Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas, veikdamas Panevėžio apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimas dėl piniginių sumų priteisimo neviršija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalyje numatytos 5000 eurų sumos, byloje nustatinėtinos aplinkybės grindžiamos rašytiniais įrodymais, todėl teismas nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. atsakovas su aukštąja mokykla Kauno technologijos universitetu sudarė studijų Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 2 punktą atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą nuolatine forma studijuoti Universiteto Technologijų fakulteto antros pakopos studijų programą „Mechanikos inžinerija“. Atsakovas įsipareigojo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas, nutraukus Sutartį, jos 12 ir 13 punktuose nurodytais atvejais (Sutarties 3 punktas). Nuo 2012 m. vasario 20 d. studijos nutrauktos. Ieškovas 2012 m. gruodžio 19 d. atsakovui išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo į valstybės biudžetą, kuriame nurodyta, kad atsakovas privalo per 3 metus nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 19 d. grąžinti ieškovui 5752,00 Lt sumą. Ieškovas apskaičiavo grąžintinas lėšų sumas – 50 procentų studijų programos metinės kainos 11504 Lt (3331,79 Eur), kurios sudaro 5752,00 Lt (1665,89 Eur)).

Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovas remiasi nei šiuo metu, nei 2012 metais negaliojusiomis teisės aktų normomis, atsakovas 2009 m. sudarydamas Sutartį negalėjo žinoti, kad pasikeis įstatymų reikalavimai ir ieškovas pareikš reikalavimus atsakovui dėl skolos priteisimo. Taip pat atsakovas nurodo, kad 2012 m. gruodžio 19 d. yra gavęs iš ieškovo pranešimą sumokėti už nebaigtas studijas, bet su tuo reikalavimu nesutiko, nes studijų nelankė, universiteto paslaugomis nepasinaudojo, universitetui pinigų nemokėjo, studijos buvo valstybės finansuojamos. Ieškovas daugiau nei per dvylika metų, jokių pretenzijų jam nereiškė, todėl ieškovas yra praleidęs dešimties metų terminą ieškiniui pareikšti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.6 straipsnis).

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2009 m. gegužės 12 d. ir vėlesnės) 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 4 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. vasario 1 d.), lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas, išskyrus tuos atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Šio aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, bet ne daugiau nei nurodyta šiame punkte: 50 bazinės socialinės išmokos dydžių – asmenims, studijavusiems pagal antrosios studijų pakopos programas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1. punktas nustatė, kad nutarimo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas nuo 2009–2010 studijų metų.

Atsakovo studijos buvo nutrauktos nuo antro semestro (nuo 2012 m. vasario 20 d.). Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai dėl teisės aktų reikalavimų nežinojimo, jų pasikeitimo yra atmetami kaip nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalies nuostatos jau galiojo 2009 m. rugsėjo 1 d. Studijų Sutarties sudarymo metu. Aprašo nuostatos taikomos priimtiems į aukštąsias mokyklas nuo 2009–2010 studijų metų taip pat numatė, kad valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo reikalavimui dėl skolos priteisimo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Bylos duomenimis, nuo 2012 m. vasario 20 d. nutraukus atsakovo studijas, ieškovas 2012 m. gruodžio 19 d. atsakovui išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo į valstybės biudžetą, kuriame nurodė, kad atsakovas privalo per 3 metus nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 19 d. grąžinti ieškovui 5752,00 Lt (1665,89 Eur) sumą. Taigi, ieškovui nustačius terminą prievolei įvykdyti iki 2015 m. gruodžio 19 d., jis galėjo tikėtis, kad prievolė bus įvykdyta gera valia, tačiau atsakovui nesumokėjus nurodytos sumos, ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Kadangi prievolės įvykdymui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. gruodžio 19 d., tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2015 m. gruodžio 20 d. ir baigtųsi 2025 m. gruodžio 20 d. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2024 m. rugsėjo 27 d., todėl ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 1665,89 Eur skola.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 59,97 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo 1665,89 Eur skolos sumos taikant 0,02 proc. delspinigių dydį už 180 pradelstų dienų, atsižvelgiant į įstatyme numatytą, sutrumpintą šešių mėnesių (180 dienų) ieškinio senaties terminą delspinigiams išieškoti (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Aprašo 11 punktas nustato, kad už laiku negrąžintą kainą ar likusią negrąžintą jos dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. CK 6.71 str. straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.258 straipsnio 1 dalis, numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Esant prievolei neįvykdytai arba įvykdytai netinkamai šalis privalo sumokėti netesybas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolės ieškovui neįvykdė, iš atsakovo priteisiami 59,97 Eur dydžio delspinigiai (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, Aprašo 10 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Tenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovo priteisiamas 39,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo pateikiant ieškinį ieškovas yra atleistas (CPK 79 straipsnio 1 dalies, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 7,93 Eur, kurios yra mažesnės už minimalią (8,00 Eur) valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilnius, A. Goštauto g. 12-100, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 1665,89 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 89 ct) skolą, 59,87 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 87 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1725,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 39,00 Eur (trisdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.