Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1342-1043/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-04-28Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-12
Bylos Nr.
e2A-1342-1043/2021
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00074-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Anita Sereikienė, Dalė Burdulienė, Arvydas Žibas
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
G. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1342-1043/2021Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00074-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1251-523/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei G. Š. dėl negrąžintos kredito dalies, mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų (nuostolių), tarpininkavimo mokesčio, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „NEO Finance“ 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. Š., kuriuo prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės: 1) 2 097,41 Eur negrąžinto kredito dalį; 2) 126,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.); 3) 15,03 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 097,41 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.); 4) 870 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 9,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.); 6) 15,03 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 097,41 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 70 Eur žyminį mokestį; 9) 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. sausio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 621,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15,03 proc.), 277,78 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. sausio 22 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 36 mėnesines įmokas. Kadangi atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

3. Atsakovė G. Š. atsiliepimo į ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį nepateikė, jai teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, neatvyko į teismo posėdį, neatvykimo priežasčių nenurodė, kitų prašymų nepateikė.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės G. Š.: 2 097,41 Eur negrąžinto kredito dalį; 126,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.); 79,46 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.); 15,03 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. balandžio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio mėn. – 1658,16 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 1592,23 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 1525,47 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 1457,88 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 1389,44 Eur (19 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 1320,14 Eur (20 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 1249,97 Eur (21 įmoka); nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 1178,93 Eur (22 įmoka); nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 1107,00 Eur (23 įmoka); nuo 2022 m. sausio mėn. – 1034,17 Eur (24 įmoka); nuo 2022 m. vasario mėn. – 960,42 Eur (25 įmoka); nuo 2022 m. kovo mėn. – 885,75 Eur (26 įmoka); nuo 2022 m. balandžio mėn. – 810,14 Eur (27 įmoka); nuo 2022 m. gegužės mėn. – 733,59 Eur (28 įmoka); nuo 2022 m. birželio mėn. – 656,08 Eur (29 įmoka); nuo 2022 m. liepos mėn. – 577,60 Eur (30 įmoka); nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 498,13 Eur (31 įmoka); nuo 2022 m. rugsėjo mėn. – 417,67 Eur (32 įmoka); nuo 2022 m. spalio mėn. – 336,20 Eur (33 įmoka); nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 253,71 Eur (34 įmoka); nuo 2022 m. gruodžio mėn. – 170,19 Eur (35 įmoka); nuo 2023 m. sausio mėn. – 85,61 Eur (36 įmoka)); 223,77 Eur tarpininkavimo mokestį; 9,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.); 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 213,79 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino nesąžiningas ir negaliojančias ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. sausio 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K049982333 bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2, 5.4 punktuose išdėstytas nuostatas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (15,03 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės valstybei 5,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. sausio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K049982333 (toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 2 500 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 621,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 15,03 proc.), 277,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, periodinėmis įmokomis, iki 2023 m. sausio 22 d. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2021 m. sausio 26 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove.

6. Teismas nurodė, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau ji savo įsipareigojimų nevykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą, todėl iš atsakovės priteisė 2 097,41 Eur negrąžinto kredito dalį ieškovei.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, kas reiškia, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti paskaičiuotos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, ieškovei iš atsakovės priteisė 126,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.).

8. Vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 15,03 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 097,41 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), teismas nurodė, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nurodė, kad ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį. Ieškovė, pasisakydama dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, nurodė, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovei, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovė nesinaudojo – atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 15,03 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą kredito sumą (2 097,41 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.). Teismas nurodė, kad egzistuoja reali galimybė paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, vadovaujantis įmokų mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo, ieškinio pateikimo teismui dienos ar teismo sprendimo priėmimo. Tačiau, nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą galimybės nėra, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Juo labiau, atsakovė gali visas vartojimo kredito sumas grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Todėl, siekdamas nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo priėmimo, teismas laikė, jog tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.), t. y. 79,46 Eur (2 097,41 Eur negrąžinta kredito dalis × 15,03 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 92 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 15,03 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 15,03 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sprendimo priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021 m. balandžio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 79,46 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 15,03 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.), ir 15,03 proc. negautų pajamų (nuostolių), taikant sutartinę 15,03 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. balandžio 29 d.) (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.).

9. Dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 870 Eur tarpininkavimo mokestį teismas nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 – 5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartotojų kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Todėl teismas vertino, jog kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Teismas nurodė, kad pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos. Teismas sprendė, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento). Kartu teismas pažymėjo tai, kad kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 277,78 Eur, yra aiški ir atsakovei turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (277,78 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Taip pat tokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas nurodant bendrą atsakovės mokėtiną vartojimo kredito sumą. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų teismas sprendė, kad atsakovė yra sumokėjusi 54,01 Eur tarpininkavimo mokesčio (7,71 Eur + 7,72 Eur + 7,71 Eur + 7,72 Eur + 7,72 Eur + 7,71 Eur + 7,72 Eur). Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyto 277,78 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma mažintina atsakovės jau sumokėtų sumų dalimi, ir todėl ieškovei iš atsakovės turi būti priteisiama 223,77 Eur tarpininkavimo mokesčio (277,78 Eur – 54,01 Eur).

10. Vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 9,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.), teismas nurodė, kad palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Atsižvelgdamas į tai teismas ieškovės reikalavimą tenkino, ieškovei iš atsakovės priteisė 9,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.).

11. Vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 15,03 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 097,41 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo, kurioms taiko tą patį dydį (15,03 proc.), kaip ir mokestinėms (pelno) palūkanoms. Teismas nurodė, kad spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina šį reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), teismas sprendė, kad sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio ir reikalavimas šioje dalyje visiškai atmetamas.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, sprendė, kad iš jos ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 70 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso 270 Eur, į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. 79,18 proc., bei į patenkintų reikalavimų dalį, sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteisiamos 213,79 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės G. Š. 15,03 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 097,41 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 22 d., bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės G. Š. 270 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nepagrįstai pakeitė apeliantės ieškinyje taikyta negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors teismas skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Sutarties 1.8 punkte nurodoma, jog kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties 1.11 punkte nurodoma, jog grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai. Sutarties 1.27 punkte nurodoma, jog grafikas - vartojimo kredito grąžinimo grafikas, nustatytas vartojimo kredito sutarties priede, pagal kurį nustatytomis mokėjimo datomis ir mėnesinėmis įmokomis vartojimo kredito gavėjas privalo mokėti mokėtinas sumas bendrovei. Grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (621,20 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Apeliantė, atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su ja sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Be to, paskolos sumą paskolos gavėjui suteikia ne tarpusavio skolinimo platformos operatorius NEO Finance, AB, o paskolos davėjas suteikia nurodymus operatoriui dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo konkrečiomis sąlygomis su konkrečiais požymiais apibrėžtais vartojimo kredito gavėjais ir operatorius savo vardu paskolos davėjo lėšomis sudaro vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, kaip tai nustato įstatymas. Tokiu atveju paskolos davėjai, suteikdami operatoriui nurodymus dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo su vartojimo kredito gavėjais, neturi atskaitomų išlaidų, o skolindami savo pinigus tikisi gauti pelno (palūkanų). Atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, atliko 7 (septynias) pilnas įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo 7 (septintos) įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, jog atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 15,03 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 097,41 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 22 d., neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Be to, apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

14.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinį iš dalies ir proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

2. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį dydžio skaičiavimo metodo. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis išspręsti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. sausio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K049982333 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 2500,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 621,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 15,03 proc.), 277,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, periodinėmis įmokomis, iki 2023 m. sausio 22 d. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2021 m. sausio 26 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.

6. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad 15,03 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (2 097,41 Eur) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), o ne pagal Sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio.

7. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

8. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos 2 097,41 Eur kredito sumos, sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

11. Pirmosios instancijos teismo sprendimas 15,03 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų ieškovė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai – sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju apeliantė neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista.

12. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

13. Pripažinus pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu nėra teisinio pagrindo keisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėAnita SereikienėArvydas Žibas