Telšių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovams R. M., advokatui Dariui Butvilavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Isma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK numatytas išimtis (LR CPK 185 str.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (LR CPK 218 str. ). Kasacinio teismo praktikoje dėl LR CPK 218 str. taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal LR CPK 185 str. išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

Ieškovas nuostolių už eismo įvykio metu sugadintą automobilį dydį grindžia turto vertintojo E. L. atlikta vertinimo ataskaita. Atsakovas su padarytu nuostolių dydžiu sutinka iš dalies. Mano, jog nuostolių dydis yra žymiai mažesnis nei nustatė turto vertintojas E. L.. Atsakovo nuomone, nuostolių dydis, kurį jis turėtų atlyginti yra 6765 Eur (iš teismo eksperto Z. T. turto ekspertizės ataskaitoje nurodytos automobilio rinkos vertės pagal Emprekis – 10630 Eur atėmus šio eksperto nustatytą automobilio likutinę vertę – 3865,88 Eur ). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 14 p. numatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Šiuo atveju, tiek turto vertintojas E. L., tiek teismo ekspertas Z. T. nurodė, jog automobilį Toyota Hilux po eismo įvykio remontuoti buvo netikslinga, tačiau turto vertinimo ataskaitoje ir turto ekspertizės ataskaitoje iš esmės skiriasi nustatytos automobilio rinkos vertės, likutinės vertės, atkūrimo kaštai.

Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011). Įvertinęs šalių ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, byloje pateiktus įrodymus, teismas nesutinka su byloje atliktos kilnojamojo turto ekspertizės ataskaita dėl šių priežasčių:

1. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (LR CPK 216 str. 1 d.). Transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kurią galėtų būti parduota konkreti transporto priemonė vertinimo dieną sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 9 p.). Eismo įvykyje dalyvavusio automobilio Toyota Hilux rinkos vertė 2015 m. balandžio 25 d. pagal turto vertintoją E. L. buvo 20600 Eur, o pagal teismo ekspertą Z. T. – 14100 Eur. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi skyrus kilnojamojo turto ekspertizę, ekspertui buvo pavesta nustatyti automobilio vertę iki eismo įvykio, tačiau iš ekspertizės ataskaitos matyti ir teismo posėdžio metu Z. T. pripažino, jog realiai jo nustatyta automobilio rinkos vertė yra 2016 m. gruodžio mėn. (lyginamuoju metodu nustatant automobilio rinkos vertę, dviejų iš trijų šaltinių duomenys, yra ne 2015 m. balandžio mėn., o 2016 m. gruodžio mėn.). Šiuo atveju į teismo iškeltą klausimą apie automobilio rinkos vertę iki įvykio teismo ekspertizės metu atsakyta netiksliai, tyrimas atliktas neišsamiai.

2. Transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu, lyginant tapačių transporto priemonių kainas (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 5 p.). Iš turto vertintojo E. L. ataskaitos akivaizdu, jog automobilio rinkos vertė buvo nustatoma vertinamą automobilį lyginant su tapačiomis transporto priemonėmis. Tuo tarpu teismo ekspertas Z. T. automobilio Toyota Hilux rinkos vertę nustatė lygindamas ją su netapačiomis transporto priemonėmis (ekspertizės ataskaitos 25 l. nurodytas automobilis Toyota Hilux Single Cab neatitinka eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės modelio, gamyklinių parametrų, yra iš esmės skirtingas), vienų lyginamų automobilių kainą skaičiuodamas su mokesčiais, o kitų be mokesčių, taip pat vertindamas Emprekis pateiktą automobilio Toyota Hilux rinkos vertę, kuri jau savaime yra vidutinė. Be to, Emprekis neprisiima jokios atsakomybės prieš vartotojus, kurie patiria tiesiogines ar netiesiogines pasekmes dėl naudojimosi duomenimis iš šios svetainės. Nors Emprekis svetainė yra plačiai naudojama, tačiau jos naudojimas nėra privalomas, pagrįstas ir būtinas.

3. Automobilio Toyota Hilux atkūrimo kaštai pagal E. L. – 23779,09 Eur, pagal teismo ekspertizę – 11917,27 Eur. Nurodytos sumos skiriasi dvigubai. Taip pat dvigubai skiriasi ir nurodytų keistinų automobilio detalių pozicijos. Pažymėtina, kad turto vertintojas E. L. automobilį realiai apžiūrėjo iš karto po įvykio, todėl turėjo galimybes tiksliai, konkrečiai nustatyti automobilio apgadinimus, keistinų detalių poreikį. Tuo tarpu teismo ekspertizė buvo atliekama naudojant tik bylos medžiagą, joje pateiktą vizualią informaciją. Natūralu, jog realiai apžiūrėjus eismo įvykyje dalyvavusį automobilį galima nustatyti tikslesnius jo pažeidimo duomenis. Atkūrimo kaštų dydžiui įtaką turi ir keistinų detalių bei remonto darbų kainos. Pažymėtina, jog turto vertintojas E. L. keistinų detalių ir remonto darbų kainas nustatė pagal įteisintą metodiką ir duomenų bazę Audatex. Tuo tarpu teismo ekspertas patvirtino, jog kai kurių detalių kainas nustatė pagal įteisintą metodiką ir duomenų bazę Audatex bei kitus oficialius šaltinius, tačiau daugiausia rėmėsi žodinės apklausos būdu surinkta informacija iš Tauragėje veikiančių autoservisų. Teismo vertinimu, toks atkūrimo kaštams paskaičiuoti teismo eksperto Z. T. taikytas modelis neatitinka ekspertizių atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų, Kelių transporto priemonių vertinimo tvarkos, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nustatytų reikalavimų.

Teismas sutinka su turto vertintojo E. L. nustatytu nuostolių dydžiu, nes jį patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog automobiliui buvo padaryti žymūs apgadinimai. Eismo įvykio metu automobilis buvo ketverių metų senumo, jo rida nebuvo didelė. Automobilį UAB „Isma“ 2010 metais įsigijo už daugiau nei 22000 Eur sumą, transporto priemonė buvo pagerinta, joje buvo ne vien bazinė įranga. Natūralu, jog po ketverių metų automobilio su nedidele rida, tinkama priežiūra (remonto darbai atlikti Toyota gamyklos techninius reikalavimus ir kokybę), rinkos vertė negali sumažėti 60 procentų, kaip tai nurodė atsakovas.

Atsakovas visiškai nesutinka su nuostoliais, patirtais dėl pakaitinio automobilio nuomos. Teismas 1560 Eur nuostolius už pakaitinio automobilio nuomą vertina pagrįstais ir įrodytais. Visuma įrodymų patvirtina, jog UAB „Isma“ buvo reikalingas būtent tokio tipo automobilis. Jis buvo išsinuomotas iš karto po eismo įvykio, t. y. 2015 m. balandžio 27 d. Kelionės lapai patvirtina, jog išsinuomotu automobiliu buvo vykstama įvairiais maršrutais Lietuvoje. Atsakovo atstovo argumentai, jog nėra įrodytas pakaitinio automobilio nuomos būtinumas atmestini, nes teismo vertinimu, būtinumą patvirtina būtent kelionės lapai, pagal kuriuos yra vykdomas apmokėjimas už degalus, jie naudojami įmonės buhalterijoje. Būtų nelogiška, jei įmonės darbuotojai išsinuomoję automobilį, važinėtų Lietuvoje be jokio tikslo ar būtinumo, taip eikvodami darbuotojų darbo laiką, pelno siekiančios įmonės lėšas automobilio eksploatacijai, degalams. Be to, automobilio nuoma truko trumpą laiką, 2015 m. gegužės 22 d. UAB „Isma“ įsigijo automobilį Toyota Hilux, nors dar nebuvo gavusi draudimo išmokos ir pradinei įmokai panaudojo nuosavas lėšas. Ši aplinkybė rodo, jog UAB „Isma“ veikė sąžiningai, nenorėjo didinti nuostolių dydžio. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Atsakovas nurodė, jog automobilio nuomos kaina (60 Eur už dieną) yra per didelė, tačiau jokių įrodymų apie mažesnes tokio tipo automobilių nuomos kainas į bylą nepateikė. Išlaidos pakaitinio automobilio nuomai buvo priverstinės, nes po eismo įvykio UAB „Isma“ neteko galimybės įmonės veiklai naudoti nuosavo automobilio.

Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiajam asmeniui, nes atsakovas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovo nurodytas žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai (LR CK 6.988 str. 3 d., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.)

Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistinos penkių procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 535 Eur žyminio mokesčio (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., LR CPK 93 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Isma“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (LR CPK 47 str. 2 d.). UAB „Isma“ patyrė 1452 Eur išlaidas už advokato suteiktą pagalbą. Išlaidų dydį pagrindžia į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai (II t., b. l. 87, 88, 148, 149). Byla buvo sudėtinga, didelės apimties, advokatas nuolat teikė teisines paslaugas klientui, ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje. Ieškinys tenkintinas visiškai, UAB „Isma“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose “Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo tinkamą pagalbą maksimalaus dydžio” nurodytus maksimalius dydžius, todėl iš atsakovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Isma“ priteistinos 1452 Eur išlaidos už advokato pagalbą (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Byloje apklausto liudytojo E. L. kelionės ir jo atitraukimo nuo darbo išlaidas sudaro 132,94 Eur. Šios išlaidos pripažintinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl valstybei priteistinos iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybei 23,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinos 156,49 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kodas 125709291, 17835,92 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt penkis Eur 92 ct) nuostolių atlyginimui, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 535 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio.

Iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Isma“, kodas 123438051, 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du Eur) išlaidų už advokato pagalbą.

Iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 156,49 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.