Telšių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinės bylos Nr. A2.6.-58-922/2015Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00046-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.3.; 52.3.;

2015 m. kovo 10 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Jūratei Damskytei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui Nerijui Grigorevičiui, automobilio savininko- UAB „mogo LT“ atstovui advokatui G. K., automobilio valdytojui- T. B., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį traukiamas T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka už vienarūšius pažeidimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., pakartotinai per vienerius metus po nuobaudos paskyrimo, kai nepasibaigęs jos vykdymas, 2015-01-21 d. 5.50 val. Akmenės r. sav., Papilėje, Nepriklausomybės g., vairavo UAB „mogo LT“ priklausantį automobilį „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,02 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti atimta, tuo pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytus draudimus, todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (37, 81 b.l.), prašymų negauta.

Teismo posėdyje UAB „mogo LT“ atstovas patvirtino, kad automobilis priklauso bendrovei. Remiantis 2014-12-09 lizingo sutartimi automobilį išsimokėtinai nusipirko T. B., sutarties terminas - 6 m., T. B. dar nesumokėjo nė vienos įmokos, taigi automobilis priklauso bendrovei, o T. B. yra tik jo naudotojas. T. B. pažeidė Lizingo sutarties 9.4 punktą ir perdavė automobilį tretiesiems asmenims, todėl sutartis su T. B. nutraukta. Papildomai paaiškino, kad T. M. anksčiau buvo sudaręs lizingo sutartį su UAB „mogo Lt“ ir įsigijo automobilį „BMW X3“, su kuriuo taip pat padarė KET pažeidimą, bendrovė minėto automobilio iki šiol nėra atgavusi. Taigi bendrovė nebūtų dar kartą sudariusi su T. M. lizingo sutarties. Bendrovės atstovo manymu, T. M. ir T. B. susitarė apgaule įgyti bendrovei priklausantį turtą – automobilį, t. y. padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytą nusikalstama veiką. Bendrovės atstovas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir netaikyti automobilio konfiskacijos, nes, automobilio savininkas neteko teisės valdyti automobilį dėl to, kad T. M. automobilį užvaldė neteisėtai. Jei automobilis būtų konfiskuotas, prašo įpareigoti kaltininką atlyginti 9200 EUR žalą bendrovei.

Teismo posėdyje T. B. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio mėn. išsimokėtinai nusipirko automobilį iš UAB „mogo LT“, automobilio kaina - apie 8000 EUR, lizingo terminas - 6 m., numatyta, kad jis turės kas mėnesį mokėti mėnesinę įmoką, pirmos įmokos mokėjimas atidėtas 3 mėn., todėl pirmąją įmoką turėtų sumokėti 2015-03-05 – 09 d. Taigi automobilio savininkas yra UAB „mogo LT“, o jis tik valdytojas. Po naujų metų prarado darbą, bet susirado kitą ir turėjo išvykti. Jam reikėjo pinigų išvykti į užsienį, todėl draugas Rolandas, kuris yra vienas iš UAB „Ronaldo transportas“ akcininkų, pasiūlė jam išnuomoti automobilį. 2015-01-12 jis sudarė sutartį su UAB „Ronaldo transportas“ ir leido išnuomoti automobilį, sutarties terminas – 1 mėn. UAB „Ronaldo transportas“ išnuomojo automobilį T. M. ir jis padarė administracinio teisės pažeidimą, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus, automobilis saugomas policijos komisariate. Paaiškino, kad jis nepažįsta T. M., nesiekė pasisavinti automobilio, pirko automobilį savo asmeninėms reikmėms. Šiuo metu dirba Vokietijoje, todėl į Lietuvą grįžta tik kas 3 mėn. Dėl to, kad automobilį perdavė trečiajam asmeniui, UAB „mogo LT“ nutraukė lizingo sutartį. Nurodė, kad nebuvo įdėmiai perskaitęs sutarties ir nežinojo, kad negali perduoti tretiesiems asmens automobilio be savininko sutikimo. Paaiškino, kad norėtų atgauti automobilį ir juo naudotis, mokėtų įmokas pagal sudarytą lizingo grąžinimo grafiką.

Teismo posėdyje R. B. nurodė, kad yra UAB „Ronaldo transportas“ direktorė ir ji kaip bendrovės atstovė pasirašo sutartis su trečiaisiais asmenimis, T. M. nematė.

Teismo posėdyje R. B. nurodė, kad yra UAB „Ronaldo transportas“ vadybininkas. Paaiškino, kad T. B. išsimokėtinai nusipirko automobilį. Tačiau vėliau davė įgaliojimus bendrovei valdyti automobilį, kad bendrovė galėtų pernuomoti automobilį. T. M. paskambino į bendrovę, sudarė automobilio nuomos sutartį, nuomos terminas- 3 dienos. T. B. pranešė, kad automobilis stovi Naujojoje Akmenėje saugojimo aukštelėje. Bendrovės atstovams susiekti su T. M. nepavyko.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovo manymu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių T. M. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole T. M. atsisakė pasirašyti, tačiau po įvykio jis buvo atvykęs į policijos komisariatą norėdamas atsiimti automobilį, pažeidimo fakto jis neginčijo.

Teismas išklausė byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, ištyrė byloje esančią medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-24630684-15 (1-2 b. l.); Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių būrio Vyriausiojo patrulio V. P. 2015-01-21 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad 2015-01-21 apie 5.48 val. patruliuojant su pareigūnu G. S. pastebėjo Naujojoje Akmenėje, Nepriklausomybės al. važiuojant juodos spalvos automobilį „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė. Automobilio vairuotojui – T. M. paaiškinta sustabdymo priežastis, paprašyta pateikti dokumentus, vairuotojas pateikė automobilio dokumentus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Bendraujant su vairuotoju buvo jaučiamas alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, todėl buvo pasiteirauta ar jis nėra vartojęs alkoholio. Vairuotojas atsakė, kad nieko draudžiamo nevartojo. Išlipęs iš automobilio vairuotojas svirduliavo, prašė nerašyti protokolo. Sėdint tarnybiniame automobilyje T. M. buvo dar kartą pasiūlyta alkoholio kiekio matuokliu nusistatyti girtumą, bet jis atsisakė. Išaiškinus atsakomybę dėl atsisakymo tikrintis blaivumą, T. M. sutiko nusistatyti girtumą, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,02 prom. girtumas. Kadangi jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, jis pažeidė KET 14 punktą, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. T. M. nušalintas nuo automobilio vairavimo, sulaikytas automobilio registracijos liudijimas, automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (3-4 b.l.); alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie aptvirtina, kad 2015-01-21 d. 6.04 val. T. M. nustatytas 1,02 prom. girtumas (6 b.l.); 2015-01-21 pranešimą dėl T. M. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (5 b.l.); 2015-01-21 transporto priemonės „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktą (7 b. l.); T. B. 2014-12-09 pateikė lizingo paraišką UAB „mogo LT“ (70 b.l.); 2014-12-09 UAB „mogo LT“ ir T. B. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG09122014/0138, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė T. B. lizingą automobilio įsigijimui, lizingo suma- 27405 Lt, lizingo terminas- nuo 2014-12-09 iki 2017-02-09, sudarytas lizingo grąžinimo grafikas, pagal kurį T. B. pirmą įmoką turėtų sumėti 2015-03-09. Pagal lizingo sutarties 9.4 punktą lizingo gavėjas neturi teisė bei lizingo davėjo sutikimo perduoti automobilio naudoti tretiesiems asmenims (48-60, 71-77 b.l.); 2014-12-09 UAB „mogo LT“ ir T. B. sudarė prikimo-pardavimo sutartį Nr. PS09122014/0138, pagal kurią UAB „mogo LT“ pardavė T. B. automobilį (61-63, 78-79 b.l.); 2014-12-09 priėmimo-perdavimo aktas Nr. PS09122014/0138 patvirtina, kad UAB „mogo LT“ perdavė automobilį T. B. (64, 80 b.l.); UAB „mogo LT“ 2014-12-23 išdavė įgaliojimą T. B. valdyti ir naudoti automobilį Šentgeno sutarties valstybėse narėse (38 b.l.); 2015-01-12 T. B. ir UAB „Rolando transportas“ sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 005, pagal kurią T. B. už 400 EUR/mėn. nuomos mokestį suteikia teisė UAB „Rolando transportas“ naudotis automobiliu laikotarpiu nuo 2015-01-12 iki 2015-02-12 (39-40 b.l.); 2015-01-16 UAB „Rolando transportas“ ir T. M. sudarė lengvojo automobilio nuomos sutartį Nr. RT000363, pagal kurią nuomotojas- UAB „Rolando transportas“ suteikė teisę T. M. naudotis automobiliu laikotarpiu nuo 2015-01-16 d. 19.00 val. iki 2015-01-19 d. 19 val. už 250 EUR nuomos mokestį (31-34 b.l.); pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad T. M. 2015-01-16 sumokėjo 250 EUR pagal lengvojo automobilio nuomos sutartį Nr. RT000363 (25 b.l.); UAB „mogo LT“ 2015-02-10 pranešimu informavo T. B. dėl Lizingo sutarties nutraukimo, nes lizingo gavėjas- T. B. pažeidė sutarties 9.4 punktą (65 b.l.); UAB „mogo LT“ rašte nurodoma, kad T. B. pagal Lizingo sutartį mokėjimų iki 2015-02-27 neatliko (84 b.l.). VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „mogo LT“, nuo 2014-12-09 valdytojas – T. B. (27 b.l.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-1194/2012, Nr. N575-924/2012, N575-61/2010, Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009).

ATPK 130² straipsnyje nustatyta atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio 3-4 dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo 1158 EUR iki 1448 EUR su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 1158 EUR iki 1592 EUR su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008-01-01; antra, toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą; trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-312/2012, Nr. N62-2588/2011, Nr. N62-6791/2010, Nr. N444-7275/2009).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012-05-12 T. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nutarimu T. M. pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nutarimas įsiteisėjo 2012-06-19. Remiantis ATPK 36 straipsniu tuo atveju, kai asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Sisteminė šios nuostatos analizė leidžia teigti, jog 1 m. terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir (ar) praeina specialiosios teisės atėmimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nutarimu paskirtos baudos T. M. iki šiol nėra sumokėjęs (9-23 b.l.), darytina išvada, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-05-29 nutarimu paskirta nuobauda yra galiojanti ir vykdytina. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. 2013-10-09 išduotas vairuotojo pažymėjimas (24-25 b.l.), tačiau Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-12-09 nutarimu T. M. vėl atimta teisė vairuoti 30 mėn. terminui (nuo 2014-12-09 iki 2017-06-08). Atsižvelgiant į tai, kad T. M. pažeidimą padarė po nutarimo atimti specialiąją teisę priėmimo dienos, daroma išvada, kad pažeidimo padarymo metu T. M. neturėjo teisės vairuoti automobilio.

Ištyrus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad T. M., pakartotinai po administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 126 straipsnį, 2015-01-21 vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taigi T. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika protokole pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuota teisingai ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.

ATPK 31 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais administracinę atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad T. M. pažeidimą padarė būdamas anksčiau baustas už vienarūšius administracinius teisės pažeidimus ir būdamas pirmiau padaręs nusikaltimą.

ATPK 20 straipsnyje nurodoma, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti nubaustajam suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Skiriant nuobaudą T. M. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą – tai vienas šiurkščiausių pažeidimų, nes pažeidimas padarytas vairuojant automobilį esant neblaiviam, tai rodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Būdamas tokios būklės asmuo kelia labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikuoja ne vien savo, bet ir kitų asmenų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2544/2011, Nr. N575-5297/2010, Nr. N444-5431/2009, Nr. N444-1504/2008). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad T. M. vedęs, turi mažametį sūnų (24-25 b.l.), savarankiškai dirbantis. Pažymėtina, kad T. M. teistas (26 b.l.), be to sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos paskirtų baudų nėra sumokėjęs iki šiol (9-23 b.l.). Tai rodo jo nenorą laikytis visuomenėje nusistovėjusių geros moralės nuostatų, keisti savo gyvenimo būdo, laikytis visuomenei priimtinų bendro gyvenimo nuostatų bei polinkį daryti teisės pažeidimus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad T. M. nepadarė tinkamų išvadų, iš paskirtų nuobaudų nepasimokė ir toliau pažeidinėja įstatymus, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant griežčiausią administracinę nuobaudą, numatytą straipsnio sankcijoje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. M. pažeidimo padarymo metu vairavo UAB „mogo LT“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Pažymėtina, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas – privaloma administracinė nuobauda, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-05-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime taip pat konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2114/2011, Nr. N261-4604/2011, Nr. N575-3213/2010).

Remiantis teismų praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-4264/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „mogo LT“ neįrodė, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Vadovaujantis ATPK 26, 130² straipsnių nuostatomis, taikytinas automobilio konfiskavimas kaip sankcijoje numatyta privaloma administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, taigi konfiskuoto daikto savininkas turi teisę iš pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo reikalauti žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje automobilio savininkas prašo atlyginti administraciniu teisės pažeidimu UAB „mogo LT“ padarytą 9200 EUR žalą dėl automobilio konfiskacijos. Vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 EUR, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra pažymėjęs, kad vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N756-657/2006). Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N438-4092/2011, Nr. N12-429/2004). Nagrinėjamu atveju UAB „mogo LT“ nepagrindė, kuo remiantis įvertino pažeidimu padarytą žalą 9200 EUR suma, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neišreiškė nuomonės dėl UAB „mogo LT“ apskaičiuoto žalos dydžio. Dėl padaryto turtinio nuostolio ir jo dydžio šioje byloje galima būtų spręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, kuris išnagrinėjus ATPK bylą nėra numatytas įstatymu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-847/2012, Nr. N575-1633/2006, Nr. N575-104/2006), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu šioje byloje. Tačiau tai neatima UAB „mogo LT“ teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius ir šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą su automobilio „Porsche Cayenne S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Administracinį areštą pavesti vykdyti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Administracinį areštą pradėti vykdyti tuojau pat po nutarimo priėmimo, terminą skaičiuojant nuo T. M. sulaikymo.

UAB „mogo LT“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo apskundimas administracinio arešto nuobaudos vykdymo nesustabdo.