Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei, nukentėjusiajam R. B., kaltinamiesiems L. O., Ž. A., kaltinamojo L. O. gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui, kaltinamojo Ž. A. gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, iki sulaikymo nedirbęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje;

Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki sulaikymo gyvenęs ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, iki sulaikymo pradžios dirbęs pagal individualią veiklą, teistas:

1) 2005 m. balandžio 20 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (750 litų) bauda;

2) 2006 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme

3) 2012 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus;

4) 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme. 2015 m. sausio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir paskirta galutinė – 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

5) 2015 m. kovo 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2015 m. rugpjūčio 5 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2015 m. lapkričio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9) 2016 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį – 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2016 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,302 straipsnio 1 dalį – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2016 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2016 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis ir paskirta galutinė – 5 metų laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2012 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2015 m. sausio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2016 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę – Vilniaus pataisos namuose; kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. ir L. O. veikdami kartu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neturėdami teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno iki (duomenys neskelbtini) A. K. (A. K.) priklausančią 2005 m. liepos 7 d. Vilniaus 1-ojo pasų poskyrio (12) išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2015 m. liepos 7 d. ir 2011 m. birželio 10 d. Regitros išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2012 m. birželio 10 d. Po to tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami kartu 2014 m. rugpjūčio 1 d. apie 12:00 val., būdami (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėto pagrindo, siekdami kito asmens vardu sudaryti R. B. priklausančio automobilio Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ir tokiu būdu apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, neteisėtai panaudojo A. K. vardu 2005 m. liepos 7 d., Vilniaus 1-ojo pasų poskyrio (12) išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2015 m. liepos 7 d., t. y. pateikė ją kaip savo, automobilio nuomotojui R. B., sudarydamas 2013 m. rugpjūčio 1 d. automobilio nuomos Opel Meriva, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį.

Be to jie, veikdami kartu, 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 12:00 val., būdami (duomenys neskelbtini), siekdami kito asmens vardu sudaryti R. B. priklausančio automobilio Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ir tokiu būdu apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, pagamino netikrą dokumentą – suklastojo automobilio Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, t. y. L. O., vykdydamas Ž. A. nurodymus, pateikė nukentėjusiajam, A. K. vardu 2005 m. liepos 7 d. Vilniaus 1-ojo pasų poskyrio (12) išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2015 m. liepos 7 d., po ko R. B. būdamas suklaidintas įrašė neteisingus duomenis kito asmens vardu „A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) sutartyje – Nuomininkas iš kitos pusės, kartu sutartyje vadinamos Šalimis arba kiekviena šalis atskirai Šalimi", sudarė šią sutartį bei ranka mėlynos spalvos rašikliu įrašė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. išnuomojamas 1 200 litų (3475,44 eurų) automobilis Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 150 litų (43,44 eurų), L. O., vykdydamas Ž. A. nurodymą, pasirašė grafoje „nuomininkas", kaip A. K.. Po to nukentėjusiajam R. B. paprašius nurodyti kaip su juo, kaip nuomininku, susisiekti L. O. 2013 m. rugpjūčio 1 d. automobilio nuomos sutartyje mėlynos spalvos rašikliu užrašė jam nepriklausantį elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“.

Be to jie, veikdami kartu, 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini), pasinaudoję kito asmens (A. K.) vardu 2005 m. liepos 7 d. Vilniaus 1-ojo pasų poskyrio (12) išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė ją nuomotojui R. B., pagamino netikrą dokumentą – automobilio nuomos sutartį, po ko nukentėjusysis R. B. būdamas suklaidintas dėl automobilį nuomojančio asmens tapatybės, perdavė L. O. ir Ž. A. 12 000 litų (3478,20 eurų) automobilį Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu, panaudodami apgaulę, įgijo svetimą – nukentėjusiajam priklausantį 1 200 litų (347,82 eurų) automobilį Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis Ž. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad A. K. priklausančius dokumentus rado gatvėje. L. O. apsimetė A. K., kadangi buvo panašesnis į dokumentuose nurodytą A. K. Jam reikėjo automobilio, todėl įkalbėjo L. O. tokiu būdu išsinuomoti automobilį. Kartu nuvažiavo pas R. B.. Išsinuomavę automobilį nekreipė dėmesio ar jį grąžins, ar ne. Besivažinėjant Zarasuose baigėsi dyzelis ir automobilį paliko. Automobilio savininkui nepaskambino ir nepranešė. Yra teistas daug kartų ir nemano, kad ateityje galės pasitaisyti. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo R. B..

Iš 2014 m. rugsėjo 23 d. BIRT ataskaitų žiūrylės duomenų matyti, kad užfiksuotas įvykis 2013 m. spalio 26 d., 06:03 val. - Gauta RVUL pranešimas, kad GMP pristatė K. M., gimusį (duomenys neskelbtini), A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriems diagnozuoti 1–2 laipsnio cheminiai akių nudegimai, visi išleisti. Pastarieji paaiškino, kad Konstitucijos pr. nepažįstami asmenys pripurškė dujų ir pagrobė A. K. piniginę. Dėl įvykio minėti piliečiai patys kreipėsi į PK. (1 t., b. l. 46–50).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. B. parodė, kad jis atpažino asmenis pareigūnų pateiktose nuotraukose, kurie išsinuomavo pas jį automobilį ir jo negrąžino. Taip pat nurodė nuotraukoje asmenį, kuris jam pateikė vairuotojo pažymėjimą ir pasirašė sutartyje. Sutartyje matomai nurodyti 2013 metai, kadangi buvo kompiuteryje pasidaręs ruošinį ir pamiršo pakeisti metus į 2014 metus. Tai buvo padaryta jo techninė klaida, iš tikrųjų sutartis buvo sudaryta 2014 metais (1t., b. l. 28–29).

Iš 2016 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu matyti, kad R. B. atpažino nuotraukoje Nr. 4 Ž. A., kuris buvo atvažiavęs išsinuomoti automobilio. Jis tik stovėjo šalia, automobilio nuomos sutartį pasirašė jo draugas, kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą. Asmenį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus (1t., b. l. 33–35).

Iš 2016 m. sausio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu matyti, kad R. B. nuotraukoje Nr. 2 L. O. kaip asmenį, kuris su draugu atvažiavo pas jį išsinuomoti automobilio. Būtent šis asmuo jam pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurį pristatė kaip savo, jis surašė duomenis. Šis asmuo pasirašė ir sutartyje. Asmenį atpažįsta pagal bendrus bruožus (1t., b. l. 36–38).

Iš 2014 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas automobilis Opel Meriva, juodos spalvos. Ant automobilio yra uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilis yra tvarkingas, spynos nepažeistos, nesugadintos. Automobilio VIN (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 64–68).

Iš 2014 m. rugpjūčio 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. B. buvo paimta automobilio nuomos sutartis, kurioje pažymėta, kad ji sudaryta 2013 m. rugpjūčio l d. tarp R. B. ir A. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Automobilio markė modelis Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuomos terminas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d., nuomos mokestis – 150 litų. Nuomos sutartyje pasirašė nuomotojas R. B. ir nuomininkas abiejuose sutarties lapuose. Antrame sutarties lape yra nurodytai elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30–32).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 9 val. atėjęs į darbą, prie serviso rado juodos spalvos stovintį automobilį Opel Meriva. Prie automobilio stovėjo du vyrai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis, tamsių plaukų apie 25 –30 metų amžiaus ir moteris šviesių plaukų apie 20–25 metų amžiaus. Vienas iš minėtų vyrų jam pasakė, kad sugedo automobilis ir paprašė sutaisyti. Jis teigė, kad juos atitempė jų draugai. Vyras jam padavė automobilio raktelius ir pasakė mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini). Vėliau jie paklausė koks mikroautobusas važiuoja į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir nuėjo stotelės link (1t., b. l. 70).

Liudytoja A. S. parodė, kad gyvena su tėvais. Ji paaiškino, kad naudojasi Tele 2 Pildyk išankstinio apmokėjimo paslaugos telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Naudodamasi savo telefono numeriu ji dažnai susisiekia su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi jos buvusi klasiokė A. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino). A. dažna keičia savo telefono numerius (1t., b. l. 71–72).

Iš 2014 m. rugsėjo 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš A. K. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, Imei Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės bylos tyrimui, po apžiūros jis buvo grąžintas pakvitavimu (1t., b. l. 75).

Iš 2014 m. rugsėjo 19 d. A. K. telefono apžiūros matyti, kad iš telefono atminties ištrauktas 7 vyriškių nuotraukos. Vienoje iš nuotraukų yra asmuo vardu Lukas, kitoje nuotraukoje Ž. A. (1t., b. l. 76–81).

Iš 2014 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo kreiptasi į Vilniaus aps. VPK teritorinius policijos komisariatus su prašymu atpažinti asmenį nuotraukoje, kuris prisistatė vardu L. Iš Vilniaus aps. VPK 3 PK buvo gautas pranešimas, kad nuotraukoje yra vaikinas vardu L. O. (2 t., b. l. 73–74).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikinai gyveno pažymoje nurodytu adresu. 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, kada tiksliai neatsimena, pas ją (tuo metu ji gyveno pas vaikiną (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena) atvažiavo Ž. A., gimęs (duomenys neskelbtini) ir L., pavardės neatsimena, apie 27 m. amžiaus ir pasiūlė pakeliauti su automobiliu. Ji sutiko ir įlipo į automobilį, su kuriuo minėti asmenys buvo atvažiavę, t. y . su Opel markės juodos spalvos automobiliu, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Pasidomėjo, kieno šis automobilis, Ž. A. pasakė, kad išsinuomojo šį automobilį už 300 litų. Tada ji, Ž. A., kuris vairavo automobilį ir L. nuvažiavo pas Ž. A. močiutę, gyvenančią netoli oro uosto, kur Ž. A. pasiėmė savo daiktus, iš močiutės paėmė 200 litų. Tuomet nuvažiavo pas L., į (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės, namo numerio neatsimena. L. nuėjo namo ir grįžo su savo daiktais. Tuomet Ž. A. pasiūlė važiuoti į muzikos festivalį (duomenys neskelbtini). Tuomet ji su minėtais asmenimis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini), kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) buvo jau vakaras, apsistojo viloje. Kiek žino, anksčiau dėl nakvynės minėtoje viloje iš anksto susitarta nebuvo. Kitą dieną ji, L. ir Ž. A. buvo minėtame muzikos festivalyje. Dar kitą dieną Ž. A. susimušė su nepažįstamu vaikinu dėl merginos, kada tiksliai vyko muštynės neatsimena, tik atsimena, kad po pietų. Po muštynių ji, Ž. A., L.susiruošė išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) L., kuris automobilyje sėdėjo šalia vairavusio automobilį Ž. A., sušuko: „Va, žiūrėk" ir paprašė sustoti. Automobiliui sustojus L. išlipo ir kažkur nubėgo. Tuomet Ž. A. ir ji apvažiavo labai lėtai namų kvartalą ir beveik prie tos pačios vietos kur L. išlipo, sustojo ir L. įlipo į automobilį ir pasakė kuo greičiau išvažiuoti. Pastebėjo, kad kai L. išlipo iš automobilio, jis rankose nieko neturėjo, o kai įlipo turėjo pasą. Tuomet ji su minėtais asmenimis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur Ž. A. sustoję degalinėje, įsipylė degalų, ji nuėjo į degalinės parduotuvę, L. taip pat nuėjo į parduotuvę, Ž. A. nėjo į parduotuvę. L. gyrėsi, kad turi netikrus asmens dokumentus, rodė savo vairuotojo pažymėjimą ir sakė kad jis netikras, turėjo kelis pasus, nes L. dar sakė, kad jo draugas užsiima netikrų dokumentų gamyba. Taip pat anksčiau, t. y. kai 2014 m. liepos mėnesį ji su L. važiavo į (duomenys neskelbtini), matė, kad jis turėjo kažkokio A., pavardės neatsimena, vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Po degalinės ji su minėtais asmenimis nuvažiavo pas Ž. A. krikšto tėvus, gyvenančius šalia (duomenys neskelbtini), kur pernakvojo ir jau dienos metu susiruošė važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau automobilis, su kurio ji su minėtais asmenimis važiavo, t. y. Opel markės juodas automobilis, sugedo, tačiau jį pastūmė ir automobilis užsikūrė. Tuomet automobiliu nuvažiavo į artimiausią autoservisą ir automobilį ten paliko, Ž. A., kiek girdėjo, serviso darbuotojui pasakė vieną iš savo telefono numerių (Ž. A. turi labai daug telefono numerių). Tuomet ji su minėtais asmenimis nuėjo prie artimiausios viešojo transporto stotelės, iš kur su autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) traukinių stotį, o iš stoties su traukiniu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji iš stoties nuvažiavo su autobusu namo (1t., b. l. 73).

Iš 2015 m. vasario 4 d. asmens parodymo atpažinti matyti, kad liudytoja A. K. atpažino asmenį L. O., kuris kartu su ja ir Ž. A. su išnuomotu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) ( 1t., b. l. 83–87).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad Ž. A. ir L. O. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas – kaltinime nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis neturėdami teisėto pagrindo įgijo, laikė ir gabeno jiems nepriklausančius, A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Neteisėtai įgytą A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę panaudojo sudarydami automobilio nuomos sutartį, taip pagamindami netikrą dokumentą – automobilio nuomos sutartį, tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – automobilį. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis Ž. A. pripažino, kad radęs A. K. vardu išduotus dokumentus, sugalvojo kaltinime nurodytu būdu įgyti automobilį. Kartu su kaltinamuoju L. O., kuris apsimetė asmens tapatybės kortelės savininku A. K., išsinuomavo automobilį, panaudodami jiems nepriklausančią asmens tapatybės kortelę. Jų nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys.

A. K. vardu išduotų dokumentų įgijimą, laikymą ir gabenimą be pačių kaltinamųjų parodymų patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad A. K. priklausantys dokumentai buvo pavogti, taip pat jo paties parodymai. Taip pat liudytojos A. K. parodymai, jog kaltinamasis L. O. gyrėsi, kad turi netikrus asmens dokumentus. Nukentėjusysis R. B. taip pat patvirtino, kad kaltinamieji turėjo A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir jis ją matė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-7-175-303/2015, Nr. 2K-7-82-699/2018). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, Nr. 2K-7-62-511/2018). Kad A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę kaltinamieji panaudojo matyti iš sudarytos netikros automobilio nuomos sutarties ( 1 t., b. l. 31–32), kuri savo turiniu neatitinka tikrovės. Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnyje, 302 straipsnyje, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-942/2017). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji veikdami tiesiogine tyčia, siekdami įgyvendini nusikalstamą sumanymą ir iš anksto turėdami tikslą išsinuomoti automobilį, neturėdami teisėto pagrindo panaudojo A. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę, sudarė netikrą, savo turiniu neatitinkančią tikrovės automobilio nuomos sutartį ir taip apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam R. B. priklausantį automobilį Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. B. teisiškai reikšmingus padarinius ir padarė žalą, reikšmingą asmeninėms ir visuomeninėms vertybėms.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama Ž. A. ir L. O. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Kaltinamųjų Ž. A. ir L. O. veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas vertina kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje idealiąją sutaptį.

Dėl bausmių skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo Ž. A. ir L. O. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad Ž. A. ir L. O. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, taip pat Ž. A. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus (recidyvistas), tačiau šios aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 13 punkte, laikyti jų atsakomybę sunkiančiomis aplinkybėmis.

Teismas, skirdamas bausmes Ž. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų dviejų nesunkių, vieno apysunkio nusikaltimo pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kad neteisėtai įgytus dokumentus įgijo, laikė, gabeno ir pagamino netikrą dokumentą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, į jo indėlį atliekant nusikalstamas veikas – įvykdant nusikalstamas veikas iniciatorius buvo kaltinamasis Ž. A.. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas ne vieną kartą (1 t., b. l. 173–183), po šių nusikalstamų veikų padarymo jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, visos nusikalstamos veikos už kurias yra nuteistas kaltinamasis Ž. A. padarytos toms pačioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, valdymo tvarkai, kuri susijusi su dokumentų klastojimu, administracine tvarka baustas eilę kartų (2 t., b. l. 37–48), turintis asmenybės sutrikimų, taip pat konstatuotas žalingas alkoholio vartojimas (2 t., b. l. 54). Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, sistemingas administracinių pažeidimų (nusižengimų) darymas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimumui. Laisvės atėmimo bausmės dydis – artimas įstatyme numatytam minimaliam dydžiui parenkamas įvertinus tą aplinkybę, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik 5 metai, baudžiamasis persekiojimas užtruko ne dėl kaltinamojo Ž. A. kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis Ž. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, skirdamas bausmes L. O., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų dviejų nesunkių, vieno apysunkio nusikaltimo pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kad neteisėtai įgytus dokumentus įgijo, laikė, gabeno ir pagamino netikrą dokumentą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, į jo indėlį atliekant nusikalstamas veikas – įvykdant nusikalstamas veikas kaltinamojo L. O. vaidmuo buvo antraeilis. Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas pažymi, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 89–91). Taip pat atsižvelgtina, kad į tai, kad kaltinamasis L. O. slapstėsi nuo teismo ir buvo surastas tik paskelbus tarptautinę paiešką, kaip nurodė pats kaltinamasis L. L., būdamas Vokietijoje padarė nusikaltimą. Kartu teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. O. parodė, kad padarė išvadas dėl savo elgesio ir ketina pakeisti savo gyvenimo būdą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą, jų dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis L. O. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. sausio 30 d. (1 t., b. l. 136), nuo 2019 m. kovo 27 d. (3 t., b. l. 114) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Kaltinamajam L. O. paskirtas kardomąją priemonę –suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (3 t., b. l. 119–122).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. A. pripažinta kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 9 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 8 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 8 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu (2004-07-05 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę Ž. A. skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. A. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis (2004-07-05 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta atskirais nuosprendžiais paskirta galutine subendrinta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę Ž. A. skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) metams 3 (mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo subendrintos atskirais nuosprendžiais apskirtos bausmės.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį Ž. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

L. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 50 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu (2004-07-05 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę L. O. skirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. O. areštą 40 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis (2004-07-05 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę L. O. skirti areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. sausio 30 d., ir nuo 2019 m. kovo 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Kardomąją priemonę suėmimą L. O. palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo dienos.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį L. O. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o L. O. ir Ž. A. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.