- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-589-210/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-53-284/2016 pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje N. V. dėl 2015-11-06 savavališkos statybos akto Nr. SSA-60-151106-00030 ir dėl 2015-11-16 privalomojo nurodymo Nr. PRN-60-151116-00030 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. patikslinęs ieškinį teismo prašė panaikinti 2015-11-06 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-151106-00030 ir 2015-11-16 privalomąjį nurodymą Nr. PRN-60-151116-00030.
2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį įsigijo 12 arų sklypą, kuis buvo padengtas juodžemiu ir akmenimis, labai nelygus, buvo sunku į jį patekti. Ieškovas neatliko kasinėjimo darbų, aikštelės nedarė, sutvarkė taip, kad galėtų įvažiuoti į nuosavybės teise priklausantį sklypą. Iš kraštų padėjo akmenis, pylė dolomito skaldą, nemano, kad dolomito skalda yra statybinė medžiaga.
3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad aikštelė apie 600 kv. m. ploto ir 0,4 m storio, yra miesto teritorijoje, V. V. įvykdyta statyba yra savavališka, nes nėra statybą leidžiančio dokumento.
4. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje N. V. su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5 . Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovo V. V. ieškinį dėl 2015-11-06 savavališkos statybos akto Nr. SSA-60-15116-00030 ir dėl 2015-11-16 privalomojo nurodymo Nr. PRN-60-151116-00030 panaikinimo atmetė. Priteisė iš ieškovo 4,80 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas ir 13,37 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos.
6. Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 6 d. Inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė D. P., išnagrinėjusi skundą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Žin., 2013, Nr. 76-3848) (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, surašė statytojui V. V. (toliau – statytojas) savavališkos statybos aktą, nes nustatė, kad V. V., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, t. y. rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – aikštelę. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje įrengta apie 600 kv. m ploto ir 0,4 m storio netaisyklingos formos aikštelė. Aikštelės pagrindas – lauko akmenys, aikštelės danga – dolomitinė skalda.
2015 m. lapkričio 16 d. vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi Inspekcijos Šiaulių skyrius surašė privalomąjį nurodymą ir nustatė statytojui V. V. terminą ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 16 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Surašytame privalomajame nurodyme yra nurodyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo per šio straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją. Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, per 10 darbo dienų patikrina savavališkai pastatyto statinio atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams, ir, jeigu statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, per 5 darbo dienas pažymi privalomajame nurodyme, kad jis įvykdytas.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401; 2013, Nr. 76-3841) (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalimi, kurioje yra nurodyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Teismas sprendė, kad aikštelė, nurodyta savavališkos statybos akte, yra priskiriama statiniams vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2 ir 9 dalių bei statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 "Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" (toliau - Reglamentas) 13 punkto nuostatomis.
Teismas akcentavo, kad tikrinimo metu aikštelėje stovėjo automobiliai ir traktorius, buvo sukrauti rąstai. Aikštelės konstrukcija – akmenys ir dolomitinė skalda. Būtent akmenys ir dolomitinė skalda laiko šias apkrovas, t. y. užtikrina statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Aikštelė įrengta pilant ir išlyginant (atliekant statybos darbus) akmenis ir dolomitinę skaldą (statybines medžiagas). Ji yra nekilnojamasis daiktas – norint ją perkelti, reikia išardyti (iškasti). Aikštelė neturi pastato požymių, nurodytų Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, todėl ji priskiriama inžineriniams statiniams. Kiemo aikštelės priskiriamos kitų inžinerinių statinių kitos paskirties inžinerinių statinių grupei, todėl teismas sprendė, kad savavališkos statybos akte nurodyta V. V. įrengta aikštelė yra priskiriama statiniams ir jai yra taikomos Statybos įstatymo nuostatos. Jai įrengti buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Teismas sprendė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas ir tokia statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies prasme yra savavališka.
8. Teismas pažymėjo, kad statytojas V. V. iki Privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos turi dvi alternatyvas: išardyti akmenų-dolomitinės skaldos aikštelę ir sutvarkyti statybvietę arba kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir tokiu būdu gavus statybą leidžiantį dokumentą įteisinti savavališkai įrengtą aikštelę. Inspekcijos Šiaulių skyrius vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis vykdė jiems priskirtas pareigas ir pareikalavo nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius iki nustatyto termino. Teismas akcentavo, kad tik nuo paties statytojo V. V. valios priklauso, kokį savavališkos statybos (aikštelės) padarinių pašalinimo būdą jis pasirinks.
9. Kadangi V. V. statybą leidžiančio dokumento įsirengti aikštelę neturi, todėl teismas konstatavo, kad 2015-11-06 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-15116-00030 ir 2015-11-16 Privalomasis nurodymas Nr. PRN-60-151116-00030 yra surašyti pagrįstai ir jų naikinti jokio įstatyminio pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10. 1. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius faktinius duomenis ir netinkamai taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 11 dalies, 15 dalies, 68 dalies bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 ir 4.2 straipsnių nuostatas. Atsakovas darbus prilygino „inžinerinio statinio“ pastatymui, todėl būtinas darbų rezultato vertinimas. Teismas jokių būdu negalėjo pripažinti akmenų ir dolomito skaldos laikančiomis statinio konstrukcijomis. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sklypo išlyginimo darbus prilygino inžinerinio statinio pastatymui. Apelianto teigimu, šioje byloje nebuvo pagrindo darbus pripažinti nekilnojamuoju daiktu. Byloje nebuvo įrodyta nei naudotų gamtos išteklių išimtinai statybinė paskirtis, nei jų naudojimas statybinei veiklai vykdyti. Teismo išvadą, kad išlyginus sklypą akmenų ir dolomito skaldos pagalba buvo sukurtas statinys, o ne paprasčiausias sklypas, yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagal įstatymo nuostatas savavališkos statybos akte nurodyta aikštelė yra priskiriama statiniams ir jai yra taikomos Statybos įstatymo nuostatos. Teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, teisingai taikė teisės aktus, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ieškovas pažeisdamas Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose nustatytą tvarką savavališkai pastatė II grupės inžinerinį statinį, ir todėl pagrįstai ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje pareikštu ieškiniu apeliantas prašė panaikinti Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, argumentus, skundžiamu sprendimu konstatavo, jog prašomas panaikinti atsakovo Savavališkos statybos aktas surašytas teisėtai, pagrįstai ir vadovaujantis teisės aktais, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti nei jo, nei Privalomojo nurodymo.
12. Nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Darbų atlikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
13. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-11-6 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-151106-00030, nes nustatė, kad V. V., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, t. y. rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – aikštelę. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje įrengta apie 600 kv. m ploto ir 0,4 m storio netaisyklingos formos aikštelė. Aikštelės pagrindas – lauko akmenys, aikštelės danga – dolomitinė skalda.
14. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, savo poziciją grįsdamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius faktinius duomenis ir netinkamai taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 11 dalies, 15 dalies, 68 dalies bei CK 1.5 ir 4.2 straipsnių nuostatas.
15. Pirmosios instancijos teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir pagrįstai nustatė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 9 dalių bei statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punkto nuostatomis aikštelė yra priskiriama statiniams. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. nurodyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad inžinerinis statinys – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. LR Aplinkos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 17.1.2. papunktis apibrėžia inžinerinius statinius, kurių plotas yra plotas > 100 m², ? 10000 m², todėl ginčo aikštelė, kurios plotas yra 600 kv. m., patenka į šį reglamentavimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje nurodyta, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Šiuo konkrečiu atveju horizontalus žemės paviršiaus sutvirtinimas užtikrina tokias funkcijas, kaip „apkrovos laikymas“, „mechaninis atsparumas“, „pastovumas“. Būtent akmenimis ir dolomito skalda išlyginto žemės sklypo paskirtis laikyti apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl laikančiosios konstrukcijos neatitikimo.
16. Byloje nėra ginčo, kad apytiksliai 600 kv. metrų plote ieškovas išlygino sklypą dolomito skalda, o kraštus apdėjo akmenimis. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sklypo išlyginimo darbus prilygino inžinerinio statinio pastatymui, todėl apeliantas įsitikinęs, kad šioje byloje nebuvo pagrindo darbus pripažinti nekilnojamuoju daiktu. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
17. VĮ Registrų centras duomenimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos. Šiame sklype yra pastatas-gyvenamasis namas, pastatas-sandėlis, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai: tvora, tualetas (26–28 b. l.). Iš byloje pateiktų nuotraukų matosi, kad ginčo aptvertoje teritorijoje stovi traktorius, dvi lengvosios mašinos, yra medienos, skaldos krūvelės. Akivaizdu, kad aikštelės konstrukcija yra akmenys ir dolomitinė skalda, ji aptverta tinkline metaline tvora, yra įvažiavimo vartai. Aikštelėje atlikti statybos darbai: išpilta ir išlyginta dolomitinė skalda, aikštelės kraštuose išdėstyti akmenys, kurie apipilti skalda, neleidžiantys skaldai nuslysti už sklypo ribų. Šiame kontekste teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl naudotų statybinių medžiagų paskirties. Aikštelė neturi pastato požymių, nurodytų Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, todėl ji priskiriama inžineriniams statiniams. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tai yra nekilnojamasis daiktas CK 4.2 straipsnio prasme. Minėto Reglamento 13 punkte nurodyta, kad kiemo aikštelės priskiriamos kitų inžinerinių statinių kitos paskirties inžinerinių statinių grupei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad savavališkos statybos akte nurodyta aikštelė yra priskiriama statiniams ir jai yra taikomos Statybos įstatymo nuostatos, todėl jos įrengimui buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas-rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Savavališkos statybos aktas surašytas pagrįstai, vadovaujantis statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl apelianto teiginys, kad teismas savavališkai pastatytą aikštelę turėjo traktuoti kaip sklypo išlyginimo darbus, yra nepagrįstas ir atmestinas.
18. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto įstatymo sąvokų aiškinimais vertinant juos Statybos įstatymo nuostatų taikymo kontekste, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo Statybos įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo.
19. Pažymėtina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais nuostatais, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu ir kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Vienas iš inspekcijos veiklos tikslų – užtikrinti, kad statinių statybą būtų vykdoma teisėtai. Siekdama šio tikslo, inspekcija organizuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą ir veikia pasitelkdama Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytas priemones. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas alternatyvių veiksmų, kurie gali būti atlikti surašius savavališkos statybos aktą: inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia asmeniui privalomąjį nurodytą šio asmens lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius vienu iš šių būdų: 1) nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti savavališkai nugriautą kultūros paveldo statinį ar savavališkai išardytas kultūros paveldo statinio dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas statinio dalis, jei dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nagrinėjamu atveju 2015-11-16 inspekcijos privalomasis nurodymas Nr. PRN-60-151116-00030, kuriuo pareikalauta, jog ieškovas iki 2016-05-16 pašalintų savavališkos statybos padarinius, tai yra išardytų akmenų-dolomitines skaldos aikštelę, surašytas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi inspekcija veikė pagal įstatymo reikalavimus, privalomojo reikalavimo nurodymai ieškovui suformuluoti inspekcijai suteiktos kompetencijos ribose. Akivaizdu, jog procedūrine prasme privalomasis nurodymas surašytas teisėtai, parenkant vieną iš baigtiniame sąraše nurodytų alternatyvių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir neužkertant kelio ieškovui pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą. Kaip teisingai pastebėjo bylą nagrinėjęs teismas, tik nuo paties statytojo V. V. valios priklauso, kokį savavališkos statybos (aikštelės) padarinių pašalinimo būdą jis pasirinks.
20. Remiantis aptartais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.