Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, antstoliui Arturui Bložei, antstolei Eurikai Rulienei, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų UAB „Mokilizingas“, IPF Digital Lietuva, UAB, „Swedbank“, AB, BAB bankas SNORAS, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Šiaulių energija“, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovams,

dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei M. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir pagal atsakovės M. D. patikslintą priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, sutuoktinio tarpusavio išlaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės M. D. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 9), dėl atsakovės kaltės, paliekant santuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir nustatyti, kad įsipareigojimai kreditoriams vykdomi solidariai, nustatyti nepilnamečio sūnaus E. D. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D. periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur kas mėnesį nuo 2015-04-01 iki sūnaus pilnametystės, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindžia tuo, kad atsakovė nesiskaitė su juo kaip sutuoktiniu, jų požiūriai į šeimyninį gyvenimą, jo vertybes, pagarbą, pasitikėjimą, pasiaukojimą vienas kitam ir šeimai, į santykius su artimaisiais, buities tvarkymą bei finansinių lėšų panaudojimą buvo labai skirtingi, dėl ko kildavo konfliktai ir nesutarimai. Ieškovas, prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, nurodė, kad, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, ruošiasi ieškoti darbo užsienyje, o sūnus faktiškai gyvena su atsakove, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove neprieštarautų vaiko interesams. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis su sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime abiejų tėvų sutarimu, tačiau, siekiant išvengti ginčų, siūlo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką su vaiku laisvadienių, švenčių ir atostogų metu. Ieškovas nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį gali skirti 60,00 Eur sumą, nes šiuo metu nebedirba užsienyje, jo pajamos per mėnesį sudaro 271,44 Eur, jis turi kreditoriams vykdyti įsipareigojimus, kurie per mėnesį sudaro apie 150,00 Eur, o nuosavybės teise priklauso tik nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurį prašo padalinti nutraukinat santuoką. Taip pat ieškovas prašė nustatyti, kad išlaikymas nemokamas laikotarpiu, kai vaikas atostogauja su ieškovu.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo sutinka iš dalies. Atsakovė nesutikdama, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis susirado kitą moterį, pradėjo su ja gyventi ir paliko šeimą bei išvyko gyventi į užsienį, nebeteikė lėšų vaiko išlaikymui, neprisidėjo prie būsto išlaikymo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimais nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja ir iš dalies sutiko su reikalavimu nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, prašydama nustatyti, kad ieškovas Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną su vaiku bendrauja lyginiais metais. Atsakovė nurodė, kad vaiko išlaikymui ieškovas turi teikti 235,00 Eur per mėnesį, nes yra darbingas, yra gavęs išeitinę išmoką pasibaigus darbo santykiams. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu nepriteisti išlaikymo laikotarpiu, kai vaikas atostogauja su ieškovu. Atsakovė nurodė savo turto padalinimo būdą bei nesutiko, kad visiems kreditoriams šalys atsako solidariai. Atsakovė nurodė, kad iš ieškovo jai priteistinas išlaikymas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodyta kredito grąžinimo tvarka.Atsakovė M. D. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei tenkantį didesnės vertės turtą, nustatyti kitokią nei prašo nustatyti ieškovas bendravimo su vaiku tvarką švenčių metu, priteisti atsakovei 80,00 Eur išlaikymą kas mėnesį iki atsakovės neįgalumo pabaigos, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D. periodinėmis išmokomis po 235,00 Eur kas mėnesį nuo 2015-07-01 iki sūnaus pilnametystės, priteisti 3 525,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-07-01 bei padalinti kreditorinius įsipareigojimus kitu būdu nei to reikalauja ieškovas.Ieškovas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su juo sutinka iš dalies. Ieškovas iš dalies nesutikdamas su atsakovės siūlomu turto padalinimu, nurodė, kad nekilnojamasis turtas turėtų būtų dalinamas nenukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, o su kitu ieškovės siūlomu turto padalinimo būdu sutiko. Ieškovas sutiko teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur kas mėnesį bei nesutiko, kad už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-07-01 yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nes jis vaikui išlaikymą teikė. Ieškovas sutiko su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka švenčių metu. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti jai išlaikymą, nes, ieškovo nuomone, jo veiksmai atsakovės sveikatos pablogėjimui įtakos neturėjo, o atsakovė faktiškai per visą santuokinį gyvenimą neprisidėjo prie bendro turto gausinimo, o be to, teikti išlaikymą neužtenka ieškovo gaunamų pajamų. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu padalinti kreditorinius įsipareigojimus.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad skola AB „Šiaulių energija“ turi būti pripažinta solidaria sutuoktinių skola. Atsakovė M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsakovė sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau nurodė, kad ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove ir kad būtų nustatyta ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, nes vaikui toks išlaikymas yra nepakankamas, jai nustatytas tik 15 procentų darbingumas, o ieškovas yra sveikas ir darbingas. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo nurodytu turto padalijimo būdu bei reikalavimu padalinti kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovė paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovas paliko šeimą, susirado kitą moterį, vaikais ir ja nebesirūpino, o atsakovė pripažino savo kaltę, kad ne visada suspėdavo sutvarkyti buitį. Atsakovė nurodė, kad keičia reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir prašo priteisti po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą, be to, atsisako reikalavimo nustatyti jos siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką švenčių dienomis. Atsakovė nurodė, kad vaikas specialių poreikių neturi. Atsakovė nurodė, kad ieškovas vaikui išlaikymo neteikė nuo 2014-04-01 iki 2016-12-21 ir susidarė 3 525,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovė atsisakė reikalavimo priteisti jai išlaikymą iš ieškovo. Ieškovė palaikė reikalavimą padalinti turtą ir kreditorinius įsipareigojimus pagal jos siūlomą būdą.Atsakovės M. D. atstovė advokatė Vanda Laukevičienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti pagal atsakovės teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinio dalyką bei priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes. Atstovė paaiškino, kad iš ieškovo vaikui priteistinas 150,00 Eur išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atstovė nurodė, kad ieškovas neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2016-12-21. Atstovė nurodė, kad atsakovė atsisako reikalavimo priteisti iš ieškovo jos sumokėtą įsiskolinimą Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui. Atstovė taip pat nurodė, kad įsipareigojimą kreditoriui „Swedbank“, AB palikti solidarų, o įsipareigojimus kitiems kreditoriams pripažinti ieškovo asmeninėmis prievolėmis. Atstovė nurodė, kad atsakovei priteistinas turtas pagal atsakovės priešieškinyje nurodytą būdą. Išvadą byloje teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. S. teismo posėdyje nurodė, kad neturi duomenų apie netinkamą nepilnamečio vaiko priežiūrą, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl tikslinga nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, o iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyti bendravimo tvarką, dėl kurios šalių ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms vietos ir bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Atsakovė teismo posėdžio metu sumažino reikalaujamo iš ieškovo priteisti išlaikymo vaikui dydį iki 150,00 Eur per mėnesį, nurodydama, jog tokio išlaikymo, teikiamo iš ieškovo, ir atsakovės tiekiamo išlaikymo užtektų vaiko minimaliems poreikiams patenkinti. Atsakovė nurodė, kad nepilnametis vaikas neturi didelių sveikatos sutrikimų ar kitokių specialių poreikių. Teismo vertinimu, atsakovės iš ieškovo prašoma priteisti išlaikymo jų sūnui suma – kas mėnesį po 150,00 Eur, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o atsakovės nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas šiuo metu yra išvykęs į užsienį, ten ieškosi darbo, per mėnesį gauna 272,18 Eur pareigūno valstybinę pensiją. Ieškovas nepateikė duomenų apie savo įsidarbinimą užsienyje, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nepateikė duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Todėl atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Aplinkybė, kad ieškovas turi kreditorinių įsipareigojimų negali paneigti pareigos teikti vaikui pakankamą ir jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas taip pat įvertina paties ieškovo nurodytas aplinkybes, kad, kai jis buvo įsidarbinęs užsienyje, galėjo teikti vaikui pakankamą išlaikymą, netgi didesnį nei reikalauja atsakovė.Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad atsakovės prašoma suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. D. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 4 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).Atmestinas ieškovo reikalavimas nepriteisti iš jo išlaikymo, kai vaikas atostogauja su juo. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Su kitu iš tėvų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendraujantys vaikai su juo būna ne nuolatos (kelias dienas per savaitę ar švenčių metu), be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).Atsakovė taip pat prašo priteisti sūnui išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovo ir nurodo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2016-12-21 visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo ir yra susidaręs 3 525,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 str.).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).Atsakovė teigia, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2016-12-21 neprisidėjo prie sūnaus poreikių tenkinimo, todėl prašo priteisti 3 525,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį. Ieškovas pateikė duomenis apie vaikui teiktą išlaikymą iki 2015 m. kovo 19 d. – ieškovas mokėjimo pavedimais atsakovei ir jų dukrai I. D. pervedė atitinkamas sumas laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2015-03-19. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas iš dalies įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti, kad, gyvendamas skyrium, jis iš dalies teikė išlaikymą vaikui. Dukrai I. D. ieškovo pervestos lėšos nelaikytinos vaikui E. D. teiktu išlaikymu, o atsakovei pervestos lėšos laikytinos išlaikymu, nes atsakovė, nors ir nurodė, kad jos buvo naudojamos kreditoriniams įsipareigojimams padengti, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismo skaičiavimu, įvertinus tai, kad ieškovas turėjo mokėti vaikui 150,00 Eur išlaikymą per mėnesį, laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-04-01 išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė, o ieškovas pats nurodė ir ieškiniu prašė priteisti neteiktą išlaikymą iš jo nuo 2015 m. balandžio 1 d. Pažymėtina, kad už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, o nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės priteisiamas išlaikymas. Šioje byloje ieškovas ieškinį, kuriame pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą nuo 2015 m. balandžio 1 d., pateikė 2015 m. birželio 4 d., o ieškovė su patikslintu priešieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nuo 2015 m. liepos 1 d. kreipėsi 2016 m. sausio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikymas priteistas nuo 2015 m. birželio 4 d., todėl tik iki šios datos neteiktas išlaikymas gali būti priteistas kaip išlaikymo įsiskolinimas. Todėl atsakovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies ir priteistinas 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d.Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio E. D. motina – atsakovė M. D., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl santuokinio turto ir bendrųjų turtinių prievolių padalinimo

Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilis VOLVO S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad jo vardu registruota transporto priemonė PEUGEOT 307Reg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduota, tačiau neišregistruota, todėl ji į dalintino turto balansą neįtrauktina. Ieškovas sutiko, kad iš santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų jam būtų priteista tik navigacija ir kompiuteris, t. y. sutiko su atsakovės siūlomu kilnojamojo turto padalinimu. Todėl ieškovui priteistini navigacija ir kompiuteris, o likęs kilnojamasis turtas priteistinas atsakovei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu, o kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.Tarp šalių nėra ginčo dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, padalinimo būdo, todėl jis dalintinas natūra. Tačiau šalys nesutaria dėl buto dalių po padalinimo, nes ieškovas prašo butą dalinti lygiomis dalimis, o atsakovė reikalauja nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 3/4 buto, remdamasi tuo, kad su ja nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir ji serga vėžiu bei jai nustatytas tik 15 procentų darbingumas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Pavyzdžiui, vien tik faktas (kuriuo remiasi ir atsakovė), kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Sutuoktinio sveikatos būklė, dėl kurios netenkama viso ar dalies darbingumo, gali būti kriterijus nukrypti nuo lygių dalių principo, jeigu juo, kaip svarbia aplinkybe, remiamasi ginče dėl bendrosios jungtinės nuosavybės dalių nustatymo. Jeigu pablogėjusi sveikata siejama su materialiniais ar kitokiais sutuoktinio poreikiais ir šia aplinkybe remiamasi ginče dėl nuosavybės dalių nustatymo, tai teismas gali ją laikyti nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindu. Kita vertus, teismas gali nepripažinti, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės atsirado realus poreikis vienam sutuoktiniui skirti didesnę turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2016-11-30 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovei diagnozuotas kairės krūties IV stadijos vėžys su metastazėmis kauluose. Atsakovė nurodė, kad jai nustatytas 15 procentų darbingumas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016-04-07 pažymą patvirtina, kad atsakovei nuo 2014-01-01 mokama netekto darbingumo pensija. Akivaizdu, kad atsakovės sveikatos būklė yra sunki, susijusi su darbingumo sumažėjimu, atsakovė tik iš dalies geba gauti pajamų. Be to, atsakovė dėl savo sveikatos būklės prašė jos naudai nukrypti nuo lygių dalių principo. Todėl apsaugant atsakovės interesus, butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), dalintinas nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 3/4 dalis buto, o ieškovui – 1/4 dalį.Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Nustatyta, kad šalys turi kreditorius UAB „Mokilizingas“, IPF Digital Lietuva, UAB, „Swedbank“, AB, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Šiaulių energija“, o duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus AB, BAB bankas SNORAS ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui nėra. Ieškovas prievoles minėtiems kreditoriams laiko bendromis šalių prievolėmis, o atsakovė pripažįsta, kad bendra abiejų sutuoktinių prievolė yra tik „Swedbank“, AB pagal 2006-06-20 kredito sutartį Nr. 06-044653-FA/06-044654-FA ginčo buto pirkimui, o kitos prievolės yra ieškovo asmeninės. Teismo vertinimu, prievolės kreditoriams UAB „Mokilizingas“, IPF Digital Lietuva, UAB ir UAB „Julianus Inkaso“, atsirado iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, o jie buvo sudaryti šeimos interesais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prievolės UAB „Mokilizingas“, IPF Digital Lietuva, UAB yra ieškovo asmeninės prievolės, todėl teismas pripažįsta prievoles UAB „Mokilizingas“, IPF Digital Lietuva, UAB šalių bendromis prievolėmis. Nesant šalių ginčo, prievolė „Swedbank“, AB pagal 2006-06-20 kredito sutartį Nr. 06-044653-FA/06-044654-FA taip pat pripažintina bendra šalių prievole. Nors atsakovė nurodė, kad su UAB „Julianus Inkaso“ visiškai atsiskaitė, tačiau pateikė įrodymus, kurie patvirtina tik dalinį įsipareigojimų įvykdymą, todėl ši prievolė taip pat pripažintina bendra šalių prievole. Nesutiktina su atsakove, kad prievolė atsiskaityti su AB „Šiaulių energija“ už teiktas paslaugas į ginčo butą yra asmeninė ieškovo prievolė. Kaip nurodė, pati atsakovė bei kaip patvirtina AB „Šiaulių energija“ 2014-03-31 išrašyta sąskaita už suteiktas paslaugas ginčo butui ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-874-650/2015, skola AB „Šiaulių energija“ susidarė iki ieškovo išėjimo gyventi atskirai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktą prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, yra bendros sutuoktinių prievolės ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Todėl nors atsakovė nurodė, kad savo dalį mokesčių už AB „Šiaulių energija“ teikiamas paslaugas moka, tačiau ginčo buto padalinimo klausimas sprendžiamas tik dabar, t. y. nutraukiant šalių santuoką, todėl iki šio sprendimo priėmimo su ginčo buto tvarkymu susijusios išlaidos laikytinos bendromis šalių išlaidomis.Pripažinus prievoles kreditoriams bendromis šalių prievolėmis, darytina išvada, kad įsipareigojimai atlyginti antstoliams Arturui Bložei ir Eurikai Rulienei vykdymo išlaidas, patirtas išieškant skolas bendrų kreditorių naudai, taip pat yra bendri šalių įsipareigojimai.Pažymėtina, kad sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta bendra prievolė yra dalinė ar solidari, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip specialiosios normos taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.).Nustatyta, kad prievolės, kreditoriams UAB „Mokilizingas“, IPF Digital Lietuva, UAB, „Swedbank“, AB, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Šiaulių energija“, kyla iš sandorių, sudarytų išlaikyti šeimos namų ūkiui. Sandorių su kreditoriais UAB „Mokilizingas“, IPF Digital Lietuva, UAB ir UAB „Julianus Inkaso“ kainos nėra aiškiai per didelės ir neprotingos. Atsižvelgiant į tai, bendros šalių prievolės kreditoriams UAB „Mokilizingas“, IPF Digital Lietuva, UAB, „Swedbank“, AB, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Šiaulių energija“ pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis.

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Atsakovė atsisakė priešieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti jai iš ieškovo 80,00 Eur išlaikymą bei nurodė, kad atsisakymo nuo šio reikalavimo teisinės pasekmės jai yra žinomos. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 293 straipsnio 4 punktą atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo jai iš ieškovo atsisakymas priimtinas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. SP-1825-(7.1454) ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-16-N-980-3753 antrinės teisinės pagalbos teikimas ieškovui nutrauktas. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. SP-4232-(7.3507) atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Šio sprendimo gailijimo terminas pratęstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ir 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-16-T-4070-20380. Pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-12875 išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 362,97 Eur.Teismo vertinimu, ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, patenkinta 50 procentų ieškinio ir 50 procentų priešieškinio reikalavimų. Todėl iš ieškovo valstybei priteistina 181,49 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Už atsakovės patikslintą priešieškinį šioje byloje mokėtinas 576,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio, kaip minėta, atsakovė buvo atleista. Patenkinus 50 procentų ieškinio ir 50 procentų priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybei priteistinas 288,00 Eur žyminis mokestis.Kaip minėta, ieškovui, pateikiant ieškinį buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios teikimas ieškovui vėliau nutrauktas. Todėl ieškovo už ieškinį nesumokėtas 494,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybei.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 67,86 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies (abu po 50 procentų) pusę šių išlaidų, t. y. 33,93 Eur, priteistina iš ieškovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 9), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovui R. D. santuokinę pavardę – „D.“, atsakovei M. D. – „D.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove M. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, pagal kurią:

Ieškovas R. D. su nepilnamečiu sūnumi E. D. bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime abiejų tėvų sutarimu.Pirmą bei trečią mėnesio savaitgalį ieškovas R. D. turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų E. D. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį po lavinimo įstaigos ir jį grąžinti į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.Ieškovas R. D. turi teisę būti su vaiku E. D. savo gyvenamojoje vietoje per savo gimtadienį, t. y. gegužės 29 d., per tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, nelyginiais metais Kūčių metu, bei pirmą ir antrą Šv. Kalėdų dieną, lyginiais metais gruodžio 31 d. ir nelyginiais metais sausio 1 d., nelyginiais metais pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną.R. D. turi teisę būti su vaiku E. D. vaiko gyvenamojoje vietoje per vaiko gimtadienį, t. y. rugpjūčio 10 d., nuo 10 val. iki 20 val.R. D. turi teisę būti su vaiku E. D. savo kasmetinių atostogų metu. Tėvų atostogų grafikui sutapus sūnus praleis su tėvu ir motina atostogas lygiomis dalimis;R. D. turi teisę būti su vaiku E. D. savo gyvenamojoje vietoje vaiko žiemos ir vasaros atostogų metu. Žiemos atostogų metu ne mažiau kaip vieną savaitę, o vasaros – ne mažiau kaip vieną mėnesį.Pagal bet kurios šalies reikalavimą privaloma iš anksto suderinti laisvadienių, švenčių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu, kuris vyks el. paštu (duomenys neskelbtini) – R. D., ir (duomenys neskelbtini) – M. D., gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes.Tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus, pageidavimus ir galimybes, nevaržomai bendraus su juo visomis ryšio priemonėmis. Tas iš tėvų su kuriuo lieka gyventi vaikas privalo kitam tėvui pranešti kokie yra (jei tokie yra) vaiko telefono numeris, el. pašto adresas ir Skype sukurtas prieigos vardas.

Priteisti iš ieškovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 4 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-06-04.

Paskirti atsakovę M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą ir priteisti ieškovei M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), automobilį VOLVO S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotoaparatą, filmavimo kamerą, minkštų baldų dalį, tris spintas, televizorių, skalbimo mašiną, kompiuterį ir trijų durų spintą, o atsakovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir navigaciją bei kompiuterį.

Pripažinti prievoles kreditoriams UAB „Mokilizingas“, IPF Digital Lietuva, UAB, „Swedbank“, AB, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Šiaulių energija“, antstoliui Arturui Bložei ir antstolei Eurikai Rulienei po santuokos nutraukimo solidariomis ieškovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Priteisti iš ieškovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 181,49 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 49 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 33,93 Eur (trisdešimt trijų eurų 93 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 288,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį už priešieškinį bei 494,00 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį už ieškinį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Civilinę bylą dalyje pagal atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo jai iš atsakovo priteisimo nutraukti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.