Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą priėmusios institucijos - Administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. skundą dėl Administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-03 priimto nutarimo Nr. AK-11 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato tyrėja V. T. 2016-09-07 surašė R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 110 str. 10 d., už tai , kad ji 2016-06-14 apie 19 val. 26 min., (duomenys neskelbtini), laikė nepriristą nuosavą šunį, kuris J. Gruodžio g. ir Malūno g. sankryžoje, apkandžiojo R. J. ir jos šunį, t. y, R. Š. laikydama savo gyvūną padarė žalos žmogaus sveikatai bei kitam gyvūnui, tuo pažeisdama Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, 2014-06-04 patvirtintu įsakymu Nr. 1-380 „Dėl gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ II d., 6.4 p. reikalavimus. R. Š. Administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-03 nutarimu Nr. AK-11 buvo pripažinta kalta LR ATPK 110 str. 10 d. ir nubausta 220 Eur bauda be gyvūno konfiskavimo.

R. Š. su Administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-03 priimtu nutarimu nesutiko, Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė skundą, prašydama minėtą nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad bylos medžiagoje nėra neginčijamos ir objektyvios informacijos apie tai, kad 2016-06-14 R. J. ir jos šunį užpuolęs šuo nuosavybės teise priklauso jai. Nei 2016-09-07 administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi tyrėja V. T., nei nutarimą priėmusi komisija nesiaiškino fakto, kieno šuo 2016-06-14 galimai sužalojo R. J. ir jos šunį. Bylos medžiagoje esančiuose 2016-08-24 liudininkės R. Z. paaiškinimuose yra teigiama, kad R. J. pati pasidomėjo, kas yra savininkas šuns, kuris užpuolė ją ir jos vedžiojamą šunį. Tik iš liudytojos R. Z. paaiškinimų buvo nuspręsta, kad galimai R. J. užpuolęs šuo yra jai nuosavybės teise priklausantis šuo. Bylos medžiagoje nėra informacijos apie tai, kaip atrodo jos šuo ir kaip atrodė R. J. užpuolęs šuo. Be to, yra nesuprantama, kodėl R. J., jei žinojo apie ją užpuolusio šuns savininkus, nesikreipė į ją ir nepranešė apie įvykusį incidentą. Apie tai, kad jai keliami įtarimai padarius administracinės teisės pažeidimą ji sužinojo tik praėjus beveik trims mėnesiams po įvykusio incidento. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų ir apie tai, kad po R. J. pareiškimo policijai pateikimo, bent vienas pareigūnas būtų apsilankęs įvykio vietoje ar pas ją namuose ir objektyviai bei operatyviai įvertinęs visas įvykio aplinkybes, t.y. ar jos šuo yra namuose pririštas ar palaidas bėgioja už namų ribų, ar pati R. J. savo šunį vedė su pavadėliu ar be jo, gal R. J. šuo pirmas puolė kitą šunį, ar ant pareiškėjos šuns kailio matosi kraujo dėmės, ar matosi šunų grumtynių žymės, ir pan. Juolab, kad bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad R. J. šuo būtu patyręs kokius nors sužalojimus. Byloje nėra nustatyta, kad įvykio dieną jos šuo būtu pabėgęs iš namu teritorijos. Jos šuo visuomet būna pririštas prie pavadėlio lauke jam skirtoje vietoje, palaidas nelaksto nei po namų teritoriją, nei už namų ribų. Taip pat bylos medžiagoje skiriasi esantys liudininkų paaiškinimai bei R. J. pareiškime nurodytos aplinkybės dėl patirtų sužalojimų mąsto, kas verčia abejoti ir kitais liudininkų paaiškinimais. 2016-06-14 pareiškime policijai R. J. teigia, kad jai sukandžiota kairė ranka ir dešinė koja, o šuniui išplėštas dešinys šonas. Tiek R. J., tiek liudininkės R. Z. teiginiai apie R. J. patirtus sužalojimus, skiriasi. Vienintelis objektyvus ir neginčijimas įrodymas yra 2016-06-14 asmens apžiūros protokolas, kuriame pateikta išvada, jog R. J. kairės rankos plaštakoje matyti paviršiniai, bet ne vidiniai, nudrėskimai, bet ne įkandimo žymės. Nėra nustatyta šių nudrėskimų kilmė, todėl daryti išvadą, kad nudrėskimai ant R. J. kairės rankos plaštakos atsirado dėl šuns poveikio, daryti negalima. Apie šuns patirtus sužalojimus bylos medžiagoje išvis nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų. Be to, jei R. J. šuniui būtų išplėštas šonas, kaip ji teigia savo pareiškime policijai, akivaizdu, kad liudininkė R. Z. tą turėjo pamatyti, bei pati R. J. turėjo kreiptis į veterinarijos įstaigą šuns sužalojimams nustatyti bei gydymui. Bylos medžiagoje esantis R. J. pareiškimas bei liudininkų paaiškinimai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl abejotinais duomenimis grįsti. Nutarimas priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus visų įrodymų, svarbių bylos baigčiai. Tuo pažeistos ATPK 257 str. bei 284 str. nuostatos. Nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme.

Administracinė komisija prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos pateikė atsiliepimą į R. Š. skundą, kuriame nurodė, kad aplinkybę, jog šuo priklauso pareiškėjai patvirtino liudininkė R. Z. savo paaiškinime, kuri nurodė, jog „aš tiksliai žinojau, kad tai yra R. Š. šuo, gyvenančios (duomenys neskelbtini).“ Pažymėtina, kad liudininkė be jokių abejonių nurodė šuns savininką bei jo gyvenamąją vietą. Taip pat, jog šuo R. Š. nurodoma ir pačios R. J. 2016-06-14 pareiškime. Jokių aplinkybių, paneigiančių minėtus faktus, nėra, todėl komisija turėjo pakankamą pagrindą teigti, kad šuo, apkandžiojęs R. J., priklauso būtent pareiškėjai. Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, jog „yra nesuprantama, kodėl R. J., jei žinojo apie užpuolusio šuns savininkus, t.y. kad jis galimai priklauso pareiškėjai, kodėl nesikreipė į ją ir nepranešė apie įvykusį incidentą.“ Nėra aišku iš ko pareiškėja kildina tokią nukentėjusio asmens pareigą pranešti apie incidentą užpuolusio šuns savininkui. R. J., kaip tas numatyta, apie incidentą pranešė policijai dėl tyrimo atlikimo bei kitų numatytų veiksmų atlikimo bei išsiaiškinimo. Skunde taip pat nurodoma, kad „nėra duomenų, kad bent vienas pareigūnas būtų apsilankęs įvykio vietoje ar pas pareiškėją namuose ir objektyviai bei operatyviai išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes“. Priešingai nei teigia pareiškėja, byloje yra pateiktas 2016-06-14 asmens apžiūros protokolas, surašytas pareigūno V. Č. pasitelkus specialistą - VšĮ „Zarasų ligoninė“ gydytoją H. S. dėl asmens patirtų sužalojimų. Be to, liudininkui, esant ne specialistui, o atsitiktiniam praeiviui, įvykį mačius atsitiktinai ir trumpai, tiksliai konstatuoti ir nustatyti sužalojimus neįmanoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad specialistas, patvirtino liudininkės R. Z. paaiškinime paminėtas aplinkybes, kad R. J., kaip ir ji teigia, buvo sužalota ranka. Pats apibūdinimas (žmogaus, nesančio nei mediku, nei atlikusio asmens apžiūrą) nepaneigia fakto apie sužalojimo buvimą. Liudininkė R. Z. nurodė, kad sužeidimų ji nematė, o tai nepaneigia jų buvimo fakto ir nėra aišku kodėl, pareiškėjos teigimu, liudininkė tai privalėjo matyti. Tai pat neaišku kodėl pareiškėja konstatuoja, kad R. J. turėjo kreiptis į veterinarijos įstaigą šuns sužalojimams nustatyti bei gydyti. Kaip buvo išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, R. J. į veterinarijos gydytojus dėl šuns sužalojimo nesikreipė, o šuo buvo gydomas namuose. Be to, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir priimti pagrįsta nutarimą pareiškėja buvo kviesta atvykti (2016-09-27 pranešimas Nr. AN-9) į administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės posėdį, kuriame buvo nagrinėjama minima byla, tačiau pareiškėja neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. parodė, kad ji turi neveislinį šunį, kuriam yra 14 m., ir jis sveria apie 8 kg. Naktį ir jei šalta šunį laiko namuose, o dieną, jei geras oras pavedžiojusi pririša prie būdos, grįžusi iš darbo vėl pavedžioja ir vedasi namo. Šuo buvo pabėgęs kelis kartus iš namų. Vieną kartą, kai ji ėjo pro liudininkės R. Z. namus, R. Z. šuo peršoko tvorą čiupo už rankos, o jos šuo išsinėrė iš antkaklio ir pabėgo. R. Z. tiksliai žino kokį šunį jį laiko. Įvykio metu ji buvo savaitei išvykusi į Palangą. Šunį paliko pririštą prie būdos, jį šerdavo mama, kuri gyvena kartu. Kai grįžo namo, šunį rado pririštą prie būdos. Ar kas laiko panašų šunį kaimynystėje, nežino. Ten laksto daug palaidų šunų ir panašių į jos šunį. Jokių išskirtinių požymių jos šuo neturi, o palaidų šunų Zarasuose yra daug. Su gyvūnų laikymo taisyklėmis yra susipažinusi. Į Administracinės komisijos posėdį nenuvyko, nes iš gauto pranešimo suprato, kad tai bus uždaras posėdis, o nurodyto telefono numerio ant pranešimo nebuvo. Žino, kad ji negerai dėl to pasielgė, bet nesuprato, kad reikia posėdyje dalyvauti. Apie tai, kad jai paskirta piniginė bauda gavo laišku. Apie šį įvykį sužinojo tik po 2-3 mėnesių. Jei būtų apie įvykį sužinojusi anksčiau, tai būtų susitikusi su R. J. , paklaustų koks buvo šuo, kokios spalvos, kada tai buvo. O dabar viskas nuo jos buvo slepiama.

Nukentėjusioji R. J. parodė, kad viskas vyko 2016-06-14 dienos metu. Jai vedžiojant šunį pudelį Malūno gatvės sankryžoje iššoko iš krūmų vidutinio dydžio kiemsargis šuo ir pradėjo pulti jos šunį. Ji savo šunį paėmė ant rankų, o pastarasis šuo puolė ir draskė. Jo nustumti ar pasišalinti negalėjo. Po to, šuo nubėgo. Jos ranka buvo apkandžiota, o jos šuniui buvo išdrėkstas šonas. Savo šunį ji laikė ant rankų ir rėkė. Tada iškvietė policiją ir ją nuvežė į ligoninę, kur buvo užfiksuotas faktas, kad jai sužalota ranka, uždėtas tvarstis. Rankos jai neperkando, liko tik dantys ir susidarė kraujosruvos. Šuniui buvo išplėštas šonas, tą patvirtino veterinaras. Jiems dėl šio įvykio buvo didelis stresas. Kalbėjo su kaimynais, gyvenančiais toje gatvėje, kurie sakė, kad tai R. Š. šuo ir jį paleidžia pasilakstyti. Šuo, kuris užpuolė buvo su antkakliu, lyg su nutrūkusia virve ant kaklo. Tą patį šunį ji matė R. Š. kieme, pririštą prie būdos.

Liudytoja R. Z. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). R. Š. gyvena už 3 namų nuo jos, o R. J. Dariaus ir Girėno gatvėje. Š. m. birželio 14 d. po 19 val. ji dirbo savo kieme ir matė, kai R. J. praėjo su savo šuniuku vesdama jį už pavadėlio ir jos sūnus važiavo su triračiu dviračiu. Išgirdo rėkimą, pagalbos šauksmą ir šunų cypimą. Matė, kad šunys vienas kitą užpuolė. Ji susijaudinusi nubėgo į kiemą kviesti vyro, kad padėtų atskirti. Grįžusi pamatė, kad R. J. paėmusi savo šunį ant rankų, o šviesiai rudas šuo pasikabinęs nuo žemės kabo, po to nukrito ir nubėgo. R. J. atėjo pas ją ir parodė kandžiojimo žymes, jos buvo 3-4, bėgo kraujas. Paklausė kieno šuo ir ji vizualiai matydama, kad tai šviesiai rudas šuo pasakė, kad tai kaimynės Š. šuo. Ji matydavo ir mato, kaip Š. vedžioja tą šunį. Daugiau žmonių gatvėje nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

LR ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal LR ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. LR ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (LR ATPK 256 str.). Vadovaujantis LR ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Apylinkės teismas, nagrinėjantis skundą dėl organo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrina, ar institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai vadovavosi šiomis normomis. Teismo išvados dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo taip pat turi būti argumentuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato bendrą gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

LR ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatytas teisės pažeidimas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

LR ATPK 110 straipsnio 10 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-04 įsakymu Nr. 1-380 patvirtintos „Gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ (toliau – taisyklės). Teismas pripažįsta, jog tiek institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek institucija priėmusi nutarimą klaidingai nurodė norminio akto, t.y. taisyklių punktą - 6.4, kurio pagrindu R. Š. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 str. 10 d. Taisyklių 6.4 p. numatyta, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, trikdančio žmonių ramybę, poilsį, darbą ar viešąją rimtį viešosiose vietose, butuose, individualių namų teritorijose, negyvenamosios paskirties patalpose. Tuo tarpu taisyklių 6.5 p. numatyta, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole ir priimtame nutarime nurodyta veiką, todėl laikytina, jog R. Š. savo veiksmais (neveikimu) galimai pažeidė taisyklių 6.5 p. Ši aplinkybė nekeičia veikos kvalifikavimo ir nedaro priimtų procesinių sprendimų negaliojančiais.

Faktas, kad 2016-06-14 J. Gruodžio g. ir Malūno g. sankryžoje R. J. buvo užpulta šuns ir jai buvo padaryti kūno sužalojimai (b.l. 16) bei gydytas jai priklausantis šuo (b.l. 18), byloje nekvestionuojamas ir teismas plačiau apie tai nepasisako. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. kelia versiją, kad R. J. užpuolęs šuo galimai buvo ne jos, kadangi gatvėje laksto daug palaidų šunų. Šią R. Š. iškeltą versiją paneigia nukentėjusiosios ir liudytojos duoti parodymai. Iš liudytojos R. Z. teisme duotų parodymų akivaizdu, kad liudytoja yra tiesiogiai mačiusi šį įvykį ir suteikusi apie jį reikšmingos informacijos. Nors R. Š. ginčija jos parodymų patikimumą bei nuoseklumą, tačiau sutikti su tuo visiškai negalima, kadangi tokie jos argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis – jie yra tiesiog prielaidos ir išvedžiojimai, siekiant liudytojos parodymų patikimumą ginčyti visiškai neesminiais juose esančiais neatitikimais. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytoja R. Z., tiesiogiai mačiusi įvykį, būtų suinteresuota nurodyti kitokias bylos aplinkybes, nei jos buvo iš tiesų, todėl tokie skundo argumentai yra atmetami. Byloje R. Z. parodymai patvirtina tai, kad jai R. Š. šuo yra atpažįstamas ir gerai žinomas, kadangi ji gyvena kaimynystėje ir dažnai mato kaip R. Š. jį vedžiojasi. Šias aplinkybes pripažino ir pati R. Š.. Be to, R. J. patvirtino , kad tą patį šunį, kuris ją užpuolė, matė pririštą prie būdos R. Š. namo kieme. R. Š. nurodo, kad jos šuo visuomet būna pririštas prie pavadėlio lauke jam skirtoje vietoje, palaidas nelaksto nei po namų teritoriją, nei už namų ribų, tačiau pati R. Š. įvykio nematė ir negalėjo matyti, kadangi tuo metu, kaip ji nurodė, buvo išvykusi į Palangą ir šunį buvo palikusi motinos priežiūrai, todėl kur įvykio metu buvo jos šuo ir ką veikė, ji nei patvirtinti, nei paneigti negali.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad R. Š. padarė minėtą pažeidimą. Teismas netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos duotais parodymais neturi pagrindo, nes jų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampa tarpusavyje, bei sutampa su rašytiniais įrodymais. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais. Duomenų, kad šie asmenys būtų kaip nors suinteresuoti pakenkti R. Š. nėra.

ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to, nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos LR ATPK IV skirsnyje. LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato LR ATPK 31 str. ir 32 str. Pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 ir 3 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucijos paskirta administracinė nuobauda yra adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui ir pažeidėjos asmenybei, todėl nutarimas yra pagrįstas.

Įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes ir ištyręs įrodymus, teismas laiko, jog R. Š. kaltė pagal LR ATPK 110 str. 10 d. kvalifikuota teisingai, Administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-03 priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o paskirta nuobauda atitinka sankcijoje numatytos nuobaudos dydį, dėl to R. Š. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.