- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- AS-146-283-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02569-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- R. V. Z.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- N. R., L. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. Z. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys N. R., L. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. V. Z. su skundu (I t., b. l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2011 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. 1V-177 „Dėl Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-50-101109-00020 ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo pašalinti savavališko statybos padarinius Nr. RE-541 dalies panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu (I t., b. l. 130–135) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius), pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 1–2), kuriuo prašė iš pareiškėjo R. V. Z. priteisti 397,88 Lt transporto išlaidų.
Nurodė, kad Inspekcijai byloje atstovavo Panevėžio skyriaus darbuotojai, kurie į teismo posėdžius Vilniaus apygardos administraciniame teisme iš Panevėžio ir atgal tris kartus vyko tarnybiniu automobiliu. Viso kelionėse sunaudota kuro už 397,88 Lt.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į nurodytą prašymą su juo nesutiko. Pažymėjo, kad jis prašė panaikinti Inspekcijos viršininko Įsakymą, taigi atsakovas – Inspekcija – galėjo paskirti teisme atstovauti darbuotojus, dirbančius Vilniaus mieste. Teigė, kad sąžiningas byloje dalyvaujantis asmuo privalo rūpintis proceso ekonomiškumu. Be to, pažymėjo, kad atsakovo nurodytos kuro sąnaudos yra nepateisinamai didelės. Taip pat nurodė, jog yra neįgalus (50 proc. nedarbingumo lygis), mėnesinės pajamos yra 354,21 Lt netekto darbingumo pensija, iš kurios išskaitoma suma N. R. naudai, be to turi išlaikyti mažametį sūnų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš pareiškėjo atsakovo naudai 378,51 Lt teismo bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad administracinėje byloje teismo sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai. Pažymėjo, kad Lietuvos kelių direkcijos duomenimis atstumas nuo Panevėžio iki Vilniaus ir atgal yra 272 km, todėl neatsižvelgė į atsakovo nurodytus nuvažiuotus atstumus ir transporto išlaidas apskaičiavo pagal Lietuvos kelių direkcijos informaciją. Konstatavo, kad atsakovui atlygintina 378,51 Lt transporto išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pasirinkti atstovą, kuris atstovaus institucijos interesams teisme, yra tos institucijos vadovo diskrecijos teisė, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas privalėjo taupyti proceso išlaidas ir paskirtis atstovus, dirbančius Vilniuje.
III.
Pareiškėjas R. V. Z. padavė atskirąjį skundą (II t., b. l. 37–38) ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nenagrinėjo jo atsiliepime į prašymą pateikto argumento, kad atsakovo nurodytos automobilio kuro sąnaudos yra per didelės. Remdamasis informacija iš interneto tinklalapių teigia, kad automobilio Škoda Octavia, kuriuo atsakovo atstovai vyko į Vilnių, su varikliu, kurio darbinis tūris yra 1,595 litro, vidutinės kuro sąnaudos yra 7,6 litro/100 km, o ne 8,91 – 9,81 litro/100 km, kaip nurodė atsakovas. Teigia, kad didžiąją kelio Panevėžys–Vilnius dalį sudaro autostrada, todėl kuro sąnaudos turėtų būti mažesnės nei vidutinės.
Teigia, kad institucijos vadovas turi protingai naudotis diskrecijos teise skirti atsakovą. Inspekcijos viršininkui pasirinkus atstovus iš Panevėžio skyriaus dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, su tuo atsiradusios išlaidos turėtų tekti Inspekcijai, o ne pareiškėjui.
Pažymi, kad teismas nepasisakė dėl jo argumentų, jog atstovai, dirbantys Panevėžyje galėjo būti apklausiami šiame mieste teismui pateikiant teisminį pavedimą. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punktu turėjo teisę ir pareigą perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, žinodamas, jog šalys turės į bylos nagrinėjimą vykti iš Panevėžio į Vilnių nesiėmė įstatymo numatytų priemonių bylos nagrinėjimą padaryti taupesniu.
Nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas yra nemokus.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka.
Atsakovas nurodo, jog automobilio Škoda Octavia vidutinės degalų sąnaudos nustatytos Inspekcijos viršininko 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1V-1, parengtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimosi biudžetinėse įstaigose“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“.
Nurodo, jog Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius Inspekcijai teismuose atstovauja pagal Inspekcijos viršininko suteiktus įgaliojimus, atsižvelgiant į aptarnaujamą teritoriją. Panevėžio skyriaus valstybės tarnautojai rengė procesinius atsakovo dokumentus, jiems buvo žinomos bylos aplinkybės ir jie galėjo duoti išsamius paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme.
Atkreipė dėmesį kad pareiškėjas skundą dėl Inspekcijos, kurios buveinė yra Vilniuje, viršininko Įsakymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė savo iniciatyva, neprašė bylos perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovaujamas Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, realiai patyrė su administracinės bylos nagrinėjimu teisme susijusias išlaidas – išlaidas degalams tarnybiniu transportu vykti į teismo posėdžius iš Panevėžio į Vilnių.
Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar patirtos išlaidos buvo būtinos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-926/12).
Pagal ABTĮ 19 straipsnio, nustatančio Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomą kompetenciją, 1 dalį Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija ABTĮ 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Centrinis valstybinio administravimo subjektas yra valstybinio administravimo subjektas, kurio veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 straipsnio 7 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintuose Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-530) nustatytas Inspekcijos paskirtį ir funkcijas matyti, jog ši institucija veikia visoje valstybės teritorijoje, todėl ji laikoma centriniu valstybiniu administravimo subjektu.
Atsižvelgdama į nustatytą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pagrįstai su skundu dėl Inspekcijos viršininko įsakymo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Inspekcijos viršininkas įgaliojo Inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėją atstovauti Inspekcijai teismuose ir Vyriausiojoje ginčų komisijoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasirinkti atstovą, atstovausiantį teismuose institucijai, yra tos institucijos vadovo diskrecijos teisė, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas galėjo įgalioti atstovauti darbuotojus, dirbančius Vilniuje, atmestini. Byla buvo išnagrinėta iš esmės surengus tris teismo posėdžius, tačiau nėra duomenų, kad byla buvo išnagrinėta ne iš pirmo karto dėl atsakovo neorganizuotumo, ar kitų su atsakovo atstovu susijusių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui atstovaujantys asmenys turėjo vykti į teismo posėdžius iš Panevėžio į Vilnių, taigi patirtos transporto išlaidos buvo būtinos. Pagal byloje esančius teismo posėdžių protokolus matyti, kad pareiškėjas teismo posėdžiuose dalyvavo, savo veiksmais ir prašymais nesiekė teismo posėdžių atidėjimo.
Atsakovas tarnybinio automobilio Škoda Octavia sunaudotų degalų kiekį nurodė pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-21 (nauja redakcija patvirtinta 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1V-1) patvirtintas degalų normas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas spręsdamas dėl transporto išlaidų pagrįstumo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintoje Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) pateiktais orientacinėmis kontrolinėmis kuro sąnaudomis pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos nurodomą atstumą nuo Panevėžio iki Vilniaus, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas lengvojo automobilio degalų normas, perkant degalus patirtas išlaidas įrodančius duomenis ir vadovaudamasis Metodikoje nustatyta lengvųjų automobilių normatyvinių kuro sąnaudų skaičiavimo formule teisingai apskaičiavo atsakovo realiai patirtas transporto išlaidas.
Kaip jau minėta, spręsdamas dėl išlaidų atlyginimo teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jis yra neįgalus, jo mėnesines pajamas sudaro 354,21 Lt netekto darbingumo pensija. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, administracinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, ypač į tai, kad priteista atlygintina suma – 378,51 Lt yra didesnė nei pareiškėjo (neįgalaus asmens) mėnesinės pajamos, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, atsakovui atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina 50 procentų ir priteisia atsakovui iš pareiškėjo 189,25 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. V. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d.. nutartį pakeisti iš dalies. Iš pareiškėjo R. V. Z. atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai priteisti 189,25 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis litus, 25 centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Nutartis neskundžiama.