Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-278/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-20
Bylos Nr.
2A-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
E. P., V. M.
Atsakovas
akcinei bendrovei ,,Karigė“
Advokatai
Albertas Bandžius, Vitoldas Kumpa
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-278/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.16
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Violetai Drėmienei,

dalyvaujant ieškovams E. P. , V. M. ,ieškovų atstovui advokatui Albertui Bandžiui,atsakovo atstovui advokatui Vitoldui Kumpai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės ,,Karigė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1217-109/2007 pagal ieškovų E. P. ir V. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai E. P. ir V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo 80 000 Lt (po 40 000 Lt kiekvienam) neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad ieškovų motina P. M. dirbo AB ,,Karigė“ medienos gaminių apdailininke ir 2005 m. kovo 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu ji mirė darbo vietoje, apsinuodijusi smalkėmis. Valstybinė darbo inspekcija 2005 m. birželio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte padarė išvadą, kad atsakovas AB ,,Karigė“ yra atsakingas už saugių darbo sąlygų pažeidimą, dėl kurio ieškovų motiną ištiko mirtis. Atsakovas ieškovams atlygino turtinę žalą, tačiau ieškovai teigė, kad dėl motinos netekties jie patyrė ir neturtinę žalą, kuria atsakovas turi atlyginti. Ieškovai nurodė, kad abu juos su motina siejo glaudūs ir artimi ryšiai (ieškovė E. P. gyveno su motina viename bute, gražiai bendravo, motina labai mylėjo vaikaičius; ieškovas V. M. , nors negyveno nuo motinos skyrium, tačiau tarpusavio santykiai su motina buvo nuoširdūs ir geri, esant reikalui vienas kitą paremdavo, motina labai mylėjo vaikaičius), todėl motinos mirtis jie (ieškovai) patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Neturtinę Šią žalą ieškovai grindė Darbo kodekso (toliau – DK) 250 str., Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.266, 6.284 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas AB ,,Karigė“ su ieškiniu nesutiko. Jo įsitikinimu teisės normos nenumato ieškovams teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o ir nelaimingo atsitikimo darbe akto išvados yra nepakankamas įrodymas, pagrindžiantis atsakovo atsakomybę, nes už netinkamą statinio projektavimą ir jo statybą, gali būti atsakingas ir kitas asmuo. Pažymėjo, kad šiam ginčui DK 250 straipsnis netaikytinas, kadangi jis reglamentuoja atvejus, kai žalą padaro viena kitai darbo sutarties šalys, o atsakovą su ieškovais darbo santykiai nesieja. Taip pat nurodė, kad mirusioji buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovai žalos atlyginimo turi teisę reikalauti tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

Nagrinėjant šią civilinę bylą pirmą kartą, Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovų kasacinį skundą, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi minėtus sprendimus panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą kaip ribojančią ieškovų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, be pagrindo nesivadovavo konstituciniu žalos atlyginimo principu, ir netaikė CK 1.136 straipsnio nuostatų dėl civilinių teisių atsiradimo pagrindo žalos padarymo atveju, CK 1.137, 1.138 straipsnių nuostatų dėl civilinių teisių gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovams iš atsakovo 80 000 Lt (po 40 000 Lt kiekvienam) neturtinei žalai atlyginti. Teismas pripažino aplinkybę, jog ieškovų santykiai su motina buvo glaudūs ir artimi, nustatyta, nes bylos duomenys įrodo, kad ieškovė kartu su savo motina gyveno viename bute iki jos mirties, o ieškovas, nors ir negyveno kartu, tačiau su motina nuolat palaikė draugiškus ir nuoširdžius santykius. Teismas konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių ieškovų netinkamą elgesį motinos atžvilgiu nėra. Teismas sprendė, kad ieškovai, nors ir mirusios pilnamečiai vaikai, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą CK 6.284 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, teismas padarė išvadą, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymėjo, kad DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą žalą, o CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Teismas akcentavo, jog darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą, esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui, nepriklausomai nuo to, kokio konkretaus asmens kaltė bus nustatyta, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoti tik darbdavio kaltę, būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį. Darbdavio neteisėta veika pasireiškia saugos darbe norminių aktų pažeidimu. Valstybinė darbo inspekcija 2005 m. birželio 22 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte, kuris nėra nuginčytas, pripažino įvykį nelaimingu atsitikimu darbe ir nurodė, jog pastato griūtį sąlygojo blogos statybų darbų, konstrukcijų, statybinių medžiagų kokybės bei pastato techninės priežiūros reikalavimų nevykdymas, sugriuvusios pastato dalies konstrukcijoms pasiekus eksploatacinę – ribinę būklę, o P. M. mirė šio nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl apsinuodijimo smalkėmis. Teismas sprendė, kad žala nukentėjusiajam atsirado dėl jo darbinių pareigų vykdymo, todėl darbdavio kaltė, nesudarius jam (darbuotojui) saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. Kadangi tarp darbdavio neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neužtikrinant tinkamos darbinės aplinkos, ir atsiradusių pasekmių – pastato sugriuvimo ir ieškovų motinos mirties yra priežastinis ryšys, todėl teismas padarė išvadą, kad byloje egzistuoja visos sąlygos atsakovo AB ,,Karigė“ civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245-6.249 str.). Teismas įvertino tai, kad ieškovų išgyvenimus sukėlė artimo žmogaus – motinos mirtis, todėl sprendė, kad ieškovų išgyvenimai ypač dideli, o žmogaus gyvybės atėmimu sukeltos pasekmės yra sunkiausios. Šios aplinkybės, teismo įsitikinimui, nulemia didesni neturtinės žalos dydį. Teismas sprendė, kad ieškovų prašoma priteisti suma atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidžia protingos ieškovų ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas neįrodė negalintis atlyginti tokio dydžio žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Karigė“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Atsakovas, savanoriškai sumokėjo ieškovams tam tikras įstatyme nenumatytas sumas ir turėjo ketinimus pagal savo išgales sumažinti ieškovų išgyvenimus dėl nukentėjusiosios P. M. netekties. Todėl šios sumos laikytinos neturtinės žalos atlyginimu.

2. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vienas iš kurių – žalą padariusio asmens kaltė. Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimu, nes čia kalbama tik apie turtinę žalą.

3. Teismas nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Tuo tarpu atsakovas teismui pateikė pažymą atsakovo turimus nuostolius 2006 m. gruodžio 31 d. – 5 147 988 Lt, kurie toliau didėja ir kurie yra nelaimingo atsitikimo pasekmės. Teismo priteista iš atsakovo suma yra labai didelė ir atsakovas yra nepajėgus ją išmokėti.

4. Viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, yra padarytos turtinės žalos dydis. Ieškovams turtinė žala nebuvo padaryta.

5. Teismas neturtinės žalos atlyginimo negali grįsti CK 6.266 straipsniu „Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė“. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Šio straipsnio komentaruose yra išvardyti visi CK straipsniai, kurie numato neturtinės žalos atlyginimą, o CK 6.266 straipsnis komentaruose nepaminėtas.

6. Apelianto nuomone, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 nuostatos yra realizuotos nacionalinėje teisėje, t. y. CK 6.284 straipsnyje, kuriame yra išvardyti asmenys, turintys teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju. Taigi dėl asmens gyvybės atėmimo į neturtinės žalos atlyginimą turi teisę CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys ir praplėsti jų ratą gali tik įstatymų leidėjas, bet ne teismas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi formuodamas praktiką dėl to, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, savo argumentams pagrįsti rašo: „Ši praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo asmens gyvybės atėmimo atveju (pvz., EŽTT 2007 m. sausio 12 d. sprendimu byloje Estamirov ir kt. prieš Rusiją (pareiškimas Nr. 60272/00) pilnamečiui sūnui dėl tėvo ir kitų šeimos narių žūties priteista neturtinės žalos piniginė kompensacija)“. Tačiau išnagrinėjus šį EŽTT sprendimą, paaiškėjo, kad šis sprendimas, nors ir kalba apie šeimos narių žūtį, bet neturtinės žalos piniginė kompensacija yra priteista už tai, kad nusikaltėliams nužudžius tėvą ir kitus šeimos narius, Rusijos valdžia ilgą laiką dirbo aplaidžiai ir nusikaltimo neišaiškino, t. y. kompensacija priteista dėl valdžios neveikimo arba aplaidumo, bet ne dėl kitų aplinkybių. Dėl to ir pagal Lietuvos teisę neturtinė žala galėtų būti priteista. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas EŽTT pavyzdys ne sustiprina argumentus, kad fizinio asmens mirties atveju pilnamečiai darbingi vaikai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, bet juos susilpnina.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.), todėl bylą nagrinėja pagal pateiktą apeliacinį skundą.

Byloje nustatyta, kad ieškovų motina P. M. dirbo atsakovo bendrovėje. 2005 m. kovo 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu (sugriuvus pastatui) P. M. mirė darbo vietoje apsinuodijusi smalkėmis.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, t. y. asmuo savo nuožiūra gali atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų atlikimo. CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kokiais galimais būdais civilines teises įstatymų įtvirtinta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Teismas civilines teises įstatymų nustatyta tvarka taip pat gina išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą (nuostolius) (CK 1.138 str. 6 p.). Ieškovai, siekdami apginti savo pažeistą teisę, reikalauja iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teisės turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas principas – 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą ir jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasi Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). CK 6.245-6.248 straipsniai reglamentuoja civilinės atsakomybės sampratą, rūšis bei sąlygas.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas.

Prievolė skolininkui atlyginti žalą kyla tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymo arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, o skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovo kaltė preziumuojama, jei neįrodyta kitaip.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl pastato griūties buvo mirtinai sužalotas žmogus. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.266 straipsnį ir pagrįstai sprendė, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju kaltė yra nebūtina civilinės deliktinės atsakomybės sąlyga. Pažymėtina, kad apeliantas teigia, jog ieškovai turėjo įrodyti atsakovo kaltę, nes nei CK 6.266 straipsnyje, nei jo komentare apie neturtinę žalą nieko nekalbama, todėl šiuo straipsniu galima remtis tik priteisiant turtinę žalą. Su tokiu atsakovo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka dėl tų priežasčių, kad, visų pirma, minėtoje nuostatoje nėra išskiriama konkreti žalos (turtinės ar neturtinės) rūšis, antra, pačiame CK 6.266 straipsnyje yra nuoroda į CK 6.270 straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už didesnio pavojaus šalininių padarytą žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atlygina tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje D. Z. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“, byla Nr. 3K-3-298/2005 ir kt.). Šių dviejų normų (CK 6.266 str. ir CK 6.270) sisteminė analizė neleidžia sutikti su apelianto argumentu, jog CK 6.266 straipsnyje aptariamas tik turtinės žalos atlyginimo atvejis. Todėl, atsakovui neįrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadovaujantis minėta nuostata, jis turi pareigą šią žalą atlyginti (CPK 178, 185 str.). Be to, sprendžiant dėl atsakovo, kaip darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas turi vertinti įrodymus, atsižvelgdamas į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo darbdaviui nustatytą pareigą imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti.

Byloje esančiame Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. birželio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, jog pastato griūties, nulėmusios P. M. mirtį, priežastys - tai blogos statybų darbų, konstrukcijų, statybinių medžiagų kokybės bei pastato techninės priežiūros reikalavimų nevykdymas, sugriuvusios pastato dalies konstrukcijoms pasiekus eksploatacinę-ribinę būklę. Akivaizdu, kad atsakovas, nuosavybės teise valdydamas sugriuvusį pastatą, privalėjo užtikrinti jo atitikimą teisės aktų bei norminių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir tokiu būdu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas šiame pastate. Minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo, pagrįstai laikė jas įrodytomis, todėl apelianto teiginiai, jog nėra nustatyta jo kaltė ir negalimas teisingas šios bylos išnagrinėjimas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 185 str.).

Šalies argumentai

Apeliantas skunde taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žuvusiosios P. M. pilnamečiams vaikams (ieškovams) neturtinę žalą, netinkamai taikė CK 6.284 straipsnio 1 dalį. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama asmens gyvybės atėmimo atveju pilnamečių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis A. A., G. A. v. AB ,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr. 3K-3-86/2005). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl asmens gyvybės atėmimo atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Taigi ieškovams padaryta žala susijusi su asmens (motinos) gyvybės atėmimu, o pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl to šiuo atveju neturtinė žala ieškovams, netekus motinos, turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar žuvusioji išlaikė ieškovus, neatsižvelgiant į ieškovų amžių ar savarankiškumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pilnamečiams vaikams ir jos dydžio klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju. Byloje yra nustatyta, kad ieškovų santykiai su žuvusiąja motina buvo artimi ir glaudūs (šios aplinkybės atsakovas neginčijo), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neturėjo pagrindo mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“ byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis K. R. v. Lietuvos Respublika byloje Nr. 3K-3-604/2005). Apeliantas teigia, kad teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, turi atsižvelgti į priteistinos turtinės žalos dydį, kurios nagrinėjamu atveju ieškovai neprašo atlyginti. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti neturi pagrindo. Nors, apelianto nuomone, priteistina neturtinė žala turi būti paskaičiuota atsižvelgiant į turtinę žalą, kuri šiuo atveju nebuvo padaryta, tačiau tokio savo teiginio apeliantas iš esmės nepagrindė. Atkreiptinas dėmesys, kad turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus (CK 6.249, 250 str.). Todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tame tarpe ir padarytos turtinės žalos dydžiu, tačiau, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, neprivalo mažinti prašomą priteisti neturtinę žalą vien dėl tos aplinkybės, jog ieškovai neprašo atlyginti turtinės žalos. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog yra atlyginęs ieškovų patirtą turtinę žalą – apmokėjo žuvusiosios laidojimo išlaidas, gedulingus pietus, transporto išlaidas (t. 2, b. l. 180, 201), taigi ši aplinkybės patvirtina, jog apeliantas skunde neturėjo pagrindo teigti, kad turtinė žala nebuvo padaryta.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, kuris vertinamas nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M. , V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2004). Dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sunkią atsakovo finansinę būklę.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje apskaičiuotos ir priteistos ieškovams neturtinės žalos dydžiu. Ieškovams po 40 000 Lt priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra realus, pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, dėl to keisti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą įvykdė CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvųjį įpareigojimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarties šioje byloje kvestionavimu, atmetami kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki šio skundo išnagrinėjimo (t. 2, b. l. 187). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir atmetus atsakovo apeliacinį skundą, turi būti priteistas žyminis mokestis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki šios bylos proceso stadijos (CPK 80 str. 4 d., 96 str. 2 d.). Iš apelianto taip pat priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo likviduojamos akcinės bendrovės ,,Karigė“ (įm. k. 133386083) valstybei 2 400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) žyminio mokesčio ir 6,70 Lt (šešis litus 70 centų) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė