- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- ATP-22-366/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00314-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Š. (toliau – Pažeidėjos), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-11-25 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato tyrėja V. T. 2016-09-07 surašė R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 straipsnio 10 dalį, už tai, kad ji 2016-06-14 apie 19 val. 26 min., (duomenys neskelbtini) laikė nepririštą nuosavą šunį, kuris (duomenys neskelbtini) sankryžoje apkandžiojo R. J. ir jos šunį, t. y, R. Š., laikydama savo gyvūną, padarė žalos žmogaus bei kito gyvūno sveikatai, tuo pažeidė Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-04 įsakymu Nr. 1-380 patvirtintų „Dėl gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ II dalies 6.4 punkto reikalavimus.
2. R. Š. Administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-03 nutarimu Nr. AK-11 buvo pripažinta kalta ATPK 110 straipsnio 10 dalį ir nubausta 220 Eur bauda be gyvūno konfiskavimo.
Šalies argumentai
3. R. Š. su Administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-03 priimtu nutarimu nesutiko, todėl Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė skundą, prašydama minėtą nutarimą panaikinti. Zarasų rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-11-25 nutartimi, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir ištyręs įrodymus, padarė išvadą, kad R. Š. kaltė pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį kvalifikuota teisingai, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti Administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2016-10-03 priimtą nutarimą nėra pagrindo.
4. Pažeidėja dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-11-25 nutarties pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti.
4.1. Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai aiškino ir taikė ginčo dalyką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
4.2. Skunde analizuojami nukentėjusiosios R. J. ir liudytojos R. Z. parodymų bei duomenų, esančių asmens apžiūros protokole skirtumai ir siūloma vadovautis asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti kairės plaštakos srityje paviršiniai įdrėskimai. Prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad šių įdrėskimų prigimtis nėra aiški, todėl daryti išvadą, kad juos padarė šuo, nėra pagrindo, juolab nėra pagrindo tvirtinti, kad užpuolė būtent jai, t.y. R. Š. priklausantis šuo, nes gatvėmis laksto daug į jos šunį panašių palaidų šunų. Skunde taip pat analizuojami, pažeidėjos manymu, prieštaringi įrodymai dėl nukentėjusiosios R. J. šuns sužalojimų, kurie verčia abejoti, kad šuo buvo gydytas.
4.3. Apeliantė teigia, kad vienintelės tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos R. Z. parodymai nėra nuoseklūs, nes tyrėjai tvirtino, kad nukentėjusiąją ir jos šunį užpuolęs šuo priklauso jai, t.y. R. Š., o teismo posėdžio metu teigė, kad šuo galėjo būti ir ne jos.
4.4. Minėtais argumentais apeliantė R. Š. teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nukentėjusiąją ir jos šunį sukandžiojo būtent jai priklausantis šuo, juolab, kad gatvėmis laksto daug palaidų šunų. Todėl abejonėmis grįsta nutartis negali būti teisėta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Administracinės komisijos prie Zarasų rajono savivaldybės tarybos prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir Pažeidėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6.1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
6.2. ATPK 110 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta atsakomybė už 1 dalyje numatytas veikas, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ir turtui. Kaip matyti, ATPK 110 straipsnio 10 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta, kad R. Š. pažeidė Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-04 įsakymu Nr. 1-380 patvirtintos „Gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ (toliau – taisyklės) 6.5 punktą, kuriame nurodyta, kad gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai.
6.3. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, R. Š. kategoriškai neigia, kad nukentėjusiąją ir jos šunį užpuolė jai priklausantis šuo. Jos manymu, tai galėjo padaryti bet koks į jos šunį panašus palaidas šuo.
6.4. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų abejonių nekeliančiai išvadai, kad nukentėjusiąją ir jos šunį užpuolė ir apkandžiojo būtent R. Š. priklausantis šuo. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs nukentėjusiosios R. J. ir liudytojos R. Z. parodymus, rašytinę bylos medžiagą. Skunde keliamas liudytojos R. Z. parodymų patikimumo klausimas, nes teisme ji suabejojo, kad šuo priklausė būtent R. Š.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios liudytojos parodymus viso proceso metu bei juos sulyginęs su kita bylos medžiaga, daro išvadą, jog teisingi yra pirminiai tyrėjai duoti parodymai, pagal kuriuos jai nekilo jokių abejonių dėl užpuolusio šuns priklausomybės. R. Z. nurodė, kad būdama darže prie savo namo, ji išgirdo šuns cypimą. Išbėgusi į gatvę, pamatė, kad R. Š. šuo užpuolė moterį su šuniuku ir berniuką, važiuojantį dviračiu. Matė, kad šios moters rankos buvo kruvinos, buvo matyti įkandimo žymės. Dėl šuns priklausomybės liudytoja R. Z. tyrėjai nurodė nedvejodama: „Aš tiksliai žinojau, kad tai yra R. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šuo“. Kaip matyti, liudytoja be jokių abejonių nurodė šuns savininką bei jo gyvenamąją vietą. Šiais parodymais abejoti nėra pagrindo, nes akivaizdu, jog liudytoja negali nepažinoti kaimynystėje laikomo šuns, juolab, kad pagal R. Š. parodymus teismo posėdžio metu, tas šuo pas juos laikomas 4 – 5 metus. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu nebuvo tokia kategoriška dėl šuns priklausomybės. Ji nurodė mačiusi, kad R. J. paėmusi šunį ant rankų, o šviesiai rudas šuo pasikabinęs. Teigė, kad šuns priklausomybę nustatė tik pagal spalvą. Toks liudytojos R. Z. duotų parodymų skirtumas paaiškinamas praėjusiu laiko tarpu nuo įvykio bei kaimyniniais santykiais su pažeidėja. Abejones šalina nukentėjusiosios R. J. viso proceso metu duoti nuoseklūs parodymai. Ji nurodė, kad po įvykio R. Z. jai sakė, jog tai R. Š. šuo, kurį ji paleidžia palakstyti. Šuo buvo su antkakliu ir lyg nutrūkusia virve ant kaklo. Vėliau tą patį šunį nukentėjusioji R. J. matydavo R. Š. kieme, pririštą prie būdos. Tai paneigia apeliantės versiją, kad R. J. galėjo užpulti ne jai priklausantis panašus šuo. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. J. ir jos šuniui buvo padaryti sužalojimai (b.l. 16, 17). Minėtų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui davė pagrindą neabejotinai išvadai, kad R. Š., laikydama gyvūną, padarė žalos žmogaus bei kito gyvūno sveikatai.
R. Š. pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį yra nubausta pagrįstai, apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-11-25 nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-11-25 nutartį palikti nepakeistą ir R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.