į „D.“ ar „D.“ emigracijoje, siekiant prisitaikyti prie anglakalbės visuomenės; o pavardės L. ar L. vienas iš trumpinio variantų „L.“ (el. dok. Nr. DOK-89359).

14. Teismas pareikalavo Kauno arkivyskupijos kurijos pateikti 2023 m. rugpjūčio 29 d. specialisto nuomonę, kurioje nurodoma, kad labiausiai tikėtina, jog Romos katalikų bažnyčios atstovo 1948 m. sausio 31 d. išduotoje Gimimo krikšto Metrikos ištraukoje Nr. 810 duomenys buvo nurodomi pagal suinteresuotų asmenų parodymus (el. dok. Nr. DOK-137277)

15. Teismas teismo sprendimo 12-14 punktuose išvardintų rašytinių įrodymų visetą vertino vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluota įrodinėjimo taisykle juridinių faktų nustatymo bylose. Kasacinis teismas, įvertinęs procesinę aplinkybę, kad didžiąją dalį vertinamų įrodymų tokio pobūdžio bylose sudaro būtent netiesioginiai įrodymai, padarė išvadą, kad tokiu atveju prielaidų darymas yra neišvengiamas; dėl to svarbu, kad prielaidos būtų motyvuotos, tai yra kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).

16. Taigi, teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė tokius faktus: A. L., kuris (duomenys neskelbtini) gimė Lietuvoje, 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis su šeima buvo nurodytas kaip nuolatos gyvenantis Plungės mieste su šeima bute (duomenys neskelbtini), ir turintis pastovų verslą – buvo privatus prekybininkas, jo visi vaikai, pradedant vyriausiu - D. L., gimusia (duomenys neskelbtini), Plungėje, nurodyti kaip gimę Lietuvoje; užsienio valstybės institucijos sudarytame Sąjungininkų ekspedicinių pajėgų perkeltųjų asmenų (dipukų) registracijos įraše A. L. nuolatinė gyvenamoji vieta (arba 1938 m. sausio 1 d.) buvo nurodyta Plungėje, (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Be to, Tarptautinės pabėgėlių organizacijos 1949 m. vasario 25 d. sudarytame asmenų, išvykstančių iš pabėgėlių centro Vokietijoje, į Jungtines Amerikos Valstijas, sąrašo ištraukoje, A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), ir jo duktė D. L., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodyti kaip turėję Lietuvos pilietybę ir gyvenę Lietuvoje.

17. Teismas, atsižvelgęs į teismo sprendimo 8-11 punkte aptartas tarpukario laikotarpiu galiojusias teisės aktų nuostatas, daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo prosenelis A. L. buvo laikomas Lietuvos piliečiu pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio nuostatas, nes jis nuolatos gyveno Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini) (savo gimimo Lietuvoje) iki 1942 m. (kuomet vyko Lietuvos gyventojų surašymas), kas reiškia, kad jis iki 1914 m. ne mažiau kaip 10 metų buvo išgyvenęs Lietuvoje ir turėjo nuolatinį darbą – buvo prekybininkas; o D. L. buvo jo duktė, įgijusi Lietuvos pilietybę gimimu, nes gimė Lietuvoje bei Lietuvos piliečio šeimoje. Pastarąją išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad pareiškėjo prosenelis A. L. bei senelė (prosenelio duktė) D. L. tarpukario laikotarpiu išvyko į užsienį, o tą jie galėjo padaryti tik turėdami užsienio pasus, kurie buvo išduodami tik Lietuvos piliečiams pagal 1919 m. gruodžio 23 d. priimtų Pasų įstatų 5 straipsnį.

18. Teismas, įvertinęs susiklosčiusias istorines aplinkybes bei atsižvelgęs į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados 2023 m. gegužės 31 d. Nr. S1-227 (1.7) turinį, sprendžia, kad asmuo, kuris dėl tam tikrų aplinkybių nusprendė iš vienos valstybės persikelti gyventi į kitą valstybę, galėjo dėl patogesnio vartojimo pasirinkti fonetiškai panašų į turimą kitą vardą bei pavardę, kuriuos būtų patogiau vartoti būtent tokiam vardui ir pavardei įprastoje aplinkoje. Be to, A. L. ir D. L. gimimo data (amžius) bei nurodoma Lietuvos pilietybė užsienio valstybių institucijų išduotose dokumentuose sutampa, kas sustiprina labiausiai tikėtiną išvadą, kad teismui pateiktuose dokumentuose: Tarptautinės pabėgėlių organizacijos 1949 m. vasario 25 d. sudaryto asmenų, išvykstančių iš pabėgėlių centro Vokietijoje, sąrašo ištraukoje minimas asmuo „D. L.“, natūralizacijos dokumente minimas asmuo „D. L.“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų išduotame civilinės būklės akto įraše apie (duomenys neskelbtini) gimusią L.I. L. minimas asmuo „D. L.“ yra tas pats asmuo - pareiškėjo senelė D. L., kuris dėl patogumo buvo identifikavęs save fonetiškai panašiais vardais ir pavardėmis (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

19. Taigi, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja tris aplinkybes. Pirma, D. L. vėliausiai 1945 m. jau buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Antra, labiausiai tikėtina, kad D. L., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje asmens, kuris atitiko reikalavimus, keliamus Lietuvos pilietybei gauti, šeimoje, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Trečia, byloje nėra duomenų apie tai, kad D. L. būtų netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d.

20. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 5-19 punktus), teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė D. L. (taip pat žinoma kaip D./D. L.), laikotarpyje iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

21. Teismas juridinį reikšmę turintį faktą apie tai, kad pareiškėjo senelė galėjo būti laikoma Lietuvos Respublikos piliete išvykimo (emigracijos) iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. momentu, nustatė tam, kad pareiškėjas galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo G. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo G. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) senelė D. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri yra taip žinoma kaip D./D. L., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo G. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.