- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2YT-9095-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje –Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau VSDFV Vilniaus skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su 2018 m. spalio 25 d. skundu (antstolio kontoroje gautas 2020 m. vasario 4 d.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2020 m. sausio 7 d. antstolės Brigitos Palavinskienės 2020 m. sausio 7 d. patvarkymą Nr. 0171/19/01594/EKSP.
Antstolė Brigita Palavinskienė 2020 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. 378078 pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamas/ginčijamas patvarkymas neatitinka CPK 613 straipsnio reikalavimų, nes elektroniniu parašu pasirašyto patvarkymo popierinio egzemplioriaus kopiją patvirtino padėjėjas M. K., be to patvarkymas neturi antstolio antspaudo, todėl vadovaujantis jau minėtu CPK straipsniu jis yra negaliojantis. Paaiškina, jog antstolės padėjėjas, patvirtinęs kopiją galimai elektroniniu parašu antstolės pasirašyto patvarkymo, eliminavo galimybę patvarkymo gavėjui, patikrinti elektroninio parašo galiojimą pagal VĮ RC galiojančius sertifikatus - elektroninius parašus (detalus metaduomenys). Be to, pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius antstolei 2016 m. spalio 19 d. vykdomąjį dokumentą nebuvo išdavęs o 2019 m. vasario 28 d. VSDFV Vilniaus skyriuje buvo priimtas sprendimas dėl J. K. advokato turto priverstinės hipotekos - nekilnojamas turtas, butas/patalpa-butas, (duomenys neskelbtini)-11, Vilnius. Atsižvelgiant į tai prašo teismo įpareigoti antstolę pateikti paaiškinimus, kodėl nekilnojamas turtas, butas/patalpa-butas, (duomenys neskelbtini)-11, Vilnius, antstolės areštuotas nuo 2011 metų, jei vykdomasis dokumentas 2016 metų.
2020 m. kovo 26 d. pareiškėjas pateikė byloje prašymą, kuriame nurodė, kad antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino jo skundo pateikė daug teismą klaidinančios informacijos. Paaiškino kad VSDFV Vilniaus skyrius nuadai išieškojimą vykdė ir antstolis Mindaugas Dabkus, antstolis Gintautas Puodžiukas ir antstolė Neringa Lipeikienė, pastarajai apie tokį jos naudai vykdomą išieškojimą net nežinant. Nurodė, jog 2019 m. gegužės 8 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl duomenų pateikimo apie skolos susidarymą 2010 -2011 metų laikotarpyje, į kurį atsakymo dar nėra gavęs, todėl laiko, kad neturint duomenų apie skolos buvimo faktą bylos nagrinėti negalima. Atsižvelgiant į tai laiko, kad tikslinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir išsiaiškinti visas įskolinimo susidarymo aplinkybes, o iki kol šalyje yra paskelbtas karantinas būtina bylos nagrinėjimą stabdyti.
Antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo nurodo, jog vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/01594 vykdo skolos išieškojimą, pagal 2019 m. kovo 27 d. hipotekos kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą vykdyti 2019 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (8.1)VIA_SPl-7, dėl priverstine hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš skolininko J. K., išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamą turtą butą/patalpą - butą esantį adresu (duomenys neskelbtini)-11, Vilnius. Paaiškina, kad 2019 m. kovo 23 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-l9-171 -8655. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 24 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo raginama skolininką per 1 kalendorinį mėnesį (30 kalendorinių dienų) nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą, taip pat, priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, minėti procesiniai dokumentai įteikti skolininkui 2019 m. balandžio 29 d. Paaiškina, jog 2019 m. kovo 29 d. priimtas turto arešto aktas Nr. S-288888, kuriuo areštuotas skolininkui J. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-11, Vilnius ir 1/10 dalis pastato - pagalbinio ūkio esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodo, kad areštavus turtą 2019 m. balandžio 29 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 0171/19/01594/EKSP, Registracijos Nr. S-288896, kuriuo nepriklausomu turto vertintoju paskirta UAB „Butas tau“. Patvarkyme nurodyta, kad šiuo patvarkymu siekiama sužinoti vykdomosios bylos šalių poziciją dėl antstolės paskirto nepriklausomo eksperto/turto vertintojo bei papildomai informuojama, kad turto vertinimas galės būti atliktas raginimo termino metu tik išreiškus šalims sutikimą arba suėjus raginimo terminui. Pažymi, jog per nustatytą terminą skolininkas J. K. nepateikė informacijos kada paskirtas turto vertintojas UAB „Butas tau“ gali patekti į areštuotą nekilnojamą turtą siekiant jį įvertinti. Remiantis tuo 2020 m. sausio 7 d. priėmė pakartotinį patvarkymą dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas turto vertintojui apžiūrėti areštuotą turtą bei informacijos pateikimą. Paaiškino, kad minėtu patvarkymu, skolininkas pakartotinai buvo įpareigojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienų terminą, sudalyti sąlygas turto vertintojui UAB „Butas tau“ patekti į areštuotą butą, siekiant apžiūrėti ir įvertinti. Paaiškina, kad 2020 m. vasario 4 d. antstolių kontoroje gautas skolininko J. K. skundas, dėl 2020 m. sausio 7 d. pakartotinio patvarkymo, kuriame skolininkas nurodė, kad antstolės padėjėjas M. K., tvirtindamas elektroninio dokumento kopiją, galimai pasirašytą antstolės Brigitos Palavinskienės, užkirto kelią šio patvarkymo gavėjui patikrinti parašo galiojimą pagal VĮ Registrų centro galiojančius sertifikatus. Nurodo, kad su pateiktu skundu nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Be to, paaiškina, kad 2015 m. spalio 2 d. įgaliojime, ji suteikė teisę padėjėjui M. K. parengti, pasirašyti ir išsiųsti ar kitu būdu įteikti asmenims, iš kurių vykdomas išieškojimas, raginimus, antstolio patvarkymus ir kitus procesinius dokumentus. Nurodo, jog skundžiamas patvarkymas pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl spausdinta dokumento kopija yra tvirtinama antspaudu, kuriame nurodyta „Elektroninio dokumento nuorašas tikras“, pareigos, vardo pirmoji raidė, pavardė ir parašas, taip yra patvirtinamas spausdinto elektroninio dokumento vientisumas ir tikrumas. Paaiškino, kad antstolio padėjėjas M. K. veikdamas pagal jam suteiktą įgaliojimą, patvirtintino ir pasirašė elektroninio dokumento kopiją bei registruota pašto siunta išsiuntė ją skolininkui. Be to atkreipia dėmesį, jog elektroninio ryšio priemonėmis rengiami procesiniai dokumentai, tame tarpe ir patvarkymai pasirašomi saugiu elektroniniu parašu ir yra elektroniniai dokumentai, todėl papildomai nėra tvirtinami antstolio herbiniu antspaudu - herbiniu antspaudu yra tvirtinami originalūs ir rašytiniai patvarkymai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu skundu nesutinka. Paaiškino, jog vadovaujantis Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 5 dalimi elektroniniu parašu patvirtinti antstolio sudaryti procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai. Pažymėjo, jog skolininkas galėjo ir privalėjo pasirūpinti gauti jam skirtus procesinius dokumentus elektroniniu ryšių priemonėmis, tuo tarpu jam pateikta patvarkymo kopija yra patvirtinta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Nurodė, jog atsiliepimo pateikimo dienai pagal antstolei pateiktą vykdyti sprendimą skolininko įsiskolinimas yra 1 700,09 Eur, taip pat pažymėjo, jog nagrinėjimu atveju skundžiamas patvarkymas yra tik informacinio pobūdžio ir nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl jis nėra laikytinas procesiniu dokumentu. Atsižvelgiant į išdėstytą prašo skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. kovo 31 d., 14.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2020 m. vasario 13 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai). Dėl teisėjos laikino nedarbingumo 2020 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo tesimo pirmininko pavaduotojos Astos Jakutytės - Sungailienės nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas 2020 m. balandžio 9 d. 11 val.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.
CPK 162³ straipsnis apibrėžia bylos sustabdymo instituto sąvoką ir nustato principines sąlygas, kurioms esant byla gali būti sustabdyta: bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui.
Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio proceso teisės instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad bylos sustabdymo atveju procesas nebus nepagrįstai užvilkintas ir tai nesukels neigiamų negrįžtamų pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims bei nepažeis jų ar kitų asmenų teisėtų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2011; 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2260/2011).
Nagrinėjamu atveju skolininkas savo prašymą dėl bylos sustabdymo grindžia būtinybe skirti žodinį bylos nagrinėjimą tikslu išreikalauti papildomus duomenis bei išsiaiškinanti ar pagrįstai yra pradėtas vykdymas, kadangi galimai visas įskolinimas jau yra išieškotas.
Pažymėtina, jog asmuo teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų turi nurodyti, kokį procesinį veiksmą skundžia, taigi, skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent pareiškėjas. Tuo tarpu teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų nerevizuoja viso vykdymo proceso, tačiau pasisako dėl skundžiamo patvarkymo pagrįstumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2020 m. sausio 7 d. antstolės Brigitos Palavinskienės 2020 m. sausio 7 d. patvarkymą Nr. 0171/19/01594/EKSP, kuriame nurodė, kad antstolės padėjėjas M. K., tvirtindamas elektroninio dokumento kopiją, galimai pasirašytą antstolės Brigitos Palavinskienės, užkirto kelią šio patvarkymo gavėjui patikrinti parašo galiojimą pagal VĮ Registrų centro galiojančius sertifikatus (detalius metaduomenis). Atitinkamai darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nei parieškojo nurodyti išreikalautini duomenis nei nurodytos aplinkybės dėl galimai nepagrįstai vykdomo išieškojimo nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu dėl skundžiamo patvarkymo pagrįstumo, atsižvelgiant į tai prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/01594 vykdomas skolos išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą vykdyti sprendimą Nr. (8.1)VIA_SPl-7 dėl priverstine hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš skolininko J. K., išieškojimą nukreipiant į aukščiau nurodytą įkeistą nekilnojamąjį turtą. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. S-l9-171 -8655 (v. b. l 25). 2019 m balandžio 24 d. buvo priimtas raginimas dėl sprendimo vykdymo ir dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo (v. b. l. 22-24). 2019 m. balandžio 29 d. antstolė priėmė turto arešto aktą dėl skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto t. y. dėl buto esančio adresu (duomenys neskelbtini)-11, Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/10 dalies pastato - pagalbinio ūkio esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l 28-29). Tą pačią dieną priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 0171/19/01594/EKSP, Nr. S-288896 (v. b. l.30). Atsižvelgiant į tai, kad pagal anksčiau nurodyto patvarkymo nustatytą terminą pareiškėjas nenurodė antstolei kada paskirtas turto vertintojas UAB „Butas tau“ gali patekti į areštuotą nekilnojamą turtą siekiant jį įvertinti, antstolė 2020 m. sausio 7 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl Nr. 0171/19/01594/EKSP (v. b. l. 32) dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas turto vertintojui apžiūrėti areštuotą turtą bei informacijos pateikimo. Pareiškėjas skundžia šį patvarkymą, nes mano, jog pastarasis yra netinkamai pasirašytas, todėl negaliojantis.
Antstolių įstatymo 43¹ straipsnis reglamentuoja elektroninės vykdomosios bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas antstolių veikloje. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos su vykdymo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais. Elektroniniu parašu patvirtinti antstolio sudaryti procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai. Atitinkami Antstolių Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog įgailojimas antstolio padėjėjui M. K. buvo suteiktas 2015 m. spalio 2 d. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju antstolė pasirašydama patvarkymą elektroniniu parašu, o antstolio padėjėjas tvirtindamas minėto dokumento kopiją jokių įstatymo keliamų reikalavimų nepažiedė. Kartu pažymėtina, jog kilus neaiškumui dėl jo atžvilgiu priimto patvarkymo pasirašymo aplinkybių, pareiškėjas galėjo juos išsiaiškinti nuvykęs į antstolės kontorą ir susipažinęs su vykdomąją byla (Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 2 dalis). Tuo labiau, jog šiuo atveju pareiškėjui pakartotinai buvo siunčiamas įpareigojimas dėl sąlygų apžiūrėti įkeistą turtą sudarymo. Toks įpareigojimas pareiškėjui jau buvo nustatytas 2019 m. balandžio 29 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatymo skyrimo, kuris yra galiojantis ir privalomas. Žinodamas apie antstolės 2019 m. balandžio 29 d. įpareigojimą, jo neginčydamas bet ir nevykdydamas, o pateikdamas skundą dėl pakartotinai atsiųsto įpareigojimo, pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir veikia priešingai vykdymo proceso tikslams.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nenurodo ir neginčija jokių antstolės veiksmų, su kuriais jis nesutinka, neformuluoja konkretaus reikalavimo dėl antstolės atlikto konkretaus veiksmo vykdymo procese, neprašo panaikinti konkretaus antstolės veiksmo ar įpareigoti antstolę jį atlikti. Pateiktu skundu yra tik samprotaujama, apie galimai netinkamą elektroninio dokumento parašą bei prašoma pateikti nekaip neįsijusią su nagrinėjama byla informaciją dėl pareiškėjo atžvilgiu nuo 2011 m. taikomo arešto (pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje vykdymo procesas buvo pradėtas 2019 metais ir areštas uždėtas 2019 m. balandžio 29 d. turto arešto aktu (v. b. l. 28)).
Atskirai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas kvestionuoja paties išieškojimo pagrįstumą, tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, teikiant skundą dėl antstolio veiksmų t. y. skundžiant konkretų antstolio veiksmą bei patvarkymą tokių reikalavimų nekėlė. Be to, pažymėtina, jog įstatymas numato 90 dienų niekinamąjį terminą konkretiems antstolio veiksmams skųsti, dėl to nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų nėra sprendžiama dėl kiekvieno byloje priimto patvarkymo pagrįstumo, o pasisakoma tik dėl skundžiamo patvarkymo ar neatlikto veiksmo.
Išanalizavus vykdomųjų bylų dokumentus ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolė Brigita Palavinskienė padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo J. K. prašymo dėl bylos sustabdymo.
Pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.