Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas E. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti vienašališkai atsakovo AB SEB bankas atliktą 2007-06-08 tarp E. S. ir AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 0450718012943-37 nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti; panaikinti Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro Gintaro Bastakio 2017-05-05 išduotą vykdomąjį raštą, notarinio reg. Nr. 2507 (1 t., b. l. 1-6). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais:

1.1. 2007-06-08 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 0450718012943-37 (toliau – Kredito sutartis arba Sutartis). Nurodytu Sutarties pagrindu ieškovui buvo suteiktas 121 944,14 Eur dydžio kreditas, kuris buvo skirtas asmeniniams vartojimo poreikiams tenkinti – būsto pirkimui ir įrengimui. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimu;

1.2. Ieškovas grąžintinas kredito sumas mokėjo, tačiau nereguliariai ir dėl atitinkamu laikotarpiu buvusių finansinių sunkumų ne visa dalimi. Ieškovas teigia, kad iš atsakovo negavo įspėjimų nei dėl vėluojamos grąžinti kredito dalies, nei dėl Kredito sutarties nutraukimo, o vėliau iš antstoliai.lt tinklalapio bei pasikreipus į patį antstolį sužinojo, kad Kredito sutartis atsakovo buvo vienašališkai nutraukta ir pradėtas priverstinis nesugrąžintos kredito dalies su palūkanomis išieškojimas;

1.3. Ieškovas nurodo, kad imdamas iš atsakovo kreditą ėmė jį šeimos reikmėms – būsto pirkimui ir įrengimui, t.y. vartojimo tikslams (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2 d.). Taigi, kreditas buvo paimtas asmeniniams poreikiams tenkinti. Vadinasi, Kredito sutartis turi būti pripažinta ir laikoma vartojimo sutartimi ir ieškovo teisių gynimas turi būti vertinamas per vartotojų teisių apsaugos prizmę, t.y. ieškovo teisės turi būti ginamos, atsižvelgiant į Kredito sutarties kontekstą, jog tai vartojimo sutartis, ir kad ieškovas yra silpnesnioji šalis;

1.4. Tarp šalių pasirašytos Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 d., 5.2.1 p. buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito dalies ir (arba) priskaičiuotų palūkanų, Bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų registruotu paštu įspėjęs Kredito gavėją nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti grąžinti bankui visą negrąžintą kreditą;

1.5. Ieškovas teigia, kad jis nebuvo informuotas nei dėl vėluojamos sugrąžinti kredito dalies, nei apie atsakovo ketinimą nutraukti Kredito sutartį, kaip tai buvo numatyta Kredito sutarties Bendrosios dalies nuostatose – būtent šis faktas yra laikytinas Sutarties pažeidimu, kuris buvo atliktas atsakovo. Ieškovas nėra gavęs iš atsakovo nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei pranešimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. Be to, jei atsakovas ir būtų pranešęs ieškovui apie ketinimus dėl Sutarties nutraukimo, Kredito sutartyje numatytas terminas trūkumams ištaisyti yra neprotingai trumpas;

1.6. Kredito sutarties nutraukimas negali būti laikomas teisėtu, nes ieškovas nežinojo apie atsakovo veiksmus dėl Kredito sutarties nutraukimo, apie tai jis nebuvo informuotas Kredito sutartyje numatyta tvarka, jam net nebuvo suteiktas papildomas terminas ištaisyti esamus pažeidimus, o Kredito sutarties pažeidimų negalima laikyti esminiais, kurie turėtų sukelti tokias sunkias pasekmes ieškovui, kaip sutarties nutraukimas, nes iš esmės ieškovas Kredito sutarties vykdymo neatsisakė;

1.7. pripažinus Kredito sutarties nutraukimą negaliojančiu ab initio, turi būti panaikintas ir notaro išduotas vykdomasis įrašas, kaip Kredito sutarties nutraukimo teisinė pasekmė, nebuvus jo išdavimo pagrindui.