Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-224-865/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-06-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-08
Bylos Nr.
1-224-865/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37665-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
K. N.
Nukentėjusysis
L. G.
Advokatai
Romualdas Mikliušas, Marius Zabita
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-224-865/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37665-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1;1.2.14.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Danelienei, Gretai Krukauskaitei, Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant prokurorėms Agnei Stankevičiūtei, Marinai Ridikienei,kaltinamajam K. N., jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,nukentėjusiosios L. G. įgaliotam atstovui avokatui Mariui Zabitai,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, paskirta 34 MGL (1280,44 Eur) bauda (bauda sumokėta), (teistumas neišnykęs),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. N. 2018 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „H.“ direktoriui Ą. G. žodiniu susitarimu perdavus jam laikinai naudotis UAB „L. L.“ priklausančiu bei UAB „H.“ teisėtai valdomu automobiliu ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 12 500 eurų, 2019 m. kovo 1 d. apie 16 val., prie kavinės „A.", esančios (duomenys neskelbtini), neturėdamas nei savininko, nei teisėto valdytojo sutikimo, žodiniu susitarimu perdavė minėtą automobilį naudotis L. G., po to, Ą. G. pareikalavus grąžinti automobilį, šio negrąžino ir taip iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, padarydamas UAB „L. L.“ 9 697,35 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis K. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (turto iššvaistymas).

Be to, kaltinamasis K. N. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. vasario 18 d., susitaręs su L. G., jog padės jai įsigyti automobilį išsimokėtinai, 2019 m. vasario 18 d., L. G. per tarpininką Š. R. pervedus 500 eurų į jam priklausančios UAB „Q.“ įmonės banko „Paysera“ sąskaitą (DUOMENYS NESKELBTINI), po to, 2019 m. kovo 1 d. apie 16 val., prie kavinės „A.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), L. G. perdavus jam 5 000 eurų grynais pinigais pradiniam įnašui, jis minėto susitarimo neįvykdė bei pasisavino jam patikėtą svetimą, L. G. priklausantį turtą – 5 500 eurų.

Kaltinamasis K. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. N. savo kaltės nepripažino dėl abiejų inkriminuojamų veikų ir parodė, kad jis užsiima verslo konsultavimu arba paskolų tarpininkavimu dėl lizingo. Įmones sukuria, turi individualią veiką. Per metus paskolų suformina nuo 0,5 mln. iki 1,5 mln. Eur. Į jį kažkada kreipėsi V., Š.. Norėjo sau paskolos, tada pasakė, kad yra klientė Italijoje, kuriai reikia paskolos automobiliui, paskolą imtų įmonė, kad galėtų lengvatinėmis sąlygomis važinėti. Ir dar jai reikėjo vartojimo paskolos asmeniškai. Pasakė jis, kad galima sutvarkyti su paskola automobilį, už 1 500 Eur suforminama yra lizingo paraiška. Įmonė, jei pati norėtų būti tos įmonės savininkė, dar tai kainavo 1 500 Eur, nes būtent su įmone norėjo forminti. Klientė pasakė, kad neturi tiek pinigų. Bendravimas vyko per tą Š.. Pasakė, kad neturi tiek pinigų, galės mokėti minimumą ir 250 Eur mėn. įmoką. Jis atsakė, jog gerai, galima tvarkyti. Pasakė, jog padarytų nuolaidą, kad būtų daugiau klientų iš Italijos. Avansą 500 Eur pervedė. Įmonei pinigų neturėjo. Tada surado automobilį, atvažiavo į Širvintas su R.iumi ir Toyota Prius automobilį išsirinko. Jam atrodo, kad 13 000 Eur kainavo, buvo iš Panevėžio automobilis, bet nepasakė, kad to automobilio kilmė yra iš Amerikos. Galėjo lizingą SEB ir „Šiaulių bankas“ forminti. Kadangi amerikietiška mašina Prius, tai reikėjo 40 proc. avansą mokėti. Tas netiko. Moteris buvo atvažiavusi į Lietuvą, neturėjo pinigų, jis, K. N., pasakė, kad ji imtų Audi ir važiuotų į Italiją, ir pažadėjo, jog per tą laiką suformins kitą Prius. Bet su Audi ji nenorėjo važiuoti ir tas savininkas automobilio nenorėjo duoti mašinos į Italiją važiuoti. Gavosi, kad jis, K. N. pasiūlė duoti pakaitinę mašiną Nissan, su kuria jis pats važinėjo po to pasakė, jog mašinas apkeis. Dieną prieš duodamas automobilį parašė R. el. laišką, kad jis yra sumokėjęs pradinę įmoką Nissan 2 100 Eur avansą. Kadangi 500 Eur pervedė, tai pasakė, kad 1 500 Euratvežtų, kai apkeitinės mašinas. Tą dieną kai apsikeitinėjo automobiliais, sakė, kad pinigų neturi, gal jis, K. N., padės vartojimo paskolą gauti. Š. sakė, jog gerai bus viskas, jis, K. N. pasitikėjo. Automobilį perdavė, jokių pinigų niekas nemokėjo, nes neturėjo pinigų sumokėti įmonei 1 500 Eur ir dar prašė vartojimo paskolą sutvarkyti. Ir viskas, išvažiavo. Tada pabandė jis tą Prius per kitus bankus gauti, nes mašina buvo Amerikos kilmės, bankai griežtai reguliuoja 40-50 proc. nuosavos dalies turi būti. Jei būtų tie mistiniai 5 000 Eur, tai būtų pasiėmęs per lizingą. Išvažiavo ir išvažiavo. Po to, kaip minėta, jis, K. N., kad būtų turėjęs surasti automobilį, tai taip nebuvo. Neturėjo jis kitų pasiūlymų surasti automobilį. Po to pradėjo jis, K. N., siūlyti kitus variantus, kur jau buvo sutvarkyti lizingai – ir Kona, ir Jetta, ir Tiguan, ir daug buvo pasiūlymų. Niekas netiko jai. Sakė jis K. N., bent mokėtų nuomos mokestį, nes jis pats dabar turi nuomotis automobilį, kad galėtų važinėtis. Išrašė jis, K. N., sąskaitą už 2 mėn. 200 Eur, ji nieko nemokėjo. Tik per „Whats app“ ir el. laiškais bendravo su ja. Nebuvo jokių skambučių. Suprato jis, K. N., kad jokių svertų neturi, jokių raštelių, o mašina kažkur. Susirašė, kad atvažiuos jis, K. N., į Italiją ar ji atvažiuos į Lietuvą ir išspręs tą kažkaip gražiuoju. Jinai parašė, kad Romoje galima susitikti, tuo metu jis, K. N., buvo Vokietijoje. Prieš skrendant į Romą, likus kelioms valandoms ji parašė, kad nutiko avarija ir ji negalės atskristi ar atvažiuoti į ten. Po to kelis kartus jis, K. N., bandė siūlyti automobilius, bet baigėsi jų bendravimas. Maždaug birželio mėn. paraleliai supratęs, kad čia blogai, su V.u ir A.u, paruošė pareiškimą policijai. Jis, K. N., buvo Bulgarijoje, tai G. turėjo nunešti pareiškimą, bet nunešė A.. Kai nunešė pareiškimą, jis, K. N., iš B.ejavo per „Telegram“ gavo skambutį, kad atsiimtų pareiškimą ir sutars gražiuoju. Niekas nieko neatsiėmė. Buvo perduota jam, K. N., A.o, kad už nepatogumus sumokėtų kompensaciją 1 800 Eur ir tada bus gražintas automobilis. Ten yra el. laiškas, kur A. siuntė jam. Tyrėjai irgi rašė, kad buvo 2019 m. rugsėjo 20 d., kad kalbėjo su L., kad automobilis yra, bet kol negražins jis, K. N., 1 800 Eur niekas nieko negražins. Pas A.ą buvo pinigai, jis su Š.u ir su B.u bendravo, bet niekas neįvyko. Vyko tyrimas, tyrėjai keitėsi, jis, K. N., pamatė, kad niekas nevyksta, tada parašė el. laišką I. P., kad paskubinti dalyką. Gavo jis, K. N., mistinius kaltinimus, kad jis gavo 5 000 Eur. Nėra niekur, nei el. laiškuose to, jis, K. N., niekada nėra gavęs 5 000 Eur. Nėra niekur rašytiniuose įrodymuose, nes pagrinde su klientais bendrauja el. laiškais, nes paskui yra sunku kažką įrodyti. Tai tokia istorija. Nuo pat pradžių jis, K. N., darė veiksmus, kad susigražintų mašiną. Ne pirmas atvejis, bet buvo atsiėmęs mašinas. Minėtas automobilis Nissan priklausė UAB „H.“ ir lizingo bendrovei. Pradinę įmoą jis, K. N., sumokėjo už automobilį. Jis, K. N., kreipėsi į UAB „H.“, nes L. neturėjo pinigų. L. į jė kreipėsi dėl vartojimo paskolos ir lizingo. Dėl to turėjo jis, K. N., visus jos duomenis – kur dirba, algalapius, pateikė viską policijai. Turėjo jos asmeninius duomenis. Kita, ji norėjo automobilio būtent forminti ant įmonės. Pinigų įmonei ji neturėjo. Todėl kreipėsi jie į UAB „H.“.Jie pažįstami buvo ir turėjo verslo reikalų su jais. Jie su UAB „H.“ verslo partneriai buvo. Kai apyvarta yra geresnė vienos įmonės, geresnėmis sąlygomis, ilgesniam laikotarpiui gauna mažesnę įmoką ar mažesnes palūkanas. Kai perdavė jis, K. N., Nissan, tą dieną jie nieko neformino. Tik darbo sutartis, kur buvo atstovavimas ir įgaliojimas dėl automobilių, kurį atidavė į vertimų biurą. Tą dienč kartu nieko su juo nebuvo. Nesakė ikiteisminio tyrimo metu, kad tada kas nors buvo. Sakė, kad galbūt buvo, gal šalia atsiimant Audi buvo. Nebuvo V. M.. Neatsimena, kadangi pasiėminėjo Audi, gal suklydo dėl dienos. Kai Nissan atidavė jis, K. N., jis pasiėmė Audi ir atidavė M. ar žmonai. Tada iš jų Prius išsinuomojo. Nissan jis nebuvo visiškai tikslingai formintas. Ji neturėjo pinigų ir jai reikėjo mašinos. Jį, K. N., įkalbino. Jis, K. N., nenorėjo Nissan duoti, norėjo duoti Audi. Bet ji nesutiko Audi, tai per dieną buvo priimtas sprendimas duoti jai Nissan. Audi 80 automobilis buvo, senesnių metų. R. G. važiavo savo reikalais į Italiją. Derybos vyko tarp V.o, A.o ir Š.o. Jis ten važiavo su savo draugu į ten kažkur Italijoje. Jei ten jis būtų buvęs, būtų bent pasiskambinęs. Bet ne jo, K. N., prašymu važiavo. Derybos dėl išpirkos vyko per V.ą, kuris „S.“ grupuotės narys yra, kaip ir G.. Norėjo asmeninės vartojimo paskolos. Nebuvo forminta paraiška, tik per „Kredit info“ sužinojo jis, K. N., informaciją, bet pamatė L.ą ir jos psichinę būseną, jis, K. N., nenorėjo forminti jos įdarbinimo. L. nebuvo niekur įdarbinta.V. B. atsirado taip, kad jis suvedė su Š.u, jis turėjo el. laiškus, jis prašė paskolų, kurios sunkai gaunamos. Jis susijęs su automobiliu taip, kad jis buvo vienas iš žmonių, kuris kalbėjo su juo, K. N., ir A.u. Sakė, kad 1 800 Eur paliktų jam, tada bus atvarytas automobilis. Kalbėjo su juo, kai ėjo kalba dėl gražinimo automobilio. Buvo „Telegram“ susirašinėjimas su juo, vieną spėjo išsaugoti. Kai rašė ten, išsitrindavo žinutės. Susitikus su juo, jis ieškojo ar turėjo kažką įrašinėjančio. B. kaip nukentėjusiųjų pusę atstovavo, daugiau Š.o ir L.os atstovas. Nežino, kodėl negražino automobilio, ten tose derybose A. daugiau kalbėjo. Neįsivaizduoja, metai praėjo tame tyrime. Susitarė su giminaičiu, įkalbėjo Š., kad duotų tuos 5 000 Eur, kažkokią mistinę mašiną perdavė. Siūlė jis, K. N., 1 800 Eur B.ui. Negražino jam, K. N., mašinos, nes kai G. į Italiją, jis su B. bendravo. G. sakė, kad L.i norėjo prisiskambinti ir apskritai pažiūrėti, ar apskritai yra tas automobilis. Geriau buvo atsiimti už tiek tą automobilį, nes jis kainavo daugiau, bet L. neparodė. Taip ir baigėsi, kad negražino. Mano jis, kad buvo išrinktas ir detalėmis parduotas. Pats asmeniškai su pareigūnais bendravo ir per A.ą kreipėsi. Bendravo su A. Š., I. P., tada su Algirdo g. vienu iš vadovų. Po jo el. laiškų greitesnis tyrimas prasidėjo. Iki to L. G. jis, K. N., nepažinojo. Š.ą metus gal daugiau pažinojo. Jeigu B. žinojo apie sumokėjimą 5 000 Eur, jis už kiekvieną atvestą klientą prašydavo komisinių. Jei vieną ar kitą klientą atvesdavo, jis, K. N., jam sumokėdavo tuos pinigus. Jis būtų žinojęs jei 5 000 Eur būtų, nes „S.iai“ senai jį, K. N., suvalgę būtų.Tiek Š., tiek L. pasakė, kad gerai bus su automobiliu. Čia jo, K. N., klaida ir ekspromtas buvo duoti lizinginę mašiną. Siūlė jis Audi, bet jos atsisakė. Pinigų neturėjo, bet važiuoti reikėjo, tai ir davė. Jo klaida. Jis, K. N., kitaip būtų tą lizingą sutvarkęs. Buvo keli pasiūlymai pasiimti lizingą, bet niekas netiko. B. jis, K. N., pažinojo 4 metus iki to. 10-20 proc. jam duodavo grynais pinigais. Tai niekur nefiksuota. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, jog teisingi parodymai, tik vėliau atidavė Audi automobilį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad UAB ,,H.“ paėmė lizingą automobiliui iš ,,Luminor“ banko bei 2018 m. gruodžio 1 d. įsigijo automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įmonėje UAB ,,H.“ buvo įgaliotas atstovas, tačiau negali pasakyti, ar buvo sudaryta įgaliotojo sutartis su šia įmone, pats šios sutarties nematė ir nepasirašė jokių dokumentų, tačiau žodžiu jam įmonės direktorius N. G. ir Ą. G. pasakė, kad jis yra įgaliotas asmuo. Įmonės direktorius Ą. G. pateikė finasines ataskaitas lizingui, tuomet įmonė gavo sprendimo pasiūlymą, kad gali gauti finansavimą automobilio pirkimui, buvo pasiūlyti keli automobiliai, tarp jų buvo automobilis ,,Nissan Qashqai“, jis nusprendė, kad reikia pirkti būtent ,,Nissan“ automobilį. Lizingo bendrovė pasirašė sutartį su Ą. G., kad imamas lizingas minėtam automobiliui. Automobilis buvo perduotas naudotis jam be jokių papildomų sutarčių, kadangi tarp jų buvo pasitikėjimas. Automobilis pagal dokumentus priklauso UAB ,,H.“, tačiau pradinę įmoką apie 2500 eurų (tiksliai pasakyti negali) sumokėjo grynais UAB ,,Auto Group“, o likusią dalį sumokėjo ,,Liminor“ bankas. Kiekvieną mėnesį mokėjo po 240 eurų pavedimu į UAB ,,H.“ sąskaitą, tačiau už du mėnesius nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Šiuo metu už automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo pusės įmokos nėra mokamos, iš viso yra sumokėjęs apie 4-6 įmokas UAB ,,H.i“. Po automobilio vagystės daugiau įmokų nemokėjo. UAB ,,H.i“ buvo dar kelis kartus sumokėta grynais pinigais, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių tokius mokėjimus, nėra. 2018 m., gruodžio mėnesį kreipėsi L. G., kuri norėjo įsigyti automobilį. L. G. atvykusi į Lietuvą pradėjo rinktis automobilį, kadangi ji gyveno ir dirbo Italijoje, pasikeitus įstatymams Italijoje dėl automobilių naudojimo lietuviškais numeriais, ji paprašė paslaugos dėl kokio nors automobilio lizingavimo įmonės vardu. Buvo sutarta, kad už 1000 Eur jo vadovaujama UAB ,,Q.” suras įmonę ir organizuos automobilio finansavimą įmonės vardu. Įmonė, gavusi finansavimą, būtų perrašyta L. G. vardu. L. G. pažįstamas Š. R. 2019 m. vasario 18 d. pervedė į UAB ,,Q.” 500 Eur avansą už šią paslaugą. Nebuvo numatyta tokia sąlyga, kad jeigu neras L. G. automobilio lizingui, privalo jai grąžinti pervestus 500 eurų. Tiesiog net nebuvo pagalvota apie tai, kad automobilio lizingu L. G. neras, todėl šių sąlygų su ja neaptarė. Buvo sutarta, kad L. G. atvyks 2019 m. vasario pabaigoje, išsirinks automobilį, kurį nori lizinguotis ir juo grįš į Italiją. L. G. su Š. R. išsirinko automobilį ,,Prius“, tačiau per 4-5 dienas lizingo bendrovės nepatvirtino finansavimo sąlygų, kurios buvo priimtinos L. G., todėl laikinam naudojimui jai buvo paskolintas automobilis ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį valdo UAB ,,H.” pagal lizingo sutartį su ,,Luminor“ banku. Automobilis buvo perduotas 2019 m. kovo 1 d. apie 16-17 val. (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir L. G. pažįstamas Š. R.. Automobilio perdavimo-priėmimo metu jokie dokumentai pildomi nebuvo. L. G. perdavė automobilį, jo viduje buvo automobilio techninis pasas, automobilio civilinis draudimas, Kasko draudimas, automobilio registracijos dokumentai. Jokių daugiau automobilio dokumentų L. G. nedavė. Susitikimo metu L. G. jam jokios sumos grynais pinigais nedavė už automobilį bei tikrai gali paneigti tai, jog L. G. jam yra davusi 5 000 eurų grynais už automobilį, tik Š. R. yra pervedęs 500 eurų už lizingo paslaugas. Kuomet L. G. buvo perduotas automobilis ,,Nissan Qashqai“, su ja bendravo iki 2019 m. liepos mėnesio, siūlė 5 lizingo variantus. Ji tuo metu buvo jau Italijoje. Po to jis jos prašė grąžinti jam automobilį, nes matė, kad jokio susitarimo nebus. Maždaug po pusės metų nuo to laiko, kai jai perdavė automobilį, jie galiausiai susitarė susitikti Romoje ir aptarti automobilio grąžinimo sąlygas, jis tuo metu buvo Vokietijoje, iš jos gavo žinutę, kad nepavyks susitikti, nes neva įvyko avarija. 2019 m. rugsėjo 23 d. jis jai parašė žinutę ,,Labas, L.. Per kelis tarpininkus gavau žinutę, kad ,,Nissan“ dar yra ir reikia padengti Tavo nuostolius: 1 800 eur. Tada galima pasiimti auto. Tai galioja?“. L. G. jam atrašė žinutę 2019 m. rugsėjo 29 d. ,,Bendrauk su tarpininkais, šito nr. seniai nevartoju“, jis jai atrašė į šią žinutę ,,Ok. Aš perdaviau eurus žmogui, kuris garantuoja, kad bus ok ir bendrauja su tavo tarpininkais. Tegul jie sprendžia problemą. Aš nesikišiu jau.‘‘ Apie tarpininkus nori pasakyti, kad Š. R. ir V. B. su juo telefonu susiekė ir reikalavo iš jo 1 800 eurų, tai yra išlaidos, kurias neva L. G. patyrė dėl automobilio, kurio jis nesurado išsimokėtinai. Pati L. G. jam neskambino ir neprašė šių pinigų. Daugiausiai sulaukė skambučių iš V. B.. Žino, kad Š. R. su V. B. turi kažkokį bendrą verslą, todėl jie kartu bendradarbiauja ir vienas kitam padeda. Žino, kad N. G. ir Ą. G. buvo susitikę su V. B. aptarti automobilio ,,Nissan Qashqai“ grąžinimo, t.y. N. G. buvo susitikęs Italijoje su V. B., o Ą. G. su juo buvo susitikęs Lietuvoje, tačiau tikslių datų susitikimo negali nurodyti. Asmeniškai jis kelis kartus prašė grąžinti laikinai paskolintą automobilį ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. KTA, bet L. G. atsisakė tai padaryti. Pati L. G. nereikalavo, kad atsiimtų automobilį ,,Nissan Qashqai“ iš Italijos, ji jam niekada nėra sakiusi, kad nori grąžinti automobilį, ir joks jo įgaliotas asmuo arba kitas jam žinomas asmuo nepasiėmė minėto automobilio Italijoje. Kur šiuo metu yra automobilis, nežino. Automobilis pagal dokumentus priklauso UAB ,,H.“, tačiau pradinę įmoką, apie 2500 eurų (tiksliai pasakyti negali) sumokėjo grynais UAB ,,Auto Group“, o likusią dalį sumokėjo ,,Liminor bank“. Kiekvieną mėnesį mokėjo po 240 eurų pavedimu į UAB ,,H.“ sąskaitą, tačiau už du mėnesius nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. 2019 m. gegužės 21 d. L. G. buvo nusiųsta sąskaita už ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, tačiau pastaroji atsisakė mokėti. Jokios sutarties tarp jo ar UAB ,,H.“ ir L. G. dėl automobilio ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos nėra. Automobilio priėmimo-perdavimo metu dalyvavo UAB ,,A.“ darbuotojas, koks, galės pranešti vėliau. Pradžioje norėjo perduoti L. G. ,,Audi“ automobilį, tačiau UAB ,,A.“ darbuotojas nesutiko, kadangi L. G. norėjo išvykti į užsienį, todėl jis išvažiavo su ,,Audi“, o ji su ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). L. G. norėjo sudaryti darbo sutartį su UAB ,,H.“, kad turėtų automobilio ,,Nissan“ įgaliojimą. L. G. buvo įdarbina UAB ,,H.“, tačiau tai nebuvo oficialus įdarbinimas, jai tik reikėjo popierinės sutarties, kurią ketino išsiversti į anglų arba italų kalbą ir ją pateikti Italijoje kaip įrodymą, jog ji yra įdarbinta ir naudojasi įmonės automobiliu ir kad L. G. nereikėtų mokėti mokesčių Italijoje už automobilį. Vien dėl to, kad Italijoje pasikeitė įstatymai, kuriuose reglamentuota, kad fizinis asmuo, turėdamas nuosavą automobilį turi mokėti papildomus mokesčius. Negali nurodyti, kas minėtą darbo sutartį parašė, ar jis, ar Ą. G., tačiau, kaip ir minėjo, ji nebuvo oficialiai registruota. Pati L. G. jo paprašė šios sutarties, todėl jis sutiko jai padėti (t. 4, b. l. 31-32)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. G., kurios parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka (nukentėjusioji gyvena užsienyje, be to, negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose pagal gydytojo dokumentą dėl psichikos ligos (b.l. 4 t. 141-142), parodė, kad maždaug 2019 m. vasario viduryje iš Italijos grįžo į Lietuvą tikslu įsigyti automobilį. Grįžo dviems savaitėms ir maždaug 2019 m. kovo mėnesio pradžioje grįžo atgal į Italiją. Italijoje nepirko automobilio, nes tuo metu buvo pasiėmusi paskolą butui ir papildomos paskolos automobiliui jai niekas nebūtų suteikęs, todėl ir nusprendė automobilį įsigyti Lietuvoje. Prieš grįždama į Lietuvą susisiekė su giminaičiu Š. R., nes žinojo, kad anksčiau šis užsiimdavo automobilių tvarkymu ir atlikinėdavo kitus darbus, susijusius su automobiliais, todėl nusprendė kreiptis į jį pagalbos. Jis surado K. N., kuris sutiko jai surasti automobilį lizingu. K. N. nepažinojo, niekada anksčiau į jį nesikreipė dėl kažkokių automobilio paslaugų. K. N. buvo sumokėta 500 eurų, t.y. ji, būdama Italijoje dar nebuvo susitvarkiusi bankinių pavedimų internetu, todėl paprašė sūnaus (gyvenančio Italijoje) D. G. iš savo banko sąskaitos pervesti Š. R. 500 eurų, kuriuos jis pervestų K. N.. 500 eurų K. N. paprašė, kad galėtų pradėti dirbti, nežino, ar tai buvo kaip pradinis įnašas už automobilio lizingą, ar tai buvo sumokėta už K. N. teikiamas paslaugas. Tiesiog jis įvardino, kad reikia sumokėti tam, kad jis tuščiai nevažinėtų į bankus dėl lizingo ir galėtų ieškoti jai automobilio. Tie pinigai buvo patvirtinimas, kad jai tikrai reikia automobilio ir nori jį įsigyti. Planavo įsigyti automobilį už maždaug 15 000 - 12 000 eurų. Prieš grįžtant į Lietuvą, ji jau buvo išsirinkusi automobilį, kurį norėjo įsigyti (Toyota Prius), todėl šį automobilį Lietuvoje apžiūrėjo Š. R.. Jai šis automobilis tiko ir norėjo jį įsigyti, tačiau iš K. N. sulaukė žinios, kad bankas nefinasuos šio automobilio ir reikia ieškoti kito. Tuo metu ,,Toyota Prius“ automobilis kainavo apie 12 000 eurų. Tiksliai neatsimena, dėl kokios priežasties minėto automobilio nefinansavo, todėl ieškojo kito varianto. Ji K. N. pasakė, kad kas mėnesį už automobilį gali mokėti po 250 eurų, o per kiek laiko bus išmokėta suma, jai nesvarbu. Įsigyti automobilį lizingu sekėsi labai sunkiai, nes jos norimam automobiliui vis nesuteikdavo lizingo, kiek pamena, tai K. N. jai sakydavo, kad bankas nefinansuoja automobilio sumos, nes šis yra daužtas, arba iš Amerikos, bankas nefinansuoja visos sumos ir t.t. Visų K. N. išsakytų argumentų neatsimena, tačiau nuolatos atsirasdavo kažkokie trikdžiai. Be to, minėjo, kad pagrindinė kliūtis gauti lizingą automobiliui yra ta, kad ji nenori mokėti pradinės įmokos, o nori, kad visą automobilio kainą finansuotų bankas. Dėl to, kad K. N. ieškojo jai automobilio lizingui, jokia sutartis su juo nebuvo sudaryta. Jos suplanuotas laikas Lietuvoje, t. y. dvi savaitės, jau ėjo link pabaigos ir vis dar nebuvo jokio konkretaus pasiūlymo iš K. N.. Todėl jis jai buvo davęs kažkokią ,,Audi“, tam kad su ja galėtų nuvažiuoti į Italiją ir kad neliktų be automobilio, nes už kelių dienų jai jau būtų reikėję išvykti, tačiau ji ja pasinaudojo neilgai, t. y. maždaug nuo vakaro iki kitos dienos pietų ir grąžino atgal K. N., nes tas automobilis buvo gan senas ir pasirodė, kad nesaugus, su juo į Italiją būtų rizikinga grįžti. Kitą dieną K. N. jai pats pasiūlė važiuoti į Italiją su automobiliu ,,Nissan Qashqai“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ji sutiko, nes jo stovis buvo daug geresnis nei ,,Audi“. Susitikime, kuomet jai buvo perduotas automobilis ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo Š. R. bei K. N., daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Automobilio perdavimo sutarties nepasirašė. Viskas įvyko 2019 m., tikėtina, kad kovo 1 d., susitiko netoli ,,(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Taip pat susitikimo metu K. N. davė 5000 eurų grynais, kad paskubintų automobilio įsigijimą. Nuo pat pradžių, kai grįžo į Lietuvą, šių pinigų (5000 eurų) nedavė kaip pradinio įnašo, nes ir taip pinigų nelabai turėjo dėl buto paskolos Italijoje ir paskutinių santaupų automobiliui nenorėjo išleisti, tačiau galiausiai po beveik dviejų savaičių automobilio paieškos, neturėjo kito pasirinkimo, kaip duoti šiuos pinigus K. N., kad greičiau jai surastų automobilį, nes nenorėjo ilgiau laukti ir užtempti viską. Po to kai K. N. jai perdavė automobilį ,,Nissan Qashqai“, netrukus juo išvyko į Italiją. Automobiliu naudojosi nuo maždaug 2019 m. kovo mėnesio pradžios iki 2019 m. liepos mėnesio. Per tą laiką vis bendravo su K. N. bei derino automobilio įsigijimo klausimą. Po to pats K. N. jai parašė, kad reikia grąžinti automobilį, nes kažkokios įmonės direktorius, galbūt Ą. G., nori susigrąžinti automobilį ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji sutiko jam grąžinti automobilį. Jie susitarė, kad susitiks Romoje, tačiau sutartą dieną įvyko sūnaus avarija ir negalėjo atvykti. Po to tarėsi vėl, kada galės susitikti ir galės jam perduoti automobilį. K. N. jai pasakė, kad jo įgaliotas asmuo galės paimti automobilį Bolonijoje, prie oro uosto. Jai šis variantas tiko, automobilį grąžino 2019 m. liepos 25 d., tačiau negali nurodyti, koks K. N. įgalioto asmens vardas, pavardė ar kiti duomenys. Neturi išlikusių susirašinėjimu ir to žmogaus kontaktinių duomenų, nes tuo metu naudojosi telefonu, kurio šiai dienai neturi, nes jį pametė. Nežino, ar galėtų atpažinti tą žmogų, kuriam perdavė automobilį Bolonijoje. Tačiau pamena, kad šis buvo maždaug 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo kepurę, turėjo trumpą barzdą, vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir dėvėjo šortus. Visas automobilio perdavimas įvyko labai greitai, ji pas tą žmogų dar paklausė, kaip dėl jai sumokėtų pinigų. Jis jai atsakė, kad su K. N. ji turi derintis ir šis nieko apie tai nežino. K. N. jai buvo žadėjęs pateikti kažkokius dokumentus, tačiau negali pasakyti, ar tai tikrai buvo įgaliojimas ir darbo sutartis, tačiau jis jai tokių ar panašių dokumentų nepateikė ir ji nieko nepasirašinėjo. Buvo kalba apie įdarbinimą Lietuvoje, tačiau nieko apie tai neatsimena, nei kokiu tikslu tas pokalbis buvo, nei kam to įdarbinimo Lietuvoje reikėjo. Neatsimena, ar K. N. buvo davęs jai kažkokį įmonės leidimą, jog gali naudotis jo duotu automobiliu Italijoje. Viskas įvyko seniai, todėl visų aplinkybių neatsimena. Jeigu ir buvo davęs kažkokius automobilio dokumentus ar dokumentus, susijusius su automobilio naudojimu, gali būti, kad bus palikusi juos ,,Nissan Qashqai“, nes namuose ir tarp savo daiktų jų neturi. Be to, dėl duotų pinigų (5500 eurų) jie su K. N. nesitarė, kad jeigu nepavyks įsigyti automobilio lizingu, jis jai juos privalės gražinti, nes jai net nebuvo kilusi mintis, kad K. N. gali jai automobilio nesurasti. Ji tiesiog apie tai nepagalvojo, pasitikėjo juo. Po to perdavus automobilį Italijoje K. N. įgaliotam asmeniui ji bandė K. N. skambinti į mobilųjį telefoną dėl jam duotų pinigų (5500 eurų), tačiau tuo metu jo telefonas buvo išjungtas ir su K. N. susisiekti nepavyko. Pagalvojo, kad grįžusi į Lietuvą ji su juo susitiks ir pakalbės, tačiau tas irgi nepavyko, nes jau būdama Lietuvoje neturėjo jo kontaktų, jie buvo likę jos sename telefone, kurį pametė. Žino, kad ir Š. R. bandė jo ieškoti, tačiau irgi nesėkmingai, jo niekur nerado, užsiminė, kad telefonu taip pat nepavyko susisiekti (t. 3, b. l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją L. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai parodė, kad 5000 eurų sumokėjo grynais, perdavė juos K. N. Š. R. akivaizdoje. Dėl pinigų perdavimo nieko nepasirašė, pasitikėjo žmogumi, galvojo, kad Š. R. jį pažįsta, be to, šis jai davė naudotis ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 5000 eurų turėjo būti kaip pradinis įnašas, nemano, kad K. N. užsidirbo 500 eurų užmokestį. ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį perdavė neatgavusi pradinio įnašo, nes jai buvo pasakyta, jog bus problemų, jau įmonės vadovas ieško, jai žadėjo vis tiek surasti automobilį (t. 3, b. l. 71-75).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. G. parodė, jog su K. N. pažįstami daugiau nei 20 metų, o nukentėjusiosios nėra nei matęs. Liudytojas parodė, jog nelabai atsimena, ką tyrimo metu kalbėjo, bet situacija buvo daugmaž tokia. Paskambino jam kažkada K., jis, N. G., tuo metu buvo Vokietijoje. Paklausė, ar negali viena įmonė su dabar jau mirusiu Ą. G. pralizinguoti automobilio. Jis, N. G., pasakė, kad jis yra Vokietijoje, tai paskambino A.ui ir paklausė, ar gali. A. atsakė, kad gali, sutvarkė. K., kiek žino, padavė pradinį įnašą už mašiną. Nissan automobilis skaitėsi, kaip ir jo, nes jis pats ir įmokas pradžioje mokėjo, gana trumpą laiką. Ir gavosi taip, nežino kokiais vėjais atsirado L.. Kažkoks ten buvo susitarimas tarp jų. Nežino kodėl K. sugalvojo jai paskolinti tą automobilį. Kadangi oficialiai kaip ir įmonės automobilis, buvo lizinguojamas, bet neformaliai K. mašina priklausė, jis pradinį įnašą sumokėjo. Jis, N. G., tuo metu nieko nežinojo, nes jo nebuvo Lietuvoje, čia iš A.o žodžių daugiau žino. Su K. jie tai daugiau bendrauja, tai mažiau. Su L. kaip ten buvo jis nežino, bet jam pasakė, kad paskolino 5 d. ar 7 d. Jo kaip ir nelietė tai, nes ten A. direktorius. Na formaliai kaip ir įmonės daiktas, bet neformaliai kaip ir K.čio buvo. Kaip paskolino, nežino, kas vėl ten nutiko, bet mašina dingo. Po to K. bandė su ta L. susisiekti. Nežino, du, tris mėnesius buvo kažkoks komunikavimas, paskui A. perėmė tą komunikavimą. Jis, N. G., su L. nėra bendravęs, bet A. ir K. gana aktyviai su ja bendravo. Iš jų žodžių kiek žino, iš pradžių ji žadėjo tą automobilį lyg ir gražiuoju grąžinti. Paskui prasidėjo kažkokie pokalbiai, paskui pradėjo iš K.čio pinigų reikalauti. Pagal jį tai ten menama skola buvo sugalvota. Kaip ten buvo iš tikrųjų jis nežino. Pradžioje, ten sandoryje nedalyvavo, jo Lietuvoje nebuvo. Ji pradėjo reikalauti iš K.čio 1800 eurų kiek žino. Nežino, ten buvo tikra skola, ar netikra skola, bet pagal jį tai menama. Net ir po to K. sutiko mokėti 1800 eurų ir vis tiek kažkaip. Kiek žino, jis buvo ir pats ir į Romą nuskridęs ir laukė tos L. ten gal tris valandas. Laukė ir L. nepasirodė. Paskui jis, N. G., 2019 m. rudenį skrido į Boloniją. Ir K. derino, galbūt jis, N. G., galėtų būdamas Bolonijoje pasiimti automobilį, nes kažkur netoli tas automobilis buvo. Bet irgi su L. prieš jam, N. G., skrendant į Boloniją, K. lyg ir buvo susitaręs, bet jau kai buvo jis, N. G., Bolonijoje, K. sakė, kad su L. jau nebėra kontakto. Tokia istorija. Paskui visiškai nutrūko ir nebebendravo, kažką girdėjo, kad iš jo ten tų 1800 eurų kažkas reikalauja. Kas konkrečiai, dabar nepasakys, lyg ir L.. Net ir sumokėjus 1800 eurų to automobilio nebūtų įmanoma atgauti, jam toks įspūdis susidarė. L. buvo nenuoširdi. Š. kažkur dalyvavo, jo asmeniškai nepažįsta, bet K. yra minėjęs, kad Š.ą vieną kartą matęs, K. gal su juo kalbėjosi, o jis, N. G., su juo asmeniškai nebuvo susitikęs. Kai jis, N. G., buvo nuskridęs į Boloniją, su L. neturėjo susitarimo, K. su ja tarėsi. K. jam, N. G., perdavė, kad kai bus ten, praneš, nes ten kažkur netoli turėjo būti automobilis, kad lyg ir su L. susitarė. Kad jeigu tik bus, K. buvo pasiruošęs tuos pinigus sumokėti, bet sakė, jog viskas nebekelia ragelio. Jis, N. G., buvo ten savais reikalais ir jeigu būtų atidavę tą mašiną tai parvaręs būtų. Ne, konkrečios vietos, kur susitikę būtų su ja nebuvo sutarta, K. su L. tarėsi. Sakė netoli Bolonijos. Jis, N. G., nežino, kur ji gyvena. Nes vieną kartą K. Romoje jos laukė. Romoje ji nepasirodė. Jis, N. G., išskirdo. Su K.čiu kalbėjo prieš išskrendant, su L. nėra bendravęs. Bet jau kai buvo vietoje, jam K. pranešė, kad kontakto nebėra, nieko nereikia daryti. Visas šis reikalas su automobiliu, jam atrodo, kad taip ir neišsisprendė. Į Boloniją skrido iš Vilniaus, ten buvo 3 arba 4 dienas. Skrydžio bilietus turėjo į abi puses. Ar K. N. buvo „H.“ darbuotojas, ar atstovas, tiksliai nepasakys, galbūt dirbo, bet tuo metu direktorius buvo A., bent jau kažkokią sutartį tai tikrai turėjo su A.u. Kokio pobūdžio sutartis buvo nepaskys, nes A. dabar miręs, galėjo būti taip, kad dirbo. Jis, N. G., vėliau buvo tos įmonės direktorius, kai prasidėjo problemos. A. sakė, gal būk direktoriumi, labiau prieš faktą pastatė, kad būk direktoriumi. Kai perėmė įmonės valdymą, įmonės dokumentų netikrino. Taip, K. N. Ą. G. sumokėjo pradinį įnašą. Kaip įmonei sumokėjo pradinį įnašą. Mano, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje tas pradinis įnašas atsispindi. Dabar nepasakys, kaip tas įnašas atsispindi ar kaip akcininko įneštas. Bet jis nebuvo akcininkas. Iš K. N. žodžių žino, kad jis nuskridęs į Romą pralaukė tris valandas, gal ir daugiau, jis nežino. Neįsivaizduoja, ką K. po to darė, jo reikėtų klausti. Jis jam, N. G., skambino iš Romos kelis kartus, tada ir jis, N. G., pradėjo domėtis. Pradžioje nelabai domėjosi, galvojo, kad A. išspręs, arba K.. Bet tuo metu kai K. buvo Romoje, tai ir jis, N. G., pradėjo domėtis. K. jam. N. G., kelis kartus skambino iš Romos sakė, va laukiu, niekas nepasirodo. Instrukciją, kad reikės paimti automobilį gavo prieš atskrendant į Boloniją. Lėktuvo bilietai į abi puses jam, N. G., buvo reikalingi, nes beveik be šansų buvo, kad atsiras automobilis. Bilietas nebuvo labai brangus 40-50 eurų, jeigu būtų atsiradęs automobilis, būtų parvaręs, jeigu ne, tai kur jis paskui būtų gaudęs tuos bilietus. Taip, apie automobilį ir L. pasakoja viską iš K.čio ir iš A. žodžių. Nuo pat pradžių buvo taip, kad jam, N. G., K. paskambino ir paprašė, ar jis, N. G., galėtų jam kaip asmeniui pralizinguoti mašiną. Tada turbūt apiformino kaip įmonės darbuotoją, jis pats susimokėjo tą pradinį įnašą. Taip daug kas daro. Įsidarbina žmogus, pats paskui moka už tą automobilį, vis tiek tas automobilis lizingo nuosavybė ne įmonės. Žmogus pats moka per įmonę lizingą. Paskui kiek žino, K. paduodavo A. pinigus, A. juos įnešdavo į banką, sumokėdavo lizingui. Net paskui, kai mašinos nebuvo, K. už ją mokėjo. A.ui visa tai buvo žinoma ir jam, N. G., po to buvo žinoma. Iš pradžių ne, bet paskui kai grįžo į Lietuvą. Pirmus porą mėnesių gal ne, bet paskui kai dingo mašina. Paskui K. sakė, kad taip gavosi jog neranda mašinos. Žino, kad tiek A., tiek K. kreipėsi į policiją. V. B. pažįsta. Kiek iš K.čio žodžių žino, kad jis suvedė su tuo Š.u, tas V., o Š. su L. suvedė, ten tokia grandinėlė gavosi. Dėl 1800 eurų grąžinimo jam, N. G., asmeniškai V. nieko nesakė, bet gal K. yra sakęs. Dėl Bolonijos, jis, N. G., dabar neatsimena, kuris kalbėjo dėl paėmimo, jam atrodo ir K. N., ir A. kalbėjo. K. N. tai tikrai kalbėjo, tada L. G. dar atsiliepė. Neatsimena, kuris davė telefoną, bet K. N. sakė, kad nebėra jokių kontaktų. Iš A.o žodžių, Š. ir V. įrodinėjo, kad K. N. skolingas 1800 eurų, bet negali nei patvirtinti, nei paneigti, bet jam atrodo, kad tai netiesa, nežino, iš kur tie 1800 eurų. Jo, N. G., nuomone, tai menami tie 1800 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju N. G. parodė, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. iki dabar yra UAB ,,Giratės prekyba“ direktorius. Prieš jam ateinant į šias pareigas, jas ėjo Ą. G.. K. N. pažįsta, jie yra draugai, jų santykiai yra geri, tačiau šiuo metu su juo nelabai bendrauja, nes jiems yra teismo uždrausta palaikyti kažkokius ryšius. Aplinkybes apie automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žino tik iš K. N. ir Ą. G. žodžių. Žino, kad Ą. G. įmonės vardu, lizingu, apie 2018 m. nupirko automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė naudotis K. N., tačiau nežino, ar automobilio perdavimo sutartis tarp jų buvo pasirašyta. Automobilis UAB ,,H.“ įmonės buvo perduotas K. N. naudotis tik iš draugiškumo, nesiekiant jokios naudos nei iš vienos pusės. Po to K. N. jam pasakojo, kad jam nepažįstamai L. G. (daugiau jos duomenų nežino) buvo perdavęs naudotis minėtą automobilį, tačiau nežino, dėl kokios priežasties automobilis buvo jai perduotas. Gali tik spėti, kad K. N. tikriausiai neįvykdė kažkokio L. G. prašymo ir davė laikinai, t. y. dviems savaitėms, pasinaudoti automobiliu. K. N. sakė, kad šiuo automobiliu L. G. išvyko į Italiją ir galiausiai jo negrąžino. Šis jam minėjo, kad bandė tartis su L. G., jog K. N. gali automobilį atsiimti Romoje, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių tas susitikimas neįvyko bei automobilis nebuvo grąžintas. Dar K. N. istorijoje figūruoja ir Š. R., kurio taip pat nepažįsta. K. N. yra sakęs, kad automobilio nenori grąžinti ne tik L. G., bet ir Š. R.. Kažką girdėjo/atsimena, kad neva K. N. yra skolingas L. G. ir Š. R., todėl jie ir nenori atiduoti šio automobilio. Jeigu gerai pamena, tai skolos suma siekia apie 1800 eurų. Tačiau nėra girdėjęs jokio pokalbio ar matęs susirašinėjimus tarp K. N. ir Š. R. arba L. G., kad jie nenori grąžinti automobilio, nes K. N. neva jiems skolingas. Tuomet, kai K. N. su L. G. susitarė, kad automobilį L. G. gali grąžinti Romoje, šis jam sakė, kad buvo paruošęs pinigus, kuriuos yra neva skolingas L. G. ir kad išvyko į Italiją, tačiau, kaip ir minėjo, susitikimas neįvyko. Po to, maždaug po mėnesio, jis K. N. užsiminė, kad gali automobilį paimti iš L. G., jeigu ji automobilį atiduotų, nes tuo metu buvo Italijoje savais reikalais. Tačiau ji K. N. neatsiliepė į skambučius ir nepavyko suderinti su L. G. jokio susitikimo. Daugiau aplinkybių nežino ir visko detaliai nepapasakos, nes nelabai gilinosi į šią situaciją. Be to, K. N. niekada nebuvo darbintas įmonėje UAB ,,H.“, jis tikrai nebuvo joks įgaliotas asmuo šioje įmonėje. Jis yra draugas, kuriuo pasitiki ir tiki jo istorija apie automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp UAB ,,H.“ ir K. N. vadovaujamos įmonės jokių oficialių susitarimų ar įsipareigojimų nėra. Jokių įsiskolinimų UAB ,,H.“ jam, kaip fiziniam asmeniui, ar jo įmonei, neturi. Jokių pinigų K. N. ar jo įmonė nėra pervedusi į UAB ,,H.“ sąskaitą. Piniginės lėšos buvo pervedamos tik tiek, kas buvo susiję su automobiliu ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. K. N., kai naudojosi automobiliu, mokėjo mėnesines lizingo įmokas už jį. Tačiau šias įmokas mokėjo tik pradžioje, kelis mėnesius, kol pats turėjo automobilį ir dar kelis galbūt mėnesius, kol L. G. naudojosi automobiliu. Kelias įmokas tikriausiai yra pervedęs pats į UAB ,,H.“ sąskaitą bei davęs grynais pinigais Ą. G. (t. 1, b. l. 115).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju N. G. parodė, kad su V. B. jį supažindino K. N., su juo nebendrauja, jokiame susitikime su V. B. nebuvo ir nederino automobilio ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimo. Jam tik telefonu V. B. yra sakęs, kad automobilis yra Italijoje ir tai yra K. N. ir L. G. reikalas. Taip pat jis yra pasakęs, kas Š. R. jam sakė, jog jeigu K. N. negrąžins L. G. 1800 eurų, jie neatiduos automobilio. Žino, kad V. B. L. G., Š. R., kaip ir jis nepažįsta (t. 1, b. l. 118-119).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. R. parodė, jog su kaltinamuoju nesieja nei draugystės, nei giminystės ryšiai. K. N. bendras pažįstamas, kažkada supažindino prieš porą metų. L. G. jo pusseserės buvusio vyro sesuo. Liudytojas parodė: K. turėjo suorganizuoti L.i lizingu įsigyti automobilį. L. dar būdama Italijoje paklausė, ar tikrai pavyks, nes derino Italijoje ir Lietuvoje. Sakė, jog jeigu čia geresnės sąlygos, jai gal geriau apsimoka atvažiuoti į Lietuvą ir kelis kartus perklausė, ar tikrai bus galimybė per tą laiką, kai ji bus Lietuvoje išvažiuoti su automobiliu. Jis, Š. R., K.čio perklausė, jis užgarantavo. Paprašė pervesti pinigus, kaip avansą, kad pradėti įdarbinimo ir visokius kitokius reikalus. Buvo pravesta, kiek pamena, 500 eurų jam, Š. R., L. ir jis, Š. R., iš karto tą pačią dieną pervedė į K.čio nurodytos įmonės sąskaitą. Pasakė, kad ieškotų automobilio. Automobilis buvo surastas, pradžioje surado daužtą automobilį, tada pasakė, kad toks automobilis netinka, reikia pilnai važiuojančio. Surado pilnai važiuojantį, išrinko Panevėžyje, suderėjo su žmogumi, kad gauna lizingą ir pirks tą mašiną. Žmogus laukė savaitę, dvi, bet K. nepavyko to padaryti. Kol L. buvo čia Lietuvoje ir automobilį nuomojosi, važinėjo ir jis, Š. R., padėjo ieškoti po Lietuvą automobilio. Kada atėjo paskutinės dienos, kuomet jai reikėjo grįžti, K. sake jis, žmogus neturi nei bilietų nusipirkęs, nieko. Tai sake, jog, čia jo problemos kaip žmogui dabar grįžti, sake jis, Š. R., jai pirmadienį į darbą. Tai jis davė iš vakaro kažkokį Audi automobilį L.i pavažiuoti ir kitą dieną Nissan automobilį davė. Susitiko prie Europa City, jie susėdo ir kažkokius dokumentus tvarkė, pinigus skaičiavosi, pasirašinėjo popierius ir viskas, jie išsiskirstė, tiek ir žino. Pasakė K., kad reikalingas pradinis įnašas ir pasakė - jeigu reikės bus automobilis pristatytas į Italiją. Kiek pamena, pradinio įnašo suma buvo nurodyta 5000 eurų. Jie sėdėjo gal pusvalandį laiko, pasirašinėjo kažkokius dokumentus - įdarbinimo, lizingo, atstovavimo, jis, Š. R., neskaitė tų dokumentų, jie dviese sėdėjo mašinoje, jis, Š. R., stovėjo lauke. L. išvyko ir viskas, ir daugiau jos nematė ir nebendravo daugiau su ja kaip toliau viskas vyko dėl automobilio. 2019 m. vasaros pabaigoje, rugsėjo, spalį K. N. skambinėjo, klausė kaip dėl automobilio, jis, Š. R., pasakė, kad su L. tas bendravo, su ja turėtų ir aiškintis. Jis, Š. R. pareikalavo pinigų iš K. N., nes jam buvo nepatogu prieš L.ą. 500 eurų iš L.os gavo į asmeninę sąskaitą, tiksliau jos sūnus pervedė. Tada jis, Š. R., iš karto pervedė į K.čio nurodytą sąskaitą, kurią jis atsiuntė žinute. Su K.čiu prieš tai jie abu buvo kelis kartus susitikę kavinėje, kad vyks įdarbinimo procedūros, įgaliojimai, atstovavimai. Nes žmogaus nebus tuo metu Lietuvoje, kad galėtų tvarkyti visus tolimesnius formalumus. Buvo durys atidarytos, girdėjo, kad kalbėjo apie įdarbinimą, atstovavimą ir visus kitus su lizingu susijusius dalykus, turėjo L.ą įdarbinti kažkokioje įmonėje, jis, Š. R., tų sutarčių neskaitė. Tie pinigai, tai pradini įnašas už Toyota Prius. Pradinis įnašas nebuvo sumokėtas pavedimu, nes L. buvo jau Lietuvoje. Pavedimą darė prieš atvykstant į Lietuvą, kad būtų pradėta, nes K. sakė, jog reikalingos garantijos, kad pradėti visą mechanizmą, sakė, kad reikalingi pinigai. Paklausė jis, Š. R., kiek jam jų reikia, sakė, kad 500 eurų tegul perveda, tai tą sumą ir pervedė. Pradžioje, jam atrodo, kalbėjo net apie 2000, kad pervesti, bet sake, kad gal užteks 500 EUR, sake, kad gerai. L. perdavė K. 5000 eurų. Jis, Š. R., nežino, iš kur L. gavo tuos 5000 eurų. K., kai jam, Š. R., kambino po visko, paklausė kaip jis galėtų atsiimti mašiną, sake, jis, Š. R., jog jis su L. bendravo ir su ja turėtų baigti reikalus. Jis, Š. R., žinojo, kad K. turėjo visą tą padaryti, jo primigtinai prašė sutvarkyti lizingo dokumentus ir paskui tiesiog nebesikišo, sake, kad jie tarpusavyje bendrautų, nes jis čia visiškai nereikalingas žmogus. Ne, su K.čiu elektroniniu paštu niekada nesusirašinėjo. L.ą viską tenkino, K. N. pasakė, kad negauna šiai mašinai lizingo, prieš tai garantavai, kad bus lizingas, paskui pasakė, kad neduoda. Neprisimena, ar tas automobilis buvo amerikietiškas. L. buvo reikalingas lizingas automobiliui. Nežino, ar L. norėjo vartojimo paskolos automobiliui. Pagarsinus tomo, b.l. 125-126 ir b.l. 135-136 liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog parodymai teisingi. L. su Audi automobiliu neišvažiavo, nes tas automobilis buvo visiškai kledaras. K. vieną kartą jam, Š. R., paskambino po visko ir pasakė, kad kreipsis į policiją, jis, Š. R., pasakė, kad tas tarėsi ir jog toliau užbaigtų reikalus tarpusavyje be jo, Š. R.. Jam, Š. R., užteko to, kad reikėjo prieš žmogų raudonuoti, kad jis, K. N., nesugebėjo sutvarkyti lizingo, nors prieš atvykdamas į Lietuvą jo, Š. R., žmogus klausė, tada savaitę čia buvo, teko jam, Š. R., raudonuoti- rytoj, rytoj, šiandien banke, ryt vėl kažkas. L. Lietuvoje negalėjo susitvarkyti lizingo, nes Lietuvoje nedirbo eilę metų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Š. R. parodė, kad jį ir L. G. sieja tolimi giminystės ryšiai. Paskutinį kartą buvo susitikęs su L. G. 2019 metais. Ji buvo grįžusi į Lietuvą ir Lietuvoje buvo apie mėnesį, tikslaus laikotarpio, kuriuo ji buvo Lietuvoje, neprisimena. Jos tikslas buvo pasiimti automobilį lizingu ir juo išvažiuoti į Italiją. L. G. ketino automobilį įsigyti Lietuvoje, lizingu. Jai reikėjo automobilio kasdieniniam naudojimui. Jis pažįsta K. N., tačiau neprisimena, kokiomis aplinkybėmis susipažino. Su K. N. yra susitikęs 10-15 kartų. L. G. kreipėsi į K. N. dėl automobilio lizingo. Ar buvo sudaryta sutartis, jog K. N. įsipareigoja surasti tinkamą variantą L. G. dėl automobilio pirkimo lizingu, jis nežino, kadangi L. G. jam nieko neminėjo apie tokią sutartį. Kiek jam yra žinoma, L. G. buvo įdarbinta kažkokioje įmonėje. L. G. jis pateikė pasiūlymus dėl automobilių. Jai rado kelis automobilius. K. N. turėjo padaryti lizingą automobiliui, kuris patiko L. G., t. y. ,,Toyota Prius“ (2016 m.). Kadangi L. G. K. N. per mėnesį laiko nepadarė automobiliui lizingo, nes vis atsirasdavo įvairūs trukdžiai, ją įdarbino įmonėje, pavadinimo nežino. Jis pervedė K. N. 500 eurų, kadangi L. G. jam pervedė šią sumą iš itališkos sąskaitos bei paprašė, kad susisiektų su K. N. ir šią sumą jam pervestų. L. G. nepavyko įsigyti automobilio Lietuvoje. L. G. buvo susitikusi su K. N.. Tarp K. N. ir L. G. buvo susitarimas, jog ji bus įdarbinta įmonėje, kaip įmonės darbuotojai jai bus duotas automobilis ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek žino, L. G. pasirašė naudotojo sutartį. Kadangi K. N. nepadarė lizingo jos norimam automobiliui, tarp jų buvo susitarimas, kad ji išvyks į Italiją su jo duotu automobiliu ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kai bus padarytas lizingas jos norimam automobiliui, jis su tuo automobiliu nuvyks į Italiją ir Italijoje įvyks apsikeitimas automobiliais. Jis pasiims automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grįš juo į Lietuvą. Kai buvo tariamasi dėl automobilio, viskas vyko Vilniuje. L. G. K. N. grynaisiais davė 5000 eurų kaip pradinį įnašą už automobilio lizingą. Šiame susitikime dalyvavo ir jis. Susitikime dalyvavo jis, K. N. ir L. G.. Susitikimo metu automobilis ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas naudotis L. G.. K. N. buvo davęs L. G. laikinai pasinaudoti automobiliu „Audi“. L. G. sutiko su tokiu pasiūlymu, tačiau šiuo automobiliu naudojosi, atrodo, jog vieną vakarą. Tarp L. G. ir K. N. buvo toks susitarimas, kad K. N. laikinai duos jai automobilį „Audi“, kaip įmonės darbuotojui, kol šis suras L. G. tinkamą lizingo pasiūlymą automobilio pirkimui. Tiksliai neatsimena dienos, bet gali būti, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 16-17 val. (J. J. g. 14 A, Vilniuje) K. N. perdavė naudotis L. G. automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įmonės darbuotojai. Dėl valstybinių numerių nėra tikras, nes jų neprisimena. Kur yra šiuo metu automobilis ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežino. Ar L. G. automobiliu ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi iki šiol, nežino. Su V. B. yra pažįstamas jau senai, apie 15 metų. Su juo susipažino per bendrus pažįstamus, tad yra pažįstami ir tiek. Su V. B. bendrauja iki šiol. Apie automobilio ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingu, pas V. B. teirautasi nebuvo. Dėl automobilio įsigijimo išsimokėtinai su K. N. buvo kalbėta telefonu. Su juo buvo tartasi, kad šis sutvarkys dokumentus automobilio lizingui, tai užtruks dvi, tris dienas. Kalba ėjo apie automobilį ,,Toyota Prius“ (2017 m. laidos) įsigijimą. Kadangi K. N. per dvi savaites nesugebėjo sutvarkyti automobilio ,,Toyota Prius“ lizingo, todėl laikinai, kol sutvarkys lizingą, davė savo automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), L. G. grįžti į Italiją. Perduodant minėtą automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matė kaip L. G. bei K. N., sėdėdami automobilyje, pasirašinėjo dokumentus, t. y. įdarbinimo įgaliojimus, pasiskaičiavo pinigus, sumokėjo pradinį įnašą 5000 Eur. už automobilį ,,Toyota Prius“. Kiek žino, jie tarpusavyje tarėsi, kad K. N. pats pasiims minėtą automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Italijos, kai sutvarkys sutarto automobilio lizingą. Po to automobiliu ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. G. išvažiavo, taip jie su ja ir išsiskyrė, daugiau K. N. nebematė. Su K. N. apie automobilio dingimą kalbėta nebuvo. K. N. jo grąžinti automobilio ,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra prašęs. Kur šiuo metu yra automobilis ,,Nissan Qashqai'' valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežino. Kiek žino, V. B. su automobiliu ,,Nissan Qashqai'“ visiškai nesusijęs (t. 1, b. l. 125-126, 135-136).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, jog su kaltinamuoju K. N. daugiau nei 7 metus pažįstami. Nukentėjusiosios nežino. Liudytojas parodė, jog Š. R. pažįstama norėjo čia atvažiuoti, gauti kreditą automobiliui. Kažkada K. N. jam, V. B., padėjo susitvarkyti kai kuriuos dokumentus ir žino, kad jis tame supranta. Jis, V. B., supažindino Kęstą su Š.u. Ir jie tarpusavyje sprendė tuos klausimus, kaip ir kas. K. N. žino kaip gerą žmogų. Apie Š. R. taip pat nieko blogo negali pasakyti. Supažindino juos, kadangi Kęstas turėjo padėti Š. suveikti kreditą tai pažįstamai dėl automobilio, sutvarkyti kažkokius dokumentus ir viskas. Nežino, kokiam automobiliui, nes nedalyvavo nė viename susitikime. Ne, net kainų ir sumų nežino. Kreditą ar sutvarkė automobiliui, negali atsakyti, nes nedalyvavo tame. Su ta moterimi nekalbėjo, nėra jos nė karto matęs. Su K. buvo susitikęs, bet apie tą kreditą nekalbėjo. Iš K. N. nėra reikalavęs jokių pinigų, ryšium su šiuo įvykiu, nes net nežinojo, apie ką kalbą eina.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. B. parodė, kad Š. R. pažįsta apie 15 metų, šis nėra jo labai geras draugas, labiau jį laikytų pažįstamu. Būna, kad jis kartais pas jį kreipiasi, kai jam reikia susitvarkyti automobilį ar dėl kitokių įvairių iškilusių klausimų apie automobilius. Š. R. apie automobilius nusimano bei turi pažįstamų, kurie juos tvarko. Nežino, kuriais tiksliai metais, tačiau atsimena, kad buvo pavasaris, Š. R. kreipėsi su klausimu, ar žino, kas galėtų padėti įsigyti automobilį lizingu. Jis jam nurodė, kad pažįsta asmenį K. N., kuris padeda kitiems asmenims įsigyti automobilį išsimokėtinai. Šiuo metu jis neatsimena, kokiu būdu supažindino Š. R. su K. N., nežino, ar Š. R. nusiuntė K. N. kontaktinius duomenis, ar supažindino gyvai susitikus. Tačiau žino, kad Š. R. to automobilio ieškojo ne sau, o kažkokiai moteriai norėjo padėti, jos jokių duomenų nežino, nei karto tos moters nematęs. Jis tik nurodė tokį asmenį kaip K. N.. O toliau jau jie tarpusavyje tarėsi. Jis nieko nežino apie tai, ar K. N. minėtai moteriai padėjo rasti automobilį išsimokėtinai, ar ne. Nieko negali pasakyti, nes nedalyvavo ir jam tiesiog jų reikalai nebuvo įdomūs. Po to, kai Š. R. rekomendavo K. N., su K. N. daugiau nebendravo apie automobilį ir apie tai, kaip jam sekasi ieškoti minėtai moteriai automobilio išsimokėtinai. Su Š. R. taip pat nekalbėjo apie automobilį, jis šiuos reikalus paliko tvarkytis jiems patiems. Apie automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nieko nežino, todėl nieko negali pakomentuoti. Nežino, ar šis automobilis buvo kažkam perduotas naudotis, nežino nei kas buvo jo savininkas. K. N. pažįsta apie 7 metus, šis nėra jo labai geras draugas, labiau jį laikytų pažįstamu, nieko blogo prieš jį neturi, šį asmenį vertina teigiamai. Su juo susipažino, kai rengė kartu socialinį projektą ,,(duomenys neskelbtini)“, šis jam tiesiog padėjo viską teisiškai įforminti, t. y. kad visi dokumentai atitiktų keliamus reikalavimus. Toliau tiesiog bendraudavo tik tam tikrais reikalais ar klausimais. Niekada su juo nebūdavo jokių pykčių ar barnių, sutaria gerai. Nieko neklausinėjo, kaip šiam sekasi ieškoti tai moteriai automobilio išsimokėtinai, iš esmės net nesidomėjo apie tai. L. G. vardas jam visiškai nėra girdėtas, pirmą kartą jį girdi ir nieko apie šį žmogų negali pasakyti. Ą. G. nepažįsta, žino, kad šis dirba K. N. įmonėje, galbūt ir teko kartą bendrauti, tačiau jokiais automobilio klausimais nekalbėjo. Taip pat nebuvo susitikęs su juo siekiant aptarti kažkokio automobilio klausimą. Daugiau apie šį asmenį nieko negali pasakyti. N. G. žino, tačiau jo gerai nepažįsta. Yra keletą kartų su juo susitikęs, tačiau susitikdavo su K. N., o su juo būdavo ir N. G., jis asmeniškai niekada nesitaręs susitikti ar buvo susitikęs su N. G.. Apie jokius automobilius su juo niekada nekalbėjo. Atsimena, jog kartą kavinėje kartu sudėjo su N. G. ir K. N., tačiau jų tas bendravimas tik tuo ir apsiribodavo, nes šis tiesiog pasirodydavo su K. N.. Daugiau nieko negali pasakyti apie šį asmenį ir dar kartą nori pakartoti, kad jis niekaip nėra susijęs su jokiu automobiliu. Jis tik padėjo Š. R. surasti asmenį, kuris padės įsigyti automobilį išsimokėtinai (t. l. b. l. 151).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad su K. N. nesieja nei giminystės, nei draugystės ryšiai. Nukentėjusioji L. G. jo draugė. Su L. pažįstami apie 30 metų. Liudytojas parodė jog, tuo momentu gyveno jis (duomenys neskelbtini), jie internetu susibendravo. Žadėjo jis važiuoti atostogauti į Lietuvą ir pasiūlė užsukti pas ją į svečius, į Italiją. Ten truputį padėti L. G. statybų klausimais dėl buto remonto. Jis vykdamas atostogauti užsuko į Italiją ir pas ją bebūnant, ji pasakė, kad ji kažkokiems žmonėms turi perduoti įsigytą automobilį, kurį ji įsigijo išsimokėtinai. Čia buvo gal 2019 m. liepos antra pusė, ją palydėjo iki Bolonijos miesto oro uosto ir ten perdavė ji automobilį, įsėdo į jo, R. G., mašiną ir jie grįžo pas ją į namus. L. ten perdavė automobilį Nissan Qashqai mėlynos spalvos. Ne, neatsimena automobilio valstybinių numerių. Tą vyrą, kuriam perdavė automobilį, tiek ir tematė, kaip pridėjo prie jos vairuotojo pusės, o jis, R. G., kadangi su angliška mašina, jo variantas vairuotojo pusė dešinėje, tai jį tik matė, kaip jis prieidinėjo. O paskui iš jo mašinos pozicijos net nesimatė, kas ten kaip. Matė tik akimirką ir negali kažko daugiau papasakoti apie jį. L. užsiminė, kad iš jos reikalauja grąžinti tą automobilį. Reikalauja tie, iš kurių įsigijo pagal tą sutartį, paminėjo vardą K., o daugiau nieko. Kam perduoda automobilį sakė, kad žmonės, greičiausiai yra to K. ar kažkaip su juo susiję, kiek jis suprato. Negali pasakyti, ar vyko dokumentų perdavimas, nes jis priėjo prie jos durelių, ką jie perdavė, ar pasirašė negali pasakyti, nes nematė. Kad raktelį automobilio tai tikrai atidavė, nes tas žmogus ir nuvažiavo su ta mašina. O daugiau nematė, ar atliko kažkokius veiksmus. Apie tą automobilį L. minėjo, kad buvo padariusi įmoką 5000 eurų to automobilio įsigijimui. Tuos pinigus 5000 eurų, kiek žino, ji neatgavo. L. jam minėjo, kad neatgavo pinigų, bent jau ta tema kiek kalbėjo. Jis, R. G., važiavo paskui L.ą su savo automobiliu, važiavo iki oro uosto. Ten yra toks kaip ir žiedas, tame žiede stovėti, kaip ir nelabai galima, bet žmonės rizikuoja ir stovi. Paprasčiausiai jie stabtelėjo ant to žiedo, nes ji buvo susiskambinusi, kad maždaug tą valandą ten susitiks. Ir jie stabtelėjo, jis paskui, ji priekyje, nes rodė kelią, kur vairuoti. Ir paprasčiausiai žmogų akimirką pamatė jis, kad tas eina pro jos mašinos priekį, jis, R. G., kadangi sėdėjo dešinėje pusėje, jo pusė yra prie taip vadinamo bortelio, jį pamatė ir jis iš karto už mašinos priekio, per tuos stiklus kiek matosi, kad jis su ja bendrauja. Ji išlipo iš automobilio, atėjo pas jį, R. G., atsisėdo į automobilį ir jie išvyko namo. Jie ten bendravo trumpai, minutę ne daugiau.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. G. parodė, kad apie 30 metų pažįsta L. G., kuri anksčiau gyveno netoli jo namo esančiame name. Jie yra tik pažįstami ir kartais bendrauja. Paskutiniu metu, apie pusantrų metų, po pertraukos, pradėjo dažniau internetu bendrauti ir per šiuos metus buvo kelis kartus susitikę. 2019 m. apie liepos mėnesio vidurį buvo nuvykęs pas ją į svečius, į Italiją, tikslaus adreso neprisimena, tik žino, kad mieste Modena. Ten svečiavosi apie savaitę. Būdamas pas ją svečiuose padėjo namuose daryti remontą, kadangi ji anksčiau buvo jo prašiusi. Taip pat būnant pas ją, vieną dieną, tikslios datos neprisimena, ji jo paprašė kartu vykti į Bolonijos oro uostą, Italijoje, nurodydama, kad vienam asmeniui ji turi atiduoti automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (mėlynos spalvos). Jis tada ją palydėjo su savo automobiliu ,,Audi A4“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) (angliška registracija), kur prie oro uosto esančiame kelyje eismas ratu, ji perdavė automobilį jam nepažįstamam vyriškiui (jį matė tik akimirką, todėl jo kitų požymių neįsidėmėjo) ir kartu jo automobiliu grįžo pas L. G. į namus. Automobilio perdavimo metu nematė, ar jie apsikeitė kokiais nors dokumentais, kadangi tuo metu buvo savo automobilyje. Jie buvo susitikę apie minutę laiko. Tą vyriškį nelabai galėtų atpažinti, kadangi buvo apie 22 val. ir jau temo. Kai L. G. su tuo asmeniu bendravo, jis nebuvo šalia, buvo savo automobilyje, o jie bendravo nuo jo automobilio apie 7 m atstumu. Tas asmuo stovėjo lauke, o L. G. sėdėjo savo automobilyje, taip pat tas asmuo stovėjo prie L. G. automobilio vairuotojo pusės, o jis sėdėjo angliško tipo automobilyje, prie vairo, kuris yra dešinėje pusėje ir per eismo keliamą triukšmą negirdėjo, apie ką jie kalbėjo. Prieš nuvarant automobilį, L. G. jam minėjo, kad šį automobilį buvo paėmusi išsimokėtinai ir už jį yra įnešusi apie 5000 Eur. Minėjo, kad sutartį darė su asmeniu vardu K. N.. O automobilį turi atiduoti kitam asmeniui, kokiam, neminėjo, tik sakė, kad šis bus atsiųstas K. N. ir ji atgaus 5000 Eur. To K. N. jis nėra matęs ir nepažįsta, daugiau apie jį nesidomėjo (t. 1, b. l. 143-144).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Ą. G.(miręs 2020 m. balandžio 26 d., parodymai pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka) parodė, kad šiuo metu jis yra UAB ,,Giratės prekyba“ akcininkas, iki 2019 m., galimai birželio mėnesio, ėjo minėtos įmonės direktoriaus pareigas. Šiuo metu įmonės UAB ,,Giratės prekyba“ direktoriaus pareigas eina N. G.. Apie 11 metų pažįsta K. N., su kuriuo siejo tik darbiniai santykiai. 2018 m. gruodžio 1 d. buvo pirktas automobilis ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 12000 eurų, įmonės UAB ,,H.“ poreikiams. Kadangi 2018 m. su K. N. bendradarbiavo, automobilį ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, kai šis buvo registruotas, pagal žodinį susitarimą perdavė K. N.. Susitarė, kad šis mokės įmokas už lizingą, kol eksploatuos automobilį, apie 250 eurų per mėnesį, o automobilį turės grąžinti iškart, kai jam nurodys. Matydamas, kad K. N. 2-3 mėnesius iš eilės nemoka įmokų už automobilį, kurio naudojasi, paskambinęs jam paprašė, kad sumokėtų. K. N. iškart žadėjo, kad sumokės, bet pamatęs, kad K. N. nemoka įmokų už automobilį, paprašė grąžinti automobilį. K. N. atsakė, kad negali grąžinti automobilio, nes jo neturi, paaiškino, kad automobilį pavogė Italijoje, kad automobilis buvo pas kažkokią L. G., kuri gyvena Italijoje. Daugiau nieko K. N. negalėjo paaiškinti dėl automobilio dingimo. Taip pat prašė K. N., kad mokėtų įmokas už automobilį, nes jo negrąžino, tačiau jis tik žadėdavo mokėti ir 2-3 mėn. nemokėjo. Su K. N. kalbėjo, kad šis praneštų policijai apie automobilio ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, bet vėl K. N. tik žadėdavo tai padaryti. Palaukęs ir supratęs, kad K. N. nesiruošia kreiptis į policiją dėl automobilio vagystės, pats kreipiasi į policiją. Šiuo momentu K. N. negrąžino įmonei UAB ,,Giratės prekyba“ automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nemoka įmokų už jį. Įmonei padaryta apie 10000 eurų turtinė žala. Prašo paskelbti automobilio paiešką. Jeigu reikės, įmonė galės pateikti automobilio įsigijimo dokumentus. Automobilis apdraustas kasko draudimu (t. 1, b. l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju Ą. G. parodė, kad kai laikinai ėjo UAB ,,H.“ direktoriaus pareigas, jam šiuo metu esantis UAB ,,H.“ direktorius N. G. pasakė, kad K. N. yra būsimas jų partneris, todėl jam yra reikalingas automobilis, t. y. šis norėjo padėti K. N., kad jis, kaip būsimas kolega, neliktų be automobilio. Jis, kaip tuo metu buvęs įmonės direktorius, kreipėsi į lizingo bendrovę dėl automobilio pirkimo, po to gavo automobilio pasiūlymus bei pats K. N. išsirinko sau tinkamą automobilio variantą, t. y. ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo pradinį įnašą už automobilį, po to kelias mėnesines įmokas, tačiau neatsimena, ar šis mokėjo tiesiogiai per banką, ar įmokos buvo sumokėtos UAB ,,H.“, o įmonė tuos pinigus sumokėjo bankui. Taip pat negali nurodyti, kiek įmokų už automobilį sumokėta. Atsimena tik tiek, kad šis kelis mėnesius mokėjo, po to nustojo mokėti, pareiškė, kad neturi pinigų, po to vėl keletą mėnesių mokėjo. Ar K. N. moka iki šiol, nežino, kadangi šiuo metu nėra įmonės savininkas bei su K. N. nebendrauja. Dokumentų, kurie patvirtintų įmokų mokėjimą, neturi. Automobilis K. N. buvo perduotas žodiniu susitarimu, tuo metu jis bei N. G. juo pasitikėjo. K. N. ir N. G. turėjo ateities planų tapti parteriais, dėl to, kad K. N. pateikė įmonei naudingus nekilnojamojo turto pasiūlymus, kurie tuo metu buvo aktualūs UAB ,,H.“, dėl šios priežasties N. G. nusprendė padėti K. N. bei lizingu padėti jam įsigyti automobilį darbui. K. N. nebuvo įgaliotas asmuo UAB ,,H.“, tuo metu jis nebuvo įmonės darbuotojas. Žino, kad automobilis ,,Nissan“ buvo perduotas L. G., daugiau jos duomenų nežino. K. N. minėjo, kad L. G. ieškojo automobilio lizingu, tačiau jai nuolatos netiko lizingo pasiūlymai, todėl šis, neradęs jai tinkamo varianto, laikinai perdavė automobilį L. G., kuriuo ji galėtų naudotis užsienyje (t. 1, b. l. 77).

Rašytiniai bylos dokumentai:

Iš 2018 m. lapkričio 28 d. finansinės nuomos sutarties ir pirkimo-pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini), daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti akto nustatyta, kad UAB ,,H.“ (atstovas – direktorius Ą. G.) 2018 m. lapkričio 28 d. su UAB ,,L. L.‘‘ sudarė finansinės nuomos sutartį 60 mėnesių laikotarpiui dėl automobilio ,,Nissan Qashqai“, kurio bendra kaina – 12 500 Eur, pradinis įnašas – 2500 Eur. Pirkėjas yra UAB ,,L. L.“, o lizingo gavėjas – UAB ,,H.“. 2018 m. lapkričio 29 d. lizingo davėjas perdavė automobilį lizingo gavėjui laikinai valdyti ir naudotis (t. 1, b. l. 9-17).

Iš 2020 m. spalio 6 d. UAB ,,L.“ pareiškimo matyti, kad UAB ,,L.“ 2019 m. rugsėjo 23 d. išsiuntė klientui UAB ,,H.“ pranešimą, kuriuo informavo klientą apie sutarties nutrukimą nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. bei pareikalavo grąžinti turtą jo įgaliotam atstovui (t. 1, b. l. 29-30).

Iš 2019 m. vasario 17 d. AB ,,S.“ mokėjimo nurodymo ir UAB ,,N.“ pervedimo išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 17 d. D. G. pervedė Š. R. 500 eurų, o 2019 m. vasario 18 d. Š. R. pervedė 500 eurų gavėjui ,,Q.“ (t. 1, b. l. 93, 178).

Iš 2020 m. spalio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad J. P. pateikė 2020 m. vasario 6 d. ,,S.A.“ pažymą-išvadą dėl turto grąžinimo negalimumo iš skolininko UAB ,,H.“ (t. 1, b. l. 182-183).

Iš K. N. atsiųsto susirašinėjimo su ,,L. Italija“, kuriame yra 2019 m. birželio 29 d. ,,L. Italija“ žinutės su frazėmis: ,,Išsiaiškins FNTT kokie jūs ten machinatoriai. Imat iš žmonių pinigus, o paskui mėnesių mėnesiais kvailinat“, į K. N. klausimą ,,Kam sumokėjai?“ – ,,Yra tavo emailas“, ,,Negalvok, kad jei dirbi su paysera, tai tu gudrus“. Susirašinėjimas elektroniniu paštu su ,,Projektų vadovai“, nurodoma, jog: ,,ji (L.) neįdarbinta, jokio darbo nedirba H.i‘‘, ,,Si Group“ rašo: „<...> apklausose nereikėtų minėti apie įdarbinimą, nes labai keistai atrodys, geriau rašyti, kad minėta moteris turėjo pasitikėjimą ir automobilis kaip pažįstamam asmeniui tiesiog buvo paskolintas tam tikram terminui“ (t. 1, b. l. 199, t. 2, b. l. 70-71).

Iš 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto dėl informacijos patikslinimo, prie kurio pridėta Italijos Kelių policijos Kriminalinės policijos būrio atlikta L. G. apklausa bei nurodyta, jog automobilis pas L. G. nebuvo rastas (t. 2, b. l. 160-163).

Iš 2021 m. sausio 27 d. L. G. ir K. N. akistatos protokolo matyti, kad L. G. patvirtino savo prieš tai duotus parodymus (t. 4, b. l. 47-49).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 184 straipsnio 1 dalyje

Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 184 straipsnį atsakomybė numatyta tam, kas iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims.

Kaltinamasis K. N. kaltės dėl jam inkriminuojamų BK 183 straipsnio 1 dalies ir 184 straipsnio nepripažino, parodė, jog jis valdė UAB „H.“ lizingo būdu įgytą automobilį ,,Nissan Qashqai“ pagal žodinį susitarimą su direktoriumi N. G. ir Ą. G., buvo įnešęs už automobilį, kai jį ėmė lizingu pradinę 2500 Eur įmoką ir vėliau mokėjo 4-6 įmokas po 240 Eur. Dokumentų, jog jis yra įgaliotinis, jokių nepildė. Liudytojas Ą. G.parodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d. buvo pirktas automobilis ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 12000 eurų, įmonės UAB ,,H.“ poreikiams, kurį tą pačią dieną, kai šis buvo registruotas, pagal žodinį susitarimą perdavė K. N., kadangi su juo bendradarbiavo. Susitarė, kad šis mokės įmokas už lizingą, kol eksploatuos automobilį, apie 250 eurų per mėnesį, o automobilį turės grąžinti iškart, kai jam nurodys.

Taigi, kaltinamasis K. N. pripažino, jog automobilis ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 12 500 eurų, buvo jo žinioje pagal žodinį susitarimą su Ą. G.. Tą patvirtina ir visa bylos surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų grandinė, t.y. minėti liudytojo Ą. G. parodymai, nukentėjusiosios L. G. parodymai, liudytojų Š. R., N. G. parodymai, rašytiniai dokumentai, jog automobilis ,,Nissan Qashqai“ priklauso bankui ir valdomas UAB „H.“. Liudytojų parodymus patvirtina 2018 m. lapkričio 28 d. finansinės nuomos sutartis ir pirkimo-pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini), daikto perdavimo-priėmimo naudotis ir valdyti aktas pagal kuriuos UAB ,,H.“ su UAB ,,L. L.‘‘ sudarė finansinės nuomos sutartį 60 mėnesių laikotarpiui dėl automobilio ,,Nissan Qashqai“, pradinis įnašas – 2500 Eur.

Liudytojas N. G. parodė, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. buvo UAB ,,Giratės prekyba“ direktorius. Prieš jam ateinant į šias pareigas, jas ėjo Ą. G.. Aplinkybes apie automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žino tik iš K. N. ir Ą. G. žodžių. Žino, kad Ą. G. įmonės vardu, lizingu, apie 2018 m. nupirko automobilį ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė naudotis K. N..

Turto iššvaistymas kriminaline prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neatlygintinumas pagal teismų praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą paverčia savo turtu ar turtą perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-373/2013, 2K-168/2013, 2K-411/2012, 2K-210/2012 ir kt.).

Kaltinamasis K. N. UAB „H.“ direktoriui Ą. G. žodiniu susitarimu perdavus jam laikinai naudotis UAB „L. L.“ priklausančiu bei UAB „H.“ teisėtai valdomu automobiliu ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas nei savininko, nei teisėto valdytojo sutikimo, žodiniu susitarimu perdavė minėtą automobilį naudotis L. G., po to, Ą. G. pareikalavus grąžinti automobilį, šio negrąžino ir taip iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Kaip minėta, automobilį L. G. jis buvo perleidęs be valdytojo žinios ir tuo labiau be banko žinios.

Nukentėjusioji L. G. parodė, jog kaltinamasis K. N. jai pats pasiūlė važiuoti į Italiją su automobiliu ,,Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji sutiko. Susitikime, kuomet 2019 m. kovo 1 d. jai buvo perduotas automobilis ,,Nissan Qashqai“, dalyvavo Š. R. bei K. N.. Automobilio perdavimo sutarties nepasirašė. Susitikimo metu K. N. davė 5000 eurų grynais, kad paskubintų automobilio įsigijimą. Netrukus su perduotu automobiliu išvyko į Italiją. Automobiliu naudojosi nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. liepos mėn. Per tą laiką vis bendravo su K. N. bei derino nuosavo automobilio įsigijimo klausimą.

Liudytojas Š. R. parodė, kad kadangi K. N. nepadarė lizingo L. G. norimam automobiliui, tarp jų buvo susitarimas, kad ji išvyks į Italiją su K. N. duotu automobiliu ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kai bus padarytas lizingas jos norimam automobiliui, jis su tuo automobiliu nuvyks į Italiją ir Italijoje įvyks apsikeitimas automobiliais.

Liudytojas N. G. parodė, kad K. N. jam pasakojo, kad jam nepažįstamai L. G. buvo perdavęs naudotis minėtą automobilį, su kuriuo L. G. išvyko į Italiją ir galiausiai jo negrąžino.

Perduodamas minėtą automobilį naudotis L. G. kaltinamasis K. N. su juo elgėsi kaip su savo turtu, nors jam tas automobilis nepriklausė ir kaip matyti iš Ą. G. parodymų, bet kada šis galėjo pareikalauti grąžinti automobilį, be to, Ą. G., kaip minėta, nežinojo apie automobilio perdavimą L. G.. Liudytojas Ą. G. parodė, jog jis matydamas, kad K. N. 2-3 mėnesius iš eilės nemoka įmokų už minėtą automobilį, kurio naudojasi, paskambinęs jam paprašė, kad sumokėtų. K. N. iškart žadėjo, kad sumokės, bet pamatęs, kad K. N. nemoka įmokų už automobilį, paprašė grąžinti automobilį. K. N. atsakė, kad negali grąžinti automobilio, nes jo neturi, paaiškino, kad automobilį pavogė Italijoje, kad automobilis buvo pas kažkokią L. G., kuri gyvena Italijoje. Daugiau nieko K. N. negalėjo paaiškinti dėl automobilio dingimo. Taip pat prašė K. N., kad mokėtų įmokas už automobilį, nes jo negrąžino, tačiau jis tik žadėdavo mokėti ir 2-3 mėn. nemokėjo. Su K. N. kalbėjo, kad šis praneštų policijai apie automobilio vagystę, bet K. N. tik žadėdavo tai padaryti. Palaukęs ir supratęs, kad K. N. nesiruošia kreiptis į policiją dėl automobilio vagystės, pats kreipiasi į policiją.

Be to Ą. G. nedavė leidimo jo įmonės valdytą automobilį perduoti L. G., kuri, kaip parodė, su juo išvyko į Italiją.

Turto iššvaistymo objektyvieji požymiai: 1) patikėto turto ar turtinės teisės iššvaistymas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Šie veiksmai BK 184 dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų.

Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui.

Kaip minėta, turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Būtinasis turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis – turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012).

Nustatyta, jog kaltinamasis K. N. Ą. G. pareikalavus minėto automobilio negrąžino ir taip iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą, padarydamas UAB „L. L.“ 9 697,35 eurų turtinę žalą. Liudytojas R. G. parodė, jog lydėjo L. G., kai ji Bolonijoje kažkokiam vyrui perdavė ,,Nissan Qashqai“, po to grįžo su jo automobiliu. To vyro neįsidėmėjo, jo duomenų nežino. Jam L. G. minėjo, jog už tą automobilį buvo įnešusi 5000 Eur.

Nukentėjusioji L. G. parodė, jog po to pats K. N. jai parašė, kad reikia grąžinti automobilį, nes įmonės direktorius Ą. G. norėjo susigrąžinti automobilį ,,Nissan Qashqai“. Ji sutiko jam grąžinti automobilį. Jie susitarė, kad susitiks Romoje, tačiau negalėjo susitikti dėl sūnaus avarijos. K. N. jai pasakė, kad jo įgaliotas asmuo galės paimti automobilį Bolonijoje. Jai šis variantas tiko. Automobilį grąžino 2019 m. liepos 25 d., tačiau negali nurodyti, koks K. N. įgalioto asmens vardas, pavardė ar kiti duomenys. To žmogaus kontaktų pas ją neišliko.

Iš 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto dėl informacijos patikslinimo, prie kurio pridėta Italijos Kelių policijos Kriminalinės policijos būrio atlikta L. G. apklausa bei nurodyta, jog automobilis pas L. G. nebuvo rastas

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad K. N. nusikalstamai tyčia iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis K. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo K. N. nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį.

Be to, kaltinamasis K. N. susitaręs su L. G., jog padės jai įsigyti automobilį išsimokėtinai, L. G. per tarpininką Š. R. pervedus 500 eurų į jam priklausančios UAB „Q.“ įmonės banko „Paysera“ sąskaitą ir vėliau L. G. perdavus jam 5 000 eurų grynais pinigais pradiniam įnašui, jis minėto susitarimo neįvykdė bei pasisavino jam patikėtą svetimą, L. G. priklausantį turtą – 5 500 eurų.

Teismų praktikoje konstatuojama, jog pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012, 2K-7-262/2013, 2K-138/2014, 2K-508/2015, 2K-382-489/2015, 2K-89-303/2017).

Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

Visa byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų grandine nustatyta, kad K. N. disponavo jam pervestais L. G. priklausančiais 500 Eur, taip pat perduotais 5000 Eur, ką paliudijo L. G., taip pat dalyvavęs susitikimo metu liudytojas Š. R.. be to, K. N. neneigė to, jog turėjo surasti L. G. automobilį lizingu. Tai, jog 500 EUR buvo pervesti patvirtina ir rašytiniai dokumentai. Iš 2019 m. vasario 17 d. AB ,,S.“ mokėjimo nurodymo ir UAB ,,N.“ pervedimo išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 17 d. D. G. pervedė Š. R. 500 eurų, o 2019 m. vasario 18 d. Š. R. pervedė 500 eurų gavėjui ,,Q.“. Šie dokumentai patvirtina, kad K. N. įmonei buvo pervesti 500 Eur, apie kuriuos minėjo nukentėjusioji L. G., juos paminėjo ir liudytojas Š. R.. Š. R. parodė, jog pervedė K. N. 500 eurų, kadangi L. G. jam pervedė šią sumą iš itališkos sąskaitos bei paprašė, kad susisiektų su K. N. ir šią sumą jam pervestų.

L. G. parodė, kad K. N. buvo sumokėta 500 eurų už jo paslaugas nežino, ar tai buvo kaip pradinis įnašas už automobilio lizingą, ar tai buvo sumokėta už K. N. teikiamas paslaugas. Tie pinigai buvo patvirtinimas, kad jai tikrai reikia automobilio ir nori jį įsigyti. Kaip minėta, jokio automobilio K. N. lizingu L. G. nesurado ir pinigų negrąžino.

Be to, L. G. paliudijo, jog susitikime, kuomet 2019 m. kovo 1 d. jai buvo perduotas automobilis ,,Nissan Qashqai“, dalyvavo Š. R. bei K. N.. Automobilio perdavimo sutarties nepasirašė. Susitikimo metu K. N. davė 5000 eurų grynais, kad paskubintų automobilio įsigijimą. Tai, jog susitikime dalyvavo ir Š. R. neneigė ir kaltinamasis. Liudytojas Š. R. taip pat paliudijo, jog L. G. K. N. perdavė minėtus pinigus. Jis parodė, kad L. G. K. N. grynaisiais davė 5000 eurų kaip pradinį įnašą už automobilio lizingą, tą matė, nes dalyvavo susitikime. Susitikimo metu automobilis ,,Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas naudotis L. G.. Po to automobiliu ,,Nissan Qashqai“ L. G. išvažiavo, taip jie su ja ir išsiskyrė, daugiau K. N. nebematė.

Taip pat L. G. parodė, jog ji bandė K. N. skambinti į mobilųjį telefoną dėl jam duotų pinigų (5500 eurų), tačiau tuo metu jo telefonas buvo išjungtas ir su K. N. susisiekti nepavyko. Pagalvojo, kad grįžusi į Lietuvą ji su juo susitiks ir pakalbės, tačiau tas irgi nepavyko, nes jau būdama Lietuvoje neturėjo jo kontaktų, jie buvo likę jos sename telefone, kurį pametė. Žino, kad ir Š. R. bandė jo ieškoti, tačiau irgi nesėkmingai, jo niekur nerado, užsiminė, kad telefonu taip pat nepavyko susisiekti.

Liudytojas R. G. parodė, jog lydėjo L. G., kai ji Bolonijoje kažkokiam vyrui perdavė ,,Nissan Qashqai“, po to grįžo su jo automobiliu. To vyro neįsidėmėjo, jo duomenų nežino. Jam L. G. minėjo, jog už tą automobilį buvo įnešusi 5000 Eur.

Liudytojas N. G. parodė, kad kažką girdėjo/atsimena, kad neva K. N. yra skolingas L. G. ir Š. R., todėl jie ir nenori atiduoti šio automobilio. Jeigu gerai pamena, tai skolos suma siekia apie 1800 eurų. Tačiau konkrečiau įvardinti negalėjo, viską girdėjo iš žodžių, pats tikslesnių aplinkybių nežinojo.

Liudytojas V. B. parodė, jog jis, V. B., supažindino K. N. su Š. R.. K. N. turėjo padėti Š. R. suveikti kreditą jo pažįstamai dėl automobilio, sutvarkyti kažkokius dokumentus.

Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu. Taigi, kaltinamasis K. N. veikė tiesiogine tyčia.

Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė byla Nr. 2K-7-84/2012).

Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012, 2K-7-262/2013, 2K-138/2014, 2K-508/2015, 2K-382-489/2015, 2K-89-303/2017).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis K. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo K. N. nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl bausmių skyrimo kaltinamajam K. N.

Už Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas skirdamas kaltinamajam K. N. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. N. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, susiję su turtu.

Kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, turi tris mažamečius vaikus, kurie gyvena su sugyventine, jis pats gyvena vienas, dirba pagal individualią veiklą, kaltinamasis anksčiau teistas (t. 4, b. l. 12-14), administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 15-18), buvo anksčiau registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 4, b. l. 21), Byloje nėra duomenų apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse.

Teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. N. už padarytas abiejas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose nustatytas bausmių rūšis – už BK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą ir už nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės pasiūlytą baudą ir jos dydį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (pridedama bausmės dalis nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) ir K. N. skirtina galutinė subendrinta baudos bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji L. G. civilinio ieškinio nepareiškė, jos advokatas per baigiamąsias kalbas nurodė, kad ieškinį pareikš atskirai.

UAB ,,L. L.“ pareiškė 9697,35 eurų civilinį ieškinį (8465,54 eurų – nepadengta turto vertė ir 1231,81 eurų – pradelstos įmokos pagal lizingo sutartį) (t. 1, b. l. 61-64). Byloje teismas konstatavo, jog kaltinamasis K. N. tyčiniais savo veiksmais pasisavinęs civilinio ieškovo turtą, būtent tokios vertės, padarė 9697,35 eurų turtinę žalą. Tas matyti iš rašytinės bylos medžiagos (t. 1, b. l. 61-64). Dėl nurodyto civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 str.; CK 6.245-6.249 str.) ir nurodyta 9697,35 eurų turtinė žala priteistina atlyginti civilinio ieškovo UAB ,,L. L.“ naudai iš kaltinamojo K. N..

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam K. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 51), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsitesėjus, kardomoji priemonė naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinis diskas, saugomas byloje (prisegti prie 1 bylos tomo), paliktinas saugoti byloje.

Byloje gautas nukentėjusiosios L. G. advokato Mariaus Zabitos prašymas priteisti patirtas gynybos išlaidas, t.y. 1000 Eur už nukentėjusiosios atstovavimą iš kaltinamojo. Kaip matyti, teisminiame nagrinėjime vyko ne vienas teisiamasis posėdis, nurodyta advokato suma nėra per didelė, todėl tikslinga pateiktą nukentėjusiosios L. G. advokato prašymą tenkinti ir minėtas išlaidas vadovaujantis BPK 106 straipsniu priteisti atlyginti iš kaltinamojo K. N..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

Pripažinti K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį- 120 MGL 6000 Eur bauda;

pagal baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį- 100 MGL 5000 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam K. N. subendrintą bausmę- 180 MGL 9000 Eur baudą.

Civilinio ieškovo UAB ,,L. L.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 9697,35 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę žalą priteisti atlyginti iš kaltinamojo K. N. civilinio ieškovo naudai.

Kaltinamajam K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsitesėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, priteisti atlyginti iš kaltinamojo K. N. patirtas nukentėjusiosios L. G. advokato Mariaus Zabitos atstovavimo išlaidas, t.y. 1000 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė