Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausmė R. L. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką R. L. įskaitytas pagal šį nuosprendį sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 21 d., ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. birželio 21 d. (vienas mėnuo), bei laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. L. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam R. L. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 145 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas net 11 kartų, teistas ir už smurtinius nusikaltimus prieš savo sutuoktinę bei jos motiną, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, nukentėjusiąją baugino ir grasino su ja susidoroti iš karto po jo atžvilgiu 2020 m. gegužės 19 d. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį realia laisvės atėmimo bausme (1 t., b. l. 134–147, 149–151, 152–168, 169–171, 172–175, 176-180, 181–188), o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. L. yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 189–191), nedirba (1 t., b. l. 196), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 195), seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 192), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes, t. y. tai, kad R. L. kaltu prisipažino ir gailisi nusikaltęs, nėra teisinio pagrindo. Nors skunde nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji jam atleido ir pretenzijų neturi, bylos duomenys liudija priešingai – teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam prokurorės siūloma bausmė yra per maža, toks žmogus apskritai neturėtų būti laisvėje, atsiliepime prašo R. L. skundo netenkinti, nurodo, kad jam neatleido, ruošiasi su juo išsituokti. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis rūpinasi savo mažamečiu sūnumi, jį išlaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad jis turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, taip pat nėra.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. L. už jo padarytą nusikaltimą vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Kolegijos vertinimu, nuteistajam už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, kuri yra didesnė negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo 15 dienų), įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nėra aiškiai per giežta, be to pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Kadangi naują nusikalstamą veiką R. L. padarė neatlikęs ankstesniu, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis. R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams taip pat nėra per griežta. Taigi daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu R. L. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais argumentais, kartu įvertinus ir tai, kad nusikaltimo metu R. L. neturėjo rankose nei peilio, nei kirvio, nėra teisinio pagrindo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. L. savo nusikalstamais veiksmais sudarė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad pastarojo grasinimai gali būti įvykdyti, pats R. L. teisiamajame posėdyje be kita ko nurodė, kad S. L. galėjo bijoti jo grasinimų, jis S. L. sakė, kad ją iškirs, papjaus, ji negyvens, baugino ją (2 t., b. l. 92).

11. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje šio straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teisme 2020 m. spalio 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35) PT-4670 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 72 Eur išlaidų.

13. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, taip pat tai, kad nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo R. L. valstybės naudai priteisia tik dalį – 36 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo R. L. valstybės naudai 36 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.