- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1217-109/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Bobrel
- Ieškovas
- E. P., V. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei “Karigė“
- Advokatai
- Vitoldas Kumpa
Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei- Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovams E. P. , V. M. , ieškovų atstovui advokatui A. B. , atsakovų atstovui advokatui Vitoldui Kumpai ,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. P. ir V. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei “Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai E. P. ir V. M. 2005 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo po 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t. b.l.3-6). Vėliau, t.y. 2006-03-16 teismo posėdyje ieškovai prašomą priteisti sumą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo po 40 000 Lt neturtinės žalos atylginimo (2 t. b.l. 8). Ieškinyje nurodė, kad jų motina P. M. dirbo pas atsakovą AB ,,Karigė“ medienos gaminių apdailininke. 2005 m. kovo 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu ji mirė darbo vietoje apsinuodijusi smalkėmis. (b.l. 7). Valstybinė darbo inspekcija 2005 m. birželio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už saugių darbo sąlygų pažeidimą, kuris lėmė P. M. mirtiną sužalojimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuris laikytinas prioritetiniu įrodymu, buvo nustatytos nelaimingo atsitikimo kilimo priežastys, už ką yra atsakingas atsakovas. AB ”Karigė”, įsigijusi pastatą, privalėjo jį tinkamai prižiūrėti, taip pat vykdyti kapitalinį ir einamąjį statinių remontą. Kadangi darbdavys nesudarė saugių darbo sąlygų, tai jo kaltė preziumuojama. Atsakovas ieškovams dėl motinos mirties atlygino turtinę žalą: išmokėjo 3000 Lt laidojimo pašalpą, atlygino transporto ir gedulingų pietų išlaidas – 1435 Lt, mokėjo vienerius metus kas mėnesį vidutinio žuvusiojo darbo užmokesčio dydžio pašalpą. Tačiau ieškovams yra padaryta ir didelė neturtinė žala. Ieškovė E. P. nurodė, kad ji su mama gyveno viename bute bendrai, motina labai mylėjo anūkus, tarpusavio santykiai buvo labai geri, todėl jos mirtis sukėlė didelį stresą, išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą. Pripažįsta, kad senelė, žuvus ieškovės mamai P. M. , gavo socialinio draudimo įstatymu nustatytą vienkartinę išmoką apie 90 000 Lt.
Ieškovas V. M. paaiškino, kad jis nors ir gyveno atskirai , tačiau santykiai su motina buvo nuoširdūs, geri, esant reikalui vienas kitą paremdavo, mama labai mylėjo anūkus.
Dėl motinos mirties jis patyrė didelį stresą, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Šią žalą jiems DK 250 straipsnio, CK 6.250 straipsnio 6.266 straipsnio, 6.284 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies pagrindu turi atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovo AB ”Karigė” atstovas prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškovai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, kad jis neginčija ir pripažįsta, jog ieškovų santykiai su motina iki jos mirties buvo geri, glaudūs.
Savo atsikirtimus į ieškinį atsakovas grindžia šiais argumentais:
pirma, 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimtos rezoliucijos Nr. (75)7 priedo 19 p. nurodyta, kad nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai. Šia rezoliucija rekomenduota valstybėms- Europos Tarybos narėms- pačioms savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovo nuomone, ši teisė yra realizuota CK 6.284 straipsnyje;
antra, CK 6.284 str.numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisė gauti iš jo išlaikymą: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Kadangi dėl asmens gyvybės atėmimo į neturtinės žalos atlyginimą turi teisę CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys ir praplėsti jų ratą gali tik įstatymų leidėjas, o ieškovai yra pilnamečiai mirusiosios vaikai, todėl jie nepatenka į asmenų ratą, kurie turi teisę reikalauti neturtinės žalos dėl asmens gyvybės atėmimo;
trečia, ieškovai ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo negali grįsti ir CK 6.266 straipsniu ”Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė”. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Šio CK straipsnio komentare yra išvardinti visi CK straipsniai, kurie numato neturtinės žalos atlyginimą, tačiau CK 6.266 straipsnis komentaruose nepaminėtas, o ir pačiame CK 6.266 straipsnyje taip pat apie neturtinę žalą nieko nekalbama;
ketvirta, nelaimingo atsitikimo darbe akto išvados yra nepakankamas įrodymas, pagrindžiantis atsakovo atsakomybę, nes už netinkamą statinio projektavimą ir jo statybą, gali būti atsakingas ir kitas trečiasis asmuo, kas gali būti nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje;
penkta, DK 250 str. netaikytinas, kadangi jis reglamentuoja atvejus, kai žalą padaro viena kitai darbo sutarties šalys, o atsakovą su ieškovais darbo santykiai nesieja;
šešta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-13 nutarimu, kurį priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija (16 teisėjų), išaiškino, kad ”atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą reglamentuojama CK 6.284 straipsnyje. Tai yra bendroji teisės norma. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka”. Nukentėjusioji buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovai žalos atlyginimo turi teisę reikalauti tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, suprantama, jeigu tokios žalos išmokėjimą pilnamečiams ir nukentėjusios neišlaikomiems vaikams numato įstatymas, bet ne iš nukentėjusiosios darbdavio;
septinta, atsakovas nedelsdamas po nelaimingo atsitikimo 2005-03-31 išsiuntė registruotu paštu užuojautos laišką ieškovams ir jame pasiūlė savo paramą. Atsakovas vienerius metus ieškovams kas mėnesį mokėjo vidutinio žuvusiosios darbuotojos darbo užmokesčio dydžio pašalpą Taip pat jiems buvo išmokėta 8550,36 Lt pašalpa. Tai patvirtina, kad atsakovas geranoriškai nors pagal įstatymus ieškovams nepriklauso nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimas, vadovaudamasis žmogiškumo ir savitarpio pagalbos nerašytais principais ieškovams suteikė tiek materialinę, tiek ir moralinę pagalbą ir manė, kad tarp šalių įsivyravo taika, todėl ir dėl šios aplinkybės ieškinį prašo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.(2 t. b.l.42-44). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. ( 2 t. b.l. 78-82).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovų kasacinį skundą, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi teismai nenagrinėjo neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir jos dydžio nustatymo klausimų (2 t. b.l.119-123). Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą kaip ribojančią ieškovų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, be pagrindo nesivadovavo konstituciniu žalos atlyginimo principu, netaikė CK 1.136 straipsnio nuostatų dėl civilinių teisių atsiradimo pagrindo žalos padarymo atveju, CK 1.137, 1.138 straipsnių nuostatų dėl civilinių teisių gynimo. Todėl šie pažeidimai buvo pagrindas teismų sprendimui ir nutarčiai panaikinti. Nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant klausimą dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas nurodė, kad turi būti įrodinėjama, ar tarp pilnamečių vaikų ir motinos santykiai iki pat mirties buvo glaudūs, artimi, o iš to galima išvada, kad šiems asmenims padaryta neturtinė žala. Įrodinėjant šį faktą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina priešingai, šią aplinkybę privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
CK.6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Aiškinant ir taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. ( 75)7 19 punkto nuostatas, taip pat Civilinio teisinio reglamentavimo metodą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėjusių teismų aiškinimai, kad pilnamečiai mirusiojo vaikai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, pagrįsti iš esmės nacionaliniu reglamentavimu CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, kurios nuostatos be pagrindo suprastos kaip ribojančios kitų asmenų teises ir neturinės žalos atlyginimą. Teismai ne visiškai teisingai įvertino Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) rekomendacijos reikšmę nacionalinei teisei. Ji nėra privaloma įstatymų leidėjui, bet į jos nuostatas teismai, aiškindami nacionalinės teisės normas , gali atsižvelgti (CPK 3 straipsnio 5,6 punktai).
Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, (CPK 362 str. 2d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnio nuostatas, civilinės bylos medžiagą, iš kurios matyti, kad ieškovė kartu su savo motina gyveno viename bute iki jos mirties, o sūnus nuolat palaikė draugiškus, nuoširdžius santykius su motina, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovų netinkamą elgesį motinos atžvilgiu, teismo posėdyje atsakovo atstovo patvirtinimą, kad atsakovas neginčija ir pripažįsta, jog ieškovų santykiai su motina buvo glaudūs ir artimi, pripažįsta šią aplinkybę nustatyta.
Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos, padaryta žala (CK 6.246 str.-6.249 str.).
Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo įrodymais klausimą ir nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi virš paminėtais norminiais aktais ir sprendžia, kad teisę į neturtinę žalos atlyginimą CK 6.284 str. 1 d. pagrindu turi ieškovai, t.y. žuvusiosios pilnamečiai vaikai. Be to, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
DK 250 str. nurodo, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą žalą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, kurio CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais.
Iš pateikto Kauno miesto VPK Panemunės PK 2006-01-31 rašto matyti, kad dėl 2005-03-21 įvykusio nelaimingo atsitikimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, iškeltoje LR BK 176 str. 1d.(darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas) pagrindu, yra paskirta kompleksinė ekspertizė nelaimingo atsitikimo priežastims nustatyti (b.l. 181).
Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad negalima išnagrinėti mirusiosios įpėdinių reikalavimo teisę priteisti neturtinę žalą iš darbdavio, kol neišnagrinėta baudžiamoji byla dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nes darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo ar kito trečiojo asmens kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas mano, kad šioje byloje ieškovai pagrįstai prašo taikyti ir CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nes pagal šio įstatymo nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų, statinių įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įrodyti nenugalimos jėgos faktą patvirtinančias aplinkybes, nukentėjusiojo asmens tyčią ar didelį neatsargumą privalo atsakovas. Atsakovas tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.).
Darbdavio atsakomybė-tai civilinė atsakomybė, kurios conditio sine gua non- kaltė. Nustatant darbdavio atsakomybę nepakanka konstatuoti jo kaltę, nes būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str.-6.249 str.).
Darbdavio neteisėta veika, kaip analizuojamo corpus delicti elementas, prima facia pasireiškia saugos darbe norminių aktų pažeidimu. Darbdavio atsakomybę už saugias darbo sąlygas, nelaimingo atsitikimo metu, reglamentavusio LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1d. numatė darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Įstatymo 25 str. 1d. nustatė, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
LR valstybinė darbo inspekcija 2005-06-22 surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte (Forma N-1) Nr. 05, pripažino įvykį nelaimingu atsitikimu darbe ir nurodė nelaimingo atsitikimo darbe kilimo priežastis. Minėtame akte nurodoma, jog pastato griūtį sąlygojo blogos statybų darbų, konstrukcijų, statybinių medžiagų kokybės bei pastato techninės priežiūros reikalavimų nevykdymas, sugriuvusios pastato dalies konstrukcijoms pasiekus eksploatacinę-ribinę būklę, o P. M. mirė 2001-03-21 nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl apsinuodijimo smalkėmis (t. 1 b.l. 9-22).
Atsakovas AB ”Karigė” yra atsakingas už saugių darbo sąlygų pažeidimą, kas sąlygojo ieškovų mamos P. M. mirtiną sužalojimą.
Paminėtas aktas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose (2005-06-22 Akte, Forma N-1), laikomos visiškai įrodytomis (CPK 197 str. 2d.).
Įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama.
Tokią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 ”Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl žalos atlyginimo, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę”, 3 punktas, kuriame nurodyta, kad įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbiniu pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, tai yra, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama.
Tarp darbdavio neteisėtų veiksmų – darbdavio padaryto LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. pažeidimų, neužtikrinus tinkamos darbinės aplinkos, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir atsiradusių pasekmių-pastato sugriuvimo ir ieškovų motinos mirties yra priežastinis ryšys. Dėl motinos mirties, žuvus darbe, ieškovams padaryta neturtinė žala.
Virš nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog byloje egzistuoja visos sąlygos atsakovo AB ”Karigė” civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245-6.249 str.).
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų bei paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Kadangi ieškovų išgyvenimai sukelti dėl artimo žmogaus- motinos mirties, teismas sprendžia, kad ieškovų išgyvenimai yra ypač dideli.
Žmogaus teisė į gyvybę yra didžiausia vertybė, saugoma įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str.). Akivaizdu, kad žmogaus gyvybės atėmimu sukeltos pasekmės yra sunkiausios ir tai lemia didesnio neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius (ieškovas) privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijaus sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė, kaltės forma. Atsakovas žalą padarė dėl neatsargumo.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB “Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. R. v.Lietuvos Respublika, bylos Nr.3K-604/2005, kt.).
Teismas sprendžia, kad ieškovų prašoma priteisti kiekvienam iš atsakovo 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nepažeidžia protingos ieškovų ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai dėl žalos atlyginimo dydžio nustatymo žuvus asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-509/2005), todėl kiekvienam ieškovui priteistina 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas atsakingas už padarytą žalą neįrodė, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Atsakovo pateiktas įmonės balansas už 2006 metus (2 t., b.l. 146-148) savaime yra nepakankamas CK 6.282.3 d. taikymui šioje byloje. Be to, pažymėtina, kad ieškovai , atsižvelgę į tai, kad atsakovas prisidėjo prie motinos laidotuvių, vienerius metus mokėjo vidutinio žuvusiosios darbo užmokesčio dydžio pašalpą ieškovams, kurios pagal įstatymą darbdavys neprivalėjo mokėti ieškovams, sumažino ieškinio reikalavimus nuo 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kiekvienam iki 40000 Lt kiekvienam.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo AB ”Karigė” priteistina 2400 Lt žyminio mokesčio bei 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso: 2439 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 str. 1d. 2p., 96 str. CPK 88 str. 1 d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Iš atsakovo akcinės bendrovės “Karigė“ , į.k. 133386083, Drobės g. 66, LT-45181, Kaunas at.s. LT 48 7044 0600 0309 1400, esančios AB “SEB Vilniaus bankas“ priteisti ieškovams E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kranto 14-oji g. 29-6, LT-45287 Kaunas po 40000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš atsakovo akcinės bendrovės “Karigė“ , į.k. 133386083, Drobės g. 66, LT-45181, Kaunas at.s. LT 48 7044 0600 0309 1400, esančios AB “SEB Vilniaus bankas“ priteisti 2439 Lt (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.