Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-11-11 · Civilinė byla Nr. 2-5782-151/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-11
Bylos Nr.
2-5782-151/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02509-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Atsakovas
G. B.
Trečiasis asmuo
D. V., AB DNB bankas
Ieškovas
M. A. B., A. B.
Civ.byla Nr. 2-5782-151/2013
Proceso Nr. 2-69-3-02509-2013-2

Kategorija 21.4.1.5.,21.5., 30.3., 30.10., 30.12., 42,5.,42.7.,42.8., 52.1., 116.1 (N)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m.lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, atsakovei G. B., trečiajam asmeniui D. V., nedalyvaujant ieškovei M. A. B., viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei G. B., tretiesiems asmenims D. V. ir AB DNB bankas dėl jungtinės veiklos ir nuosavybės teisių pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę bei pripažinti ieškovei dalinės nuosavybės teisę į ½ (pusė) atsakovės vardu, įregistruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ (pusė) atsakovės vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pardavusi visą savo nekilnojamą turtą pardavė ir gautas pinigines lėšas savo dukros, G. B. vardu nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas. Pusė šio žemės sklypo 2002 08 12 dovanojimo sutarties pagrindu buvo padovanota ieškovei. Ieškovė teigia, kad buvo susitarimai, kad ieškovė su atsakovė statysis namą kartu, o trečiasis asmuo D. V. kartu su savo vyru statysis namą dovanotame sklype. Ieškovė teigia, kad turėjo pinigų statytis namą, nes pardavė namą už 160000 Lt, nusipirko butą už 70000 Lt ir 90000 Lt liko, todėl savo lėšomis įsigijo žemę ir pradėjo statybas, tačiau pritrūkus pinigų dukra pasiėmė iš banko paskolą. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad namas buvo statytas tiek ieškovės tiek atsakovės lygiomis dalimis. Ieškovė taip pat yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą šiame name. Taip pat nurodo, kad tarpusavio susitarimu ieškovė ir atsakovė nusprendė, jog pirmas namo aukštas priklausys ieškovei, o kita gyvenamojo namo dalis atsakovei. Ieškovė ir atsakovė drauge išgyveno beveik 10 metų. Ieškovei sužinojus, jog atsakovė planuoja vestuves su savo draugu, norėdama apsaugoti savo teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą paprašė atsakovės perrašyti ieškovei priklausančio namo ir žemės sklypo dalį. Ieškovei pareikalavus savo turto dalies, atsakovė 2013-01-28 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijai prašymą panaikinti ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ir panaudodama psichologinį spaudimą privertė ieškovę išsikelti iš gyvenamojo namo.

Ieškovė teigia, kad investavo į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą - 150 000 litų savo asmeninių lėšų, prižiūrėjo statybos darbus bei rūpinosi jų organizavimu.

Remiantis jungtinės veiklos samprata bei paminėtomis aplinkybėmis, daro pagrįstą išvadą, jog ieškovė ir atsakovė statydamos namą veikė pagal jungtinės veiklos sutartį, nors ji nebuvo sudaryta raštu. Ieškovė teigė, kad namas buvo statytas ūkio būdu, todėl ieškovė pati prisidėjo prie statybos darbų.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, tačiau ir prašo jį atmesti atsakovė nurodo, kad ieškovė M. A. B. yra atsakovės G. B. motina. Su šiais ieškovės nurodytais argumentais ir reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad 1999-06-03 mama pardavė namą Laukuvos gatvėje, tačiau pinigų už parduotą namą negavo ir jų nenaudojo gyvenamojo namo statybai, nes po gyvenamojo namo pardavimo, 1999-06-07 ieškovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Butas buvo įsigytas praėjus 4 dienoms po namo (duomenys neskelbtini) pardavimo, buto pirkimui buvo panaudoti pinigai, gauti pardavus gyvenamąjį namą. Ieškovė 1996-12-24 nusipirko butą (duomenys neskelbtini), kurį 1997-10-03 padovanojo savo dukrai D. V..

A. G. B. nusprendė pati statytis gyvenamąjį namą ir 2002-01-31 nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovei noras, kad atsakovė viena statytusi namą nepatiko, todėl atsakovė 2002-08-12 padovanojo ieškovei 0,0568 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą statė atsakovė G. B., o žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą statė ieškovė. Namų statyba vyko praktiškai tuo pačiu laiku.

Atsakovė namą (duomenys neskelbtini) pasistatė iš savo asmeninių lėšų darbo užmokesčio ir skolintų lėšų. Atsakovė Kauno apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2003-03-13 deklaravo įsigytą brangų turtą – gyvenamąjį namą ir nurodė, kad registruojamo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba kainavo 187 476 Lt. Deklaracijoje nurodytos pajamos brangiam turtui įsigyti - darbo užmokestis 1995-04-01 - 2002-12-31 laikotarpiu, kas sudarė 82 218 Lt ir skolinti pinigai 110 890, 57 Lt pagal 2002-07-19 kreditavimo sutartį su Lietuvos žemės ūkio banku (kreditavimo sutartis Nr. 1164).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad gyvenamąjį namą statė rangos būdu. 2002-05-21 su rangovu R. B. įmone sudarė rangos sutartį dėl namo statybos. Rangovui už darbus bei už medžiagas daugiausiai mokėjo mokėjimo pavedimais iš banko suteikto kredito. Atsakovė nurodė, kad pirko statybines medžiagas savo namo statybai ir už jas mokėjo mokėjimo pavedimais. Atsakovė sudarė 2002-04-02 projektavimo darbų sutartį su B. I. P. Č. dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninio projekto paruošimo ir 2002-05-21 statybos rangos sutartį su rangovu R. B. įmone. Atsakovė ir šiuo metu vykdo prievoles bankui ir šiai dienai dar yra kredito likutis 2013-03-12 sudaro 71 795 Lt, o galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2027-07-14.

Šalies argumentai

Ieškovės teiginiai, kad pardavusi namą (duomenys neskelbtini) ir pardavusi butą (duomenys neskelbtini), ji šiuos pinigus investavo į atsakovės vardu įgytą žemės sklypą bei statomą gyvenamąjį namą, neatitinka tikrovės. Pardavusi namą (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini), o jei ieškovė ir turėjo santaupų, jos buvo panaudotos buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, kurį šį butą ieškovė nusipirko 1996-12-24, o 1997-10-03 dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai D. V.. Ieškovė 2002-08-12 gavusi dovanų 0,0568 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gavo statybos leidimą ir pasistatė šiame sklype gyvenamąjį namą, kurio statyba baigta pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis 2003 metais.

Atsakovė jokio susitarimo (nei raštu, nei žodžiu) su ieškove M. A. B. dėl jungtinės veiklos sutarties gyvenamojo namo statybai nesudarė. Rūpinosi savo motina kaip dukra. Atsakovei nežinomi jokie susitarimai tarp ieškovės ir trečiojo asmens jos sutuoktinio R. V., kad ieškovės vardu registruotas namas (duomenys neskelbtini) yra kaip garantas D. V. ir R. V. skyrybų atveju. Šių aplinkybių išdėstymas rodo ieškovės nesąžiningumą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. V. prašo ieškinį patenkinti ir nurodė, kad ieškovė su atsakove statėsi kartu namą (duomenys neskelbtini), o ji su savo vyru statėsi namą (duomenys neskelbtini), tačiau mamos vardu, nes jos vyras piktnaudžiauja alkoholiu, todėl nenorėjo savo šeimos vardu jį statytis, kad turtas nebūtu bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad mama dirbo prie statomo namo, skyrė už savo santaupas namo statybai, todėl pusė turto priklauso ieškovei.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas namo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti nuosavybės teises, tačiau atkreipia dėmesį, kad įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė, jog hipoteka seka paskui daiktą ir turtas išliktų įkeistu bankui už prievoles pagal 2002 07 19 kreditavimo sutartį Nr. 1164. Sprendimą siūlo priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė prašo pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę bei pripažinti ieškovei dalinės nuosavybės teisę į ½ (pusė) atsakovės vardu, įregistruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ (pusė) atsakovės vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1997 01 16 ieškovė nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini) (IIt. b.l. 129,130).

1997 10 03 butą adresu (duomenys neskelbtini) padovanojo trečiajam asmeniui D. V. (II t. b.l. 129,130,144,145).

1999 06 03 ieškovė pardavė namą (duomenys neskelbtini) už 160000 Lt (b.l. 15, 16, IIt. 117-121).

1999 06 15 ieškovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (IIt. b.l. 122,123).

2002 01 31 atsakovė įsigijo 0,1137 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 147-154).

2002 08 12 atsakovė ieškovei padovanojo 0.0568 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 21,22).

Buvo suformuoti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (b.l. 35,36) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 37, 38), kurie atitinkamai buvo įregistruoti 2002 07 04 ir 2002 08 23.

2002 10 23 ieškovė pardavė butą adresu (duomenys neskelbtini) už 70000 Lt (b.l. 17-20).

2003 03 25 (duomenys neskelbtini) G. B. vardu nuosavybės teise buvo įregistruotas gyvenamasis namas (b.l. 39,40)

2002 07 12 NTA „Latmas“ įvertino G. B. turtą – namą (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad žemės ir statinių vertė 45000 Lt (b.l. 64, 65). Po to turtas vertintas 2002 09 09 – 68000 Lt (b.l. 66), 2002 10 09 -108000 Lt (b.l. 67) ir 2003 04 04 - 228000 Lt (b.l. 69).

2002 07 19 atsakovei Lietuvos žemės ūkio bankas suteikė 110.890,57 Lt paskolą (80-84).

2002 07 24 už gautą paskolą hipotekos lakštu buvo įkeista žemė ir namas (duomenys neskelbtini) (II t. b.l. 173-174).

2006 01 26 AB bankas „Nord/LB Lietuva“ atsakovei suteikė 15000 Lt paskolą (b.l. 85-93).

Atsakovė taip pat pateikė pažymas apie priskaičiuoto darbo užmokesčio dydį nuo 2003 iki 2013 metų (94-135).

2003 03 13 atsakovė G. B. deklaravo pajamas už įsigytą brangų turtą (b.l. 70)

2003 04 08 NTA „Latmas“ išdavė pažymą dėl įkeitimo, kurioje patvirtino privačios valdos rinkos vertę 228000 Lt (b.l. 69).

2002 04 02 atsakovė su B. I. P. Č. sudarė sodybinio gyvenamojo namo techninį projektą už 4000 Lt (b.l.1/182,183).

2002 05 21 atsakovė sudarė su R. B. firma rangos sutartį, pagal kurios priede išvardintus darbus turėjo pastatyti namą už 150514,90 Lt (b.l. 177-181).

2002 10 25 atsakovė su UAB „Restantus“ sudarė sutartį dėl šildymo sistemos ir vandentiekio bei vidaus nuotekų sistemos darbų (IIIt. 13-17).

2002 11 01 atsakovė su A. S. firma sudarė sutartį dėl pakopų pagaminimo (IIt. b.l. 131-133).

Atsakovė pateikė gyvenamojo namo statybos medžiagų įsigijimo dokumentus (IIt. 4-116).

Ieškinys atmestinas šiais motyvais.

Ieškovė prašo pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Ieškovė prašydama pripažinti, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis nenurodo, koks buvo tarp šalių susitarimas, kokiomis dalimis šalys susitarė vykdyti bendrąją jungtinę veiklą bei kokiomis sąlygomis, tik pateikė reikalavimą, kad prašo ½ dalies namo. Ieškovė paaiškino, kad buvo susitarta dėl naudojimosi tvarkos, kad pirmu aukštu naudosis ieškovė, o antru aukštu naudosis atsakovė. Byloje ieškovai nepateikė nei namo plano, nei galimai nusistatytos naudojimosi tvarkos. Nepateikė įrodymų kiek lėšų panaudojo namo statybai, tik nurodė, kad pardavusi nekilnojamą turtą turėjo pinigų, tačiau nepateikė nei kiek jų turėjo, nei kaip juos panaudojo.

Ieškovė teigė, kad buvo susitarta bendromis pastangomis statytis namą ir šiam tikslui atsakovės vardu, iš ieškovės asmeninių lėšų, buvo nupirktas žemės sklypas. Šis ieškovų aiškinimas yra abejotinas, nes ieškovė kaip teigia turėdama piniginių lėšų dėl kažkokių tai nesuprantamų priežasčių atsakovės vardu pirko žemę. Taip pat keistai atrodo tokia aplinkybė, kad ieškovė už savo lėšas nusipirkusi žemės sklypą, po to dar kartą pusę sklypo nusiperka iš atsakovės.

Ieškovė nurodo, kad į namą adresu (duomenys neskelbtini) yra investavusi apie 150.000 Lt savo asmeninių lėšų. Pateiktoje 2006 07 12 vienkartinėje gyventojo turėto turto deklaracijoje nurodyta, kad ieškovė investavo 150.000 Lt į namą (duomenys neskelbtini) (III t. b.l. 11), taigi jei tikėti ieškovės aiškinimais ir pateikta deklaracija iš viso ieškovė į du namus investavo 300.000 Lt, o tokių lėšų ieškovė savo paaiškinimuose nenurodo.

Ieškovė aiškina, kad buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, tačiau LR civilinio kodekso CK 6.969 str. 4 d. numato, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, todėl žodiniai susitarimai yra negalimi. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausio teismo suformuota praktika, kad, kad nesusituokę asmenys (sugyventiniai) gyvendami drauge tvarkydami ūkį kartu, sukurdami bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika yra taikoma asmenims, kurie gyvena kartu kaip šeima, bet neįteisinę savo santykių. Būtent tokiems asmenims turtinių santykių reguliavimą teismas pripažįsta kaip jungtinę veiką be išankstinio rašytinio susitarimo.

CK 1.93 str. 2 d. numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį, taigi šiuo atveju ieškovės pakviestų liudytojų liudijimai nėra svarbūs, nes ieškovė nepateikė rašytinės sutarties, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pakviesti liudytojai negalėjo patvirtinti jokių aplinkybių apie šeimoje buvusius susitarimus.

Nustatyta, kad atsakovė pateikė visus įrodymus, kad namą ji statė savo lėšomis. Pateikė pažymas apie darbo užmokestį, sutartis dėl namo statybos, sąskaitas-faktūras apie medžiagų įsigijimą, notaro sutartis apie įsigytą žemės sklypą, brangaus turto deklaraciją, kredito sutartį kuriuo buvo pripažinta, kad atsakovė turi pajamų padengti paskolą. Nustatyta, kad namas nebuvo pastatytas tik iš atsakovės sukauptų lėšų, bet ir buvo pasinaudota banko paslaugomis bei gautas 150514,90 Lt kreditas, kuris bylos nagrinėjimo metu dar nėra išmokėtas, likutis 2013 03 12 yra 71795 Lt. Nekilnojamo turtas įregistruotas nekilnojamo turto registre atsakovės vardu. Atsakovės vardu įsigyto žemės sklypo pirkimo sutartis, deklaracijos duomenys, gyvenamojo namo turto registracija yra nenuginčyti ir galiojantys.

Ieškovė pareiškė ieškinį nurodydama, kad ji turėjo lėšų pasistatyti namą kartu su atsakove, nes buvo pardavusi namą už 160.000 Lt, tačiau iš bylos medžiagos nustatytina, kad pardavus namą už 70.000 Lt buvo įsigytas kitas turtas - keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini), atsakovei nurodžius, kad butas buvo remontuotas, ieškovė šių aplinkybių neginčijo, taigi buvo dar panaudotos gautos lėšos buto remontui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad likusios nuo namo pardavimo lėšos buvo panaudotos ginčo namo statybai.

Teismas sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ji dalinai gal ir turėjo lėšų pasistatyti namą, tačiau šalių paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir yra pasistačiusi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), todėl teismo nuomone ieškovės lėšos buvo panaudotos būtent šio namo statybai. Ieškovė yra deklaravusi, kad už 150.000 Lt yra įsigijusi nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) (III t. b.l. 11). Ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimai, kad ieškovė statėsi kartu su atsakove namą (duomenys neskelbtini), o namą (duomenys neskelbtini) statėsi trečiasis asmuo D. V. su savo vyru, byloje nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Trečiojo asmens aiškinimai, kad ji namą statėsi motinos vardu, nes jos vyras piktnaudžiauja alkoholiu ir ji nenorėjusi, kad dalis bendrosios jungtinės nuosavybės atitektų ir vyrui, rodo trečiojo asmens nesąžiningumą. Teismas negali nustatyti, kokie žodiniai susitarimai buvo tarp šalių ir proceso dalyvių, tačiau net jei taip ir būtų, tai iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda. Esant tokiems trečiojo asmens paaiškinimams teismas iš viso nevertina trečiojo asmens paaiškinimų kaip įrodymų byloje.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje taip pat nurodė tas pačias aplinkybes, kad registravimas namo (duomenys neskelbtini) buvo garantas, kad trečiojo asmens skyrybų atveju šeimos turtas liks D. V. dispozicijoje (b.l. 8).

Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji investavo 150.000 Lt į namo (duomenys neskelbtini) nepagrįsta, nes atsakovės namo statybinė vertė 187.476 Lt (b.l. 70), o atsakovės kredito dydis 110.890,57 Lt, taigi skirtumas yra 76.586,57 Lt. Už gautą kreditą atsakovė pilnai atsiskaitydavo bankui apie lėšų panaudojimą, todėl ieškovės teiginiai prieštarauja atsakovės pateiktiems rašytiniams įrodymams.

Ieškovė taip pat prašo pripažinti nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Motyvų dėl ko prašoma pripažinti būtent pusė žemės sklypo ieškovė nenurodė, tačiau nustačius, kad ieškovė nesukūrė jungtinės veiklos pagrindu dalinės nuosavybės, reikalavimas atmestinas.

Taigi apibendrinant nustatytina, kad teismas neturi pagrindo teigti, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, o taip pat ieškovė neįrodė, kad ji jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir įgijo teisę į ½ dalį nekilnojamo turto, namo adresu (duomenys neskelbtini) taip pat nepagrįstas reikalavimas dėl pripažinimo dalinės nuosavybės teise į ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 178 str. ).

Atmetus ieškinį priteistina iš ieškovės valstybei 50,50 Lt (CPK 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 253 str. 259-270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės M. A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 50,50 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115). Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2013 02 21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė