- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- A2-1922-527/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Ieškovas
- A. B., L. D.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Citadele“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka, spręsdama pareiškėjo A. B. patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1608-230/2013 pagal ieškovų A. B. ir L. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015-04-04 pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė ,,užvesti naują civilinę bylą, dėl aplinkybių, kai pirmos instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakymą ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) bei aplinkybių, kai sprendimu pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų ir tenkinti A. B. ieškinį“. Pareiškėjas prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies; atleidus iš dalies, tą dalį leisti sumokėti iki sprendimo (nutarties priėmimo).
Kauno apygardos teismas 2015-05-05 nutartimi nustatė pareiškėjui A. B. dešimties dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir 500 Eur žyminiam mokesčiui už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėti ir teismui tai patvirtinantiems įrodymams pateikti, 1 939 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teismas nutartyje nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo privalo būti nurodytas reikalavimas teismui, t. y., kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs procesą byloje (CPK 369 str. 1 d. 5 p.), tačiau pareiškėjas, pažeisdamas šį reikalavimą, nenurodė, kokį konkretų procesinį sprendimą turėtų priimti teismas byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, t. y., kaip pakeisti šioje byloje priimtus Kauno apygardos teismo 2013-12-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1608-230/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1079/2014 ar kokį konkretų naują sprendimą (nutartį) šioje byloje priimti, kaip kad numatyta CPK 371 straipsnio 1 dalyje. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjo prašymo rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas ,,užvesti naują civilinę bylą, dėl aplinkybių, kai pirmos instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakymą ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) bei aplinkybių, kai sprendimu pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų“, visiškai neatitinka prašymo motyvuojamoje dalyje išdėstytų proceso atnaujinimo motyvų ir nurodytų atnaujinimo pagrindų, kadangi pačiame prašyme nieko nepasisakyta dėl to, dėl kokių konkrečių į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų ir dėl kokių konkrečių tų asmenų materialiųjų teisių ar pareigų yra nuspręsta civilinėje byloje Nr. 2-1608-230/2013; tie konkretūs asmenys nėra įvardinti ir jų neprašoma įtraukti į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais asmenimis. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo ir tai, jog, reiškiant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), būtina aiškiai nurodyti, kokios konkrečios esminės bylos aplinkybės ir kada konkrečiai pareiškėjui naujai paaiškėjo, taip pat pagrįsti tai, kodėl tos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškėjas, visiškai nesumokėjęs žyminio mokesčio, prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies; atleidus iš dalies, tą dalį leisti sumokėti iki sprendimo (nutarties priėmimo). Bylos Nr. 2-1608-230/2013 medžiaga patvirtina, kad šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 2 439 Eur (8 421 Lt). Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl kurių šis apskritai negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bei nėra duomenų apie ateityje galimą jo turtinės padėties pagerėjimą (CPK 83 str. 3 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2304/2011; 2009-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.). Aplinkybei dėl sunkios turtinės padėties pagrįsti pareiškėjas pateikė 2015-02-02 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kuri patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01 informacijos apie pareiškėją Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra, bei 2015-02-02 pažymą iš Kauno teritorinės darbo biržos, kuri patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2012-12-10 yra registruotas darbo biržoje, tačiau, kita vertas, nėra pateikti jokie argumentai, kodėl pareiškėjas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus (gimęs 1971 m.), šitiek laiko (daugiau kaip tris metaus) niekur nedirba. Pareiškėjas taip pat pateikė 2014 metų metinę deklaraciją (iš kurio matyti, jog 2014 m. turėjo tik 705,7 Lt apmokestinamųjų pajamų) bei pažymą iš antstolės S. V. kontoros apie turto areštą, VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas transporto priemonių neturi, o jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, kas patvirtina pareiškėjo teiginį, kad jis neturi nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jis sąskaitas turi tik AB SEB banke ir Swedbank AB, kurių išrašus pateikė, tačiau savo teiginio, jog kituose bankuose sąskaitų neturi, jokiais įrodymais nepagrindė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto (1/2 dalis buto ir miško ūkio paskirties sklypas), kurio bendra vidutinė rinkos vertė 139 205 Eur, iš pareiškėjo sąskaitos „Swedbank“ AB yra nuimta 76 251,30 Eur suma, kas rodo, jog pareiškėjas praeityje disponavo gan didelėmis lėšomis, nepateiktus duomenis apie kitose kredito įstaigose turimas lėšas, taip pat į tai, jog jauno ir darbingo amžiaus pareiškėjas leidžia sau nedirbti jokio oficialaus darbo daugiau tris metus, kaip jis pats teigia, pragyventi išlaikomam tėvų, sprendžia, jog pareiškėjo, kuris tikėtina, kad turi kitų neįvardintų pajamų ir kitokio turto, kurį gali realizuoti (kad tokio turto neturi, duomenys nepateikti), faktinė turtinė padėtis nėra tokia, kad jis, paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, negalėtų sumokėti 500 Eur žyminio mokesčio. Be to, atsižvelgus į tai, jog byloje Nr. 2-1608-230/2013 pareikštu ieškiniu pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašo panaikinti jam priklausančio žemės sklypo hipoteką, teigdamas, jog kredito grąžinimui užtikrinti užteko pirminio L. D. turto įkeitimo, spręstina, jog ieškinio patenkinimo atveju pareiškėjo turtinė padėtis pagerėtų, dėl ko 1 939 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas pareiškėjui atidėtinas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 84 str.). Pareiškėjui teismas išaiškino, jog nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų ir nesumokėjus nurodyto žyminio mokesčio, prašymas dėl proceso atnaujinimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Kauno apygardos teisme 2015-05-29 gautas pareiškėjo A. B. patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašoma: atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo 500 Eur; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra sustabdyti išieškojimo veiksmus procese; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1608-230/2013 dėl aplinkybių, kai pirmos instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakymą ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) bei aplinkybių, kai sprendimu pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų ir tenkinti A. B. ieškinį.
Kadangi pareiškėjas neskundė Kauno apygardos teismo 2015-05-05 nutartimi nustatytų trūkumų, reiškias, kad su teismo nustatytais trūkumais sutiko ir kad per teismo nustatytą terminą privalėjo pašalinti visus teismo nurodytus trūkumus, tame tarpe ir sumokėti 500 Eur žyminį mokestį.
Iš teismui 2015-06-01 pateikto patikslinto prašymo matyti, kad pareiškėjas neištaisė visų Kauno apygardos teismo 2015-05-05 nutartyje nurodytų trūkumų. Pareiškėjas nenurodė, kokį konkretų procesinį sprendimą turėtų priimti teismas byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, t. y., kaip pakeisti šioje byloje priimtus Kauno apygardos teismo 2013-12-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1608-230/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1079/2014 ar kokį konkretų naują sprendimą (nutartį) šioje byloje priimti, kaip kad numatyta CPK 371 straipsnio 1 dalyje. Prašyme nenurodyta, dėl kokių konkrečių į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų ir dėl kokių konkrečių tų asmenų materialiųjų teisių ar pareigų yra nuspręsta civilinėje byloje Nr. 2-1608-230/2013; tie konkretūs asmenys nėra įvardinti ir jų neprašoma įtraukti į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais asmenimis. Be to, nors rezoliucinėje dalyje taip ir liko nesuformuluotas prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, prašyme (jį vertinant pagal faktinį reikalavimo pagrindą) nenurodyta nei kokios konkrečios esminės bylos aplinkybės, nei kada konkrečiai pareiškėjui paaiškėjo, nei kodėl tos aplinkybės negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, visiškai nesumokėjo teismo 2015-05-05 nutartimi nurodyto 500 Eur žyminio mokesčio. Nors pareiškėjas prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, kritikuodamas įsiteisėjusioje teismo 2015-05-05 nutartyje teismo padarytas išvadas dėl jo turtinės padėties, tačiau teismas, esant situacijai, kai 2015-05-05 nutartis nebuvo pareiškėjo skųsta ir yra įsiteisėjusi, nebesvarsto pakartotinai pareikšto ir teismo 2014-05-05 nutartimi jau išspręsto pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio bei nevertina pateikts2015-05-28 Swedbank pažymos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas nepašalino nei vieno teismo 2015-05-05 nutartyje nustatytų trūkumų, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1608-230/2013 pagal ieškovų A. B. ir L. D. ieškinį atsakovei UAB „Citadele“ bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Pareiškėjui išaiškintina, kad ši nutartis netrukdo pareiškėjui pateikti naują savarankišką prašymą dėl proceso atnaujinimo, o, prašant atleisti nuo žyminio mokesčio, pateikti ir naujus gautus įrodymus, kurie šioje nutartyje liko neįvertinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1608-230/2013 pagal ieškovų A. B. ir L. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtinto kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.