Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1130-284/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-08-11Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-05Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
1-1130-284/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19340-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Nukentėjusysis
S. L.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1130-284/2020m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19340-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.5; 1.2.5.4.2; 2.3.6.4.5; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 11 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei,gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,nukentėjusiajai S. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini),pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1. 1997 m. vasario 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimu su turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidedant l metams;

2. 2000 m. birželio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 strapsnio l dalį – 3 metų laisvės atėmimu;

3. 2001 m. kovo 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, su 1/2 turto konfiskavimu;

4. 2003 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio l dalį, 42 straipsnį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu su 100 litų turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu prijungta neatlikta bausmė pagal 2001 m. kovo 2 d. nuosprendį, galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo su 100 litų turto konfiskavimu;

5. 2007 m. gruodžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio l dalį – 2 metų laisvės atėmimu;

6. 2011 m. balandžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio l dalį – 6 mėnėnesių laisvės atėmimu, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio l dalimi, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

7. 2013 m. kovo 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 3 dalį – 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimu;

8. 2016 m. kovo 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto, bausmę atlikęs,

9. 2018 m. rugsėjo 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 54 parų arešto, bausmę atlikęs,

10. 2019 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto, bausmę atlikęs,

11. 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ,138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, atliekantis laisvės atėmimo bausmę , teistumas neišnykęs ,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. L. laiko tarpe nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. gegužės 19 d., (duomenys neskelbtini), ateidamas į S. L. namus, žodžiu bei skambindamas telefonu, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, matant mažamečiui sūnui A. L., baugino sutuoktinę S. L. su ja susidoroti, grasino ją užmušti, kad ji daugiau nevaikščios, kad ją padarys "invalide", papjaus, o 2020 m. gegužės 19 d., apie 16.00 val., būdamas neblaivus, sutuoktinės S. L. namų kieme, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo S. L. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu 50 m atstumu, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais ir naudodamas psichinę prievartą, grasino ją nužudyti, sakydamas "tu negyvensi, šliucha, nes tu mane pasodinai", girdint kitiems asmenims grasino pasiimti kirvį ir ją nukirsti, kad ji gyva daugiau nevaikščios bei, kad turi dar 20 dienų su ja susidoroti, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti sutuoktinę S. L., sistemingai ją baugino bei sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, taip sukėlė nukentėjusiajai S. L. stresą, nerimą ir baimę.

Kaltinamasis R. L. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad S. L. yra jo sutuoktinė, jie kartu gyvena jie apie apie 14 metų , turi 8 metų sūnų A.. Šiais metais, žiemą, jam buvo iškelta byla dėl S. sužalojimo bei paskirta kardomoji priemonė -įpareigojimas gyventi skyrium nuo sutuoktinės S. ir nesiartinti prie jos 50 metrų atstumu. Nuo tada jis pradėjo gyventi pas kaimyną. Kartais ateidavo pas S. pagyventi, bet retai. Jis pas S. lankydavosi, kad atnešti malkų, vandens, aplankyti vaiką. Dirbo tris mėnesius, įvykio metu nedirbo, išgėrinėjo, bet ne kas dieną. Paskambindavo S. L., nes gyveno atskirai. Būdavo, kad S. L. pasakydavo negražių žodžių. Išgėrė po nuosprendžio, o tada pasakė daug necenzūrinių žodžių. Buvo nuteistas keturis kartus už S. L. sužalojimą. S. L. sakydavo necenzūrinius žodžius, baugino ją. Sakė jai, kad negyvens, ją papjaus. Vaikas galėjo girdėti jo grasinimus. Po nuosprendžio prisigėrė ir grįžo į namus, S. L. sakė, kad ji siekė jį pasodinti ,ir pasodino. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Vaikas buvo kitame kambaryje. Sakė nukirs, kad ji negyvens. Susinervino dėl teismo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Tikėjosi gauti lygtinai. S. L. galėjo bijoti jo. Jis nebuvo paėmęs nei kirvio, nei peilio. Norėjo tik ją pagąsdinti. Smurtą naudojo, bet be įrankių. Pripažįsta, kad buvo grasinimai, kurių ji galėjo bijoti. Į namus po nuosprendžio jį parvežė N. G.. Kalbėjo su N. G., sakė jam, kad reiktų tokiai bobai paimti kirvį. Žinojo ir suprato, kad negali eiti į namus pas žmoną. Ji buvo prašiusi, kad nupirktų du papildymus telefono sąskaitai, todėl nuėjo į namus neblaivus. Žmonai iš namų su sūnumi yra tekę bėgti ir anksčiau. .Žmona buvo pas bendradarbę J. T.. Visą laiką jis žmonai grasino, toks jo charakteris. Ji nekentė, kad jis geria. Pradėdavo rėkti ir tarp jų prasidėdavo konfliktai. Grasino žmonai tik išgėręs, nes bijojo, kad žmona su juo išsiskirs, tai ir buvo priežastis jai grasinti. Iki nuosprendžio paskelbimo buvo necenzūriniai žodžiai, po paskelbimo grasino. Kai žmona pabėgdavo su vaiku iš namų, jai skambino, grasino. Jis pripažįsta, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, po to, kai jis sumušė savo žmoną S. L., pradėjo jai grasinti, keikdavo ją necenzūriniais žodžiais. Grasindavo S. dėl to, kad ji jo bijotų, kad jo nepaliktų ir neišsiskirtų, nes jis neturi kur eiti. S. grasindavo, kad jei jį paliks, tai ji negyvens su kitu vyru, kad taps invalide, kad nevaikščios. Jų sūnus A. ne visada girdėdavo jo išsakomus grasinimus S.. Sūnui A. jis niekada nėra grasinęs ar prieš jį smurtavęs. Visus kartus, kai grasino S., niekada rankose jokio įrankio- peilio ar kirvio- nėra turėjęs. Gali būti, kad, kai žodžiu grasindavo S., galėjo paminėti, kad paims peilį ar kirvį, bet realiai šių įrankių nebuvo pasiėmęs ir jų jai nedemonstravo, jos realiai sužaloti nesiekė, tik norėjo pagąsdinti , kad ji jo nepaliktų. Kai S. sakydavo grasinimus, ji jo bijodavo , dėl to ji su vaiku išbėgdavo iš namų. Kiek kartų galėjo grasinti S., nepasakys. Savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, kad nusikalto. Pasižada, kad ateityje taip nebesielgs. Pataisos namuose lanko psichologijos kursus. Atsiprašė žmonos, rašė jai laiškus, bet ji neatrašė.

Po kaltinamojo R. L. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei , įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. L. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusios S. L. apklausų metu parodė, kad 2020-05-19, apie 16.00 val., buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ir tuo tarpu grįžo jos vyras - neblaivus R. L.. Jis ją pradėjo įžeidinėti, žeminti ją vadindamas ''padla, kūrva, tu negyvensi, aš tave invalide padarysiu''. Ji pasiėmė vaiką ir išėjo pas šeimos draugus, kurie gyvena netoliese, adresu (duomenys neskelbtini), o vyras jos nuėjo ieškoti pas mano bendradarbę, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vyras jai skambinėjo į telefoną ir paskambinęs išvadindavo visokiais žeminančiais žodžiais ir grasino jai "sakyk kur esi, aš tave atkirsiu, tu negrįši sveika namo, tu, L., negyvensi aš tau padarysiu". Tada supratusi, kad gali jis sumušti ją taip kaip praeitą kartą, paskambino į policiją ir laukė, kol atvažiuos policija, nes buvo labai išsigandusi dėl savo sveikatos ir savo vaiko. Bijojo viena grįžti namo, nes žinojo, kad jis jos laukia. Nuo 2020-05-12 jos vyras kiekvieną dieną vartoja alkoholį ir jai grasina namuose ir skambindamas jai į telefoną, kad susidoros su ja, baugina ir naudoja psichinę prievartą. Jam paskirtas teismo įpareigojimas gyventi skyrium nuo jos, bet jis teismo sprendimo nevykdo ir vis tiek gyvena ir būna pas ją. Ji nori, kad jis su ja nebegyventų, nes nenori taip toliau gyventi su juo, nes ji bijo dėl savo ir savo vaiko sveikatos. Papildomoje apklausoje nukentėjusioji S. L. parodė, kad santuokoje su su R. L. yra apie 5 metus laiko, bet iš viso kartu gyvena apie 14 metų laiko. Anksčiau R. buvo geras žmogus, gražiai elgdavosi su ja. Viskas pasikeitė, kai maždaug prieš kokius 5 metus jie persikėlė į (duomenys neskelbtini). R. pradėjo daug išgėrinėti alkoholio ir tapo agresyvus jos atžvilgiu. Tris kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto jos atžvilgiu, paskutinį kartą jai buvo sulaužęs septynis šonkaulius. Paskutiniame tyrime buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo R. gavo realų laisvės atėmimą. Šonkaulius jai sulaužė 2019 m. rugsėjo mėnesį. Iki tol R. nebijodavo, pati apsigindavo. Jis jai ir grasindavo, bet realiai jo grasinimų tada nebijodavo. Viskas pasikeitė po to, įvykio, kai jai buvo sulaužyti šonkauliai. Tada realiai pradėjo bijoti dėl savo gyvybės bei pašlijo jos sveikata ir ji nebegalėjo apsiginti. R. kasdien būna išgėręs. Nuo minėto laikotarpio, tai yra 2019 m. rugsėjo mėnesio, iki 2020 m. gegužės 19 d. galima sakyti, kad kasdien R. jos atžvilgiu sakydavo necenzūrinius žodžius, žemindavo mane ir nuolat grasindavo. Grasindavo kasdien, kad susidoros su manimi, kad nužudys, kad ji nebegyvens, kad gali nebenueiti į darbą ir liepdavo jai dairytis šonus, kai eina į darbą, kad padarys mane "invalide". Tą jo pasakymą, kad susidoros, kad nebenueis į darbą, kad nužudys, suprato kaip jos sužalojimą ir jai gyvybės atėmimą. Tai suprato kaip realų grasinimą, nes grasindavo jai būdamas visą laiką neblaivus, sistemingai, visu kūnu agresyviai puldamas ant jos, akys jo būdavo pabalę ir garsiai šaukdavo. Visa tai matydavo jų sūnus, kuris tokių tėvų išpuolių labai bijo, naktimis šokinėja iš miegų ir nuolat klausia ar ji gyva dar. Vaikas lankėsi dėl to pas psichologą. Vaiką R. taip pat įžeidinėdavo necenzūriniais žodžiais, žemindavo jį, bet sūnui niekada R. nėra grasinęs ir jo palietęs, tai yra nėra skriaudęs fiziškai. Visus kartus, kai R. jai grasino jis rankose neturėdavo jokio ginklo, įrankio, tai yra peilio, kirvio ir kitų pavojingų daiktų, bet jo grasinimus su manimi susidoroti, užmušti ji suprato kaip realius grasinimus. Jis yra neprognozuojamas. Būdavo ir taip, kad jai naktį miegant, ant jos užšokdavo ir pradėdavo grasinti, kad vis tiek jai kada nors ką nors bloga padarys. R. neleisdavo naktimis jai ir sūnui miegoti, triukšmaudavo, garsiai šaukdavo, koliodavosi. Būdavo ir taip, kad tekdavo jai ir sūnui bėgti iš namų, kad apsisaugoti nuo R., nes galvodavo, kad mane užmuš. Taip galvodavo, nes jis eidavo link jos agresyviai nusiteikęs, suspaudęs kumščius. 2020 m. gegužės 19 d., R. atėjo pas mane į namus. Jis buvo visiškai girtas. Atėjęs, iš karto pradėjo sakyti jai "kad ji žertva norėjau jį pasodinti ir pasodins, kad viskas per mane, kad pagailėjo ant advokato pinigų, mane maža nukirsti su kirviu ir, kad turi 20 dienų su manimi susidoroti". Kai tai sakė, jie buvo namo viduje. Namuose dar buvo sūnus, jis viską girdėjo ir matė. Ji pamačiusi, kad čia nieko gero nebus, nes R. buvo agresyviai nusiteikęs, šaukė. Rankos nieko neturėjo. Ji apsirengė ir aprengė sūnų, kad išeiti iš namų, taip apsisaugant nuo R. išpuolio bei bijojo, kad jis mane gali vėl sumušti ir sulaužyti kaulus, ar net užmušti, bei, kad gal bus kaimynai ir suteiks pagalbą. Išėjus į kiemą, kaimynų ir kitų žmonių nematė, nepastebėjo. R. išbėgo paskui mane į kiemą ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais bei grasino, kad ją užmuš ir ji negyvens. R. reikalavo, kad ji eičiau į kambarį, bet ji bijojo eiti. Kai jai grasino, R. buvo agresyviai nusiteikęs, tai yra jis buvo suspaudęs rankų kumščius, akys jo buvo baltos ir nuolat šaukė. Ji ėjo nuo jo, kad prie jos R. nepriartėtų. Nuo jo jau turėjo bėgti ir ji pabėgau prie už kampo esančio suoliuko, ant kurio ant atsisėdo. Sūnus nuolat kartu buvo su manimi. R. priėjęs prie kampo, šaukė jai, kad ateitų, bet ji nėjo. R. prie jos artyn nėjo. Turbūt nėjo todėl, kad tas suoliukas matosi kaimynams. Kaimynų lauke nepastebėjo. Po to, R. nuėjo į namo vidų. Ji nuėjo į daržą. Vis liepdavo sūnui nueiti į namus ir pažiūrėti ką tėtis daro. R. buvo užmigęs vaiko kambaryje. Ji su sūnumi nuėjo pas pažįstamus pasisvečiuoti, kurie jai paskambino ir pakvietė.Tie pažįstami tai N. G. ir jo sugyventinė. Ten jai būnant, R. jai skambino į mobiliojo ryšio telefoną ir iš pradžių gražiai prašė grįžti namo, o paskui jau prasidėjo grasinimai jos atžvilgiu, kad vis tiek ją ras ir nukirs.Tą jo pasakymą suprato, kad ją užmuš su kirviu. Kai su R. kalbėjosi telefonu, buvo įjungusi garsiakalbį ir jų pokalbį girdėjo N. G. ir jo draugė. Pokalbio nemokėjo įrašyti ir negali jo pateikti. Ji suprato, kad negalės grįžti į namus ir jai gresia realus pavojus, ji, būnant pas G., paskambino policijai ir išsikvietė pagalbą. Vaikas visą laiką buvo kartu ir girdėjo tėvo grasinimus bei jos nuolat prašė, kad neitų namo, nes jis bijo tėvo ir jo išpuolių prieš ją. Po to, kai jai buvo sulaužyti kaulai ir R. jai nuolat grasino susidorojimu, ji neskambindavo policijai ir apie tai nepranešdavo, nes galvojo, kad yra jau ta byla dėl jos sveikatos sutrikdymo ir vis tiek jis gaus bausmę, todėl kentėjo ir laukė, kol bus priimtas nuosprendis. Bet vakar išsigando dar labiau dėl savo gyvybės, nes R., kai grasino vakar, grįžęs iš po nuosprendžio išklausymo, jis dar pasakė, kad jis turi 20 dienų, kad susidoroti su ja. Tas jo pasakymas ją labai išgąsdino. Ji iš karto po R. tokio pasakymo, kai jis jai tai pasakė namų viduje, iš karto nekvietė policijos, nes buvo paslėpusi telefoną. Taip daro todėl, kad jis jai ne kartą yra juos sudaužęs, kad neišsikviestų pagalbos. Paskui, kai R. užmigo, ji iš karto nekvietė policijos, nes galvojo, kad numigęs apsiramins, bet, kai jis paskambino jai, būnant pas G., tada suprato, kad nieko gero jai nebus, kad R. gali realiai įvykdyti savo grasinimus ir suprato, kad jai reikia policijos pagalbos. Taip pat žino, kad, kai ji buvo pas G., R. jos ieškojo pas jos draugę J. T., gyv. (duomenys neskelbtini). J. jai pasakojo, kad atėjęs R. pas ją pasakė tokius žodžius, kurie buvo jai skirti: "kad maža mane nukirsti su kirviu". J. dukra M. T. yra ne kartą nakvojusi jos prašymu, kad jai būtų drąsiau ir galvojo, kad jai esant R. bus ramus. M. jis nieko nesakydavo. M. jį ramindavo (1 t., b.l. 12-17, 35-39).

???Apklausiama teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją , nukentėjusioji S. L. parodė, kad tą dieną, kai R. L. buvo skelbiamas nuosprendis, galėjo būti gegužės mėnuo. Jis išvyko į nuosprendžio paskelbimą, grįžo girtas, jį parvežė draugas N. G.. Važiuodamas automobilyje N. sakė, kad su ja susidoros, tai yra sakė "kad maža mane pakarti, kad turi 20 dienų su manimi susidoroti, kad papjaus arba nukirs". Tai jai pasakė N. G., kai ji pas jį su vaiku nuėjo po to, kai R. L. namuose kėlė triukšmą, vadino ją "Šliūcha, kurva" ir po to užmigo. R. L. gerdavo kiekvieną dieną ir kasdien grasindavo. Vaikas būdavo kartu ir viską girdėdavo. L. uždrausta ateiti į jos namus, bet jis ateidavo, grasindavo žodžiu. Bebūnant pas N. G.. R. L. jai paskambino, ji įjungė garsiakalbį, todėl grasinimus girdėjo N. G. ir jo draugė S.. Po darbo pastoviai bijodavo eiti namo, vaikas dažnai verkdavo, klausdavo "tėti, ar muši mamą". Būnant pas G. išsikvietė policiją ir R. L. sulaikė jos namuose. Laikotarpyje nuo 2020-05-12 iki 2020-05-19 namuose nebuvo ramu. Buvo nedarbingume nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. balandžio mėnesio, pradėjo dirbti 2020-04-21, tada prasidėjo R. L. besaikis gėrimas, triukšmaudavo namuose, kad susidoros su ja. Kai po nuosprendžio R. L. parėjo namo, jis kėlė triukšmą, sakė "kodėl mane pasodinai? Tu gyvenimo neturėsi, aš vis tiek tau ką nors padarysiu". Jo akys pasidarydavo baltos kaip sužvėrėjusio. Ji pastoviai jo bijodavo. Po 2019 m., kai jis ją sulaužė, ji jo labai bijo. 2020 m. gegužės 19 d., prieš einant atsigulti, kieme jai grasino, sakydamas "tu negyvensi šliūcha, nes tu mane pasodinai". Jautėsi labai blogai, gėrė vaistus dėl baimės. Kai R. L. užmigo, ji nuėjo pas N. G.. Jai skambino R. L. ir sakė "vis tiek tave surasiu ir nukirsiu". Tuos žodžius girdėjo N. G. ir jo draugė S.. Vaikas buvo šalia irgi girdėjo. Vaikas vis atsikelia naktimis ir klausia "mamyte, ar tu dar gyva". Iki 2020-05-19 R. L. užgauliodavo ją, grasindavo, yra ne kartą su vaiku pabėgę, malkinėje slėpėsi. Ji kviesdavosi bendradarbės mergaitę miegoti pas save, kad reikalui esant iškviestų pagalbą. Kai namuose būdavo svetimas žmogus R. L. būdavo ramesnis, tik keikdavo ją necenzūriniais žodžiais. Bendradarbė J. T. yra girdėjusi R. L. grasinimus. Jis 2020-05-19 du kartus buvo pas J. T. ir sakė, kad ją nukirs. Per paskutinius du mėnesius jis su vaiku yra pabėgusi iš namų 3-4 kartus. Bėgdavo iš namų, kai ateidavo R. L.. Kai pabėgdavo, R. L. skambindavo, grasindavo. Jo grasinimus suprasdavo, kad jis tikrai su ja susidoros, sumuš ar sulaužys, jis žvėris, spardo ir trypia kojomis. Galvoja, kad jis gali ją sužaloti ar visai užmušti. N. G. yra sakęs, kad jo vaikas užaugs vaikų namuose, nes jis užmuš ją. Vaikas girdėdavo ir matydavo smurtą. Vaiko atžvilgiu nieko nedarė, nes vieną jį turi ir myli (1 t., b. l. 50-52).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. L. parodė, kad R. L. iš pradžių atsiprašydavo, o kai ji pasakydavo, kad skirsis, tada vėl grasino. Vaikui ir dabar paskambinęs sako, kad nupjaus mamai galvą. Vaikui skambina ir irgi grasina, veikia jį psichologiškai. Jai neskambina, nes ji jį užblokavo.

Mažamečio nukentėjusiojo A. L. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad, kai tėtis nebegyveno su jais, jis buvo atėjęs pas juos su peiliu ir grasino mamytei nupjauti galvą. Jis taip pasakė, jis turėjo peilį. Pas juos namuose buvo kirvis. Jis buvo padėtas ant lovos. Ten padėjo tėtis. Ką darys su tuo kirviu, tėtis nesakė. Kas yra žodis "grasino", nežino. Kai tėtis grasino mamai, jis jautėsi blogai, jam buvo liūdna, verkė, nes tėtis paliko vieną, norėjo, kad kartu vestųsi. Matė kaip mama jautėsi, kai tėtis grasino mamai. Ji jautėsi blogai, kokia buvo jos nuotaika, neprisimena, ji verkė. Kai tėtis atėjo su peiliu, jis buvo išgėręs alkoholio, kodėl taip mano, nežino. Tėtis mamai garsindavo nedažnai (1 t., b. l. 81-82).

Liudytojos M. T. parodymais, kad ji pas savo mamos J. T. bendradarbę S. L. yra nakvojusi du ar tai tris kartus. S. L. jos paprašydavo, kad nakvotų pas ją, kai jos vyras R. L. būdavo neblaivus, nes ji jo bijodavo. Du kartus, kai nakvojo tai tikrai girdėjo ir matė, kaip R. L. prabudęs neblaivus, pradėdavo šaukti ant S. L. ir ant sūnaus A., konflikto metu vieną kartą tiksliai nepamena sakė, kad juos užmuš, rankose jis tuo metu nieko nelaikė ir jokių veiksmų jų atžvilgiu neatliko. S. L. konflikto metu tylėdavo, atrodydavo išsigandusi, vos nepravirkdavo. Ji yra klaususi, kodėl ji tyli ir nieko jam nesako. Ji jai atsakė, kad jo bijo. Datos ir laiko tiksliai nepamena, jai S. L. yra sakiusi, kad tuo metu, kai R. L. pradėdavo kelti konfliktą, ji yra bėgusi iš namų kartu su sūnumi A.. Taip pat gali nurodyti, kad S. L. sūnus A. girto tėvo R. L. netinkamą elgesį, konfliktus su S. L. matė ir girdėjo, nes jis būdavo kitame kambaryje. Netinkamą elgesį, išpuolius R. L. prieš S. L. yra mačiusi du ar tai tris kartus (1 t. b. l. 87-89).

Liudytojos J. T. parodymais, kad jai S. L. yra draugė. 2020-05-19, du kartus, apie 16 val. ir po to už pusvalandžio ar valandos į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs R. L., nes jis ieškojo savo žmonos S. L.. Jis atėjęs, klausė, kur ji yra, gal aš žinau. Atsakė, kad nežino. Jis tuomet pasakė, kad jai norėtų iš kirvio kirsti į galvą, taip jis pasakė pirmą kartą, o antrą kartą, kai atėjo vėl klausė, kur yra jo žmona S. L., ji atsakė, kad nežino, tuomet jis išeidamas pasakė, kad ją vis tiek suras ir jai bus blogai. Kai pirmą kartą atėjo pas ją į namus R. L., buvo labai suirzęs, drebantis nuo nervų, tuo metu jai atrodė, kad savo grasinimus, kirviu kirsti žmonai S. L. į galvą, gali įvykdyti, kirvio ar kito daikto jis rankose nelaikė, tačiau iš jo emocinės būsenos suprato, kad jis tai gali įvykdyti. Jo draugė S. L. yra pasakojusi, kad jai vyras R. L. yra grasinęs, jog ją užmuš ir pats nusižudys ir, kad sėsdamas į kalėjimą ją suspardys. S. L. jam tai pasakodama, sakydavo, kad R. L. bijo.. Yra vieną kartą mačiusi 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje dienos tiksliai nepamena, kai svečiavosi pas S. L. , kaip neblaivus R. L. prieš S. L. smurtavo, ją spardė kojomis, sakė, kad ją užmuš, norėjo R. L. pasiimti peilį, tačiau ji neleido. Ar šį konfliktą matė S. ir R. L. sūnus A. nežino, nes kiek pamena, jis tuo metu miegojo. Ar po šio įvykio S. L. kreipėsi į policiją, nežino (1 t., b. l. 96-98).

Liudytojos S. J. parodymais, kad ji gyvena kartu su N. G., adresu (duomenys neskelbtini) S. L. yra jos draugė. 2020-05-19 vakare, apie 18.30 val., pas ją į namus buvo atėjusi S. L. su savo sūnumi A.. Tuomet, apie 19.30 val., S. L. būnant svečiuose pas ją, į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos vyras R. L.. S. įjungė mobilaus ryšio telefono garsiakalbį, ir visas jų pokalbis buvo girdėti. R. L. S. grasino telefonu, kad ją užmuš, kitokių grasinimų jis neišsakė, kvietė ją grįžti į namus. S. į vyro grasinimą reagavo ramiai, nenustebo. Ar S. sūnus A. girdėjo tėvo grasinimus ir buvo tuo metu šalia mamos, ji neatsimena. Kiek kartų S. R. yra anksčiau grasinęs, ji nežino. S. jai yra sakiusi, kad R. jai grasina, jog užmuš ir grasinimų ji iš jo sulaukia, kai jis būna neblaivus. Anksčiau porą kartų, datos ir laiko neatsimena, kai svečiavosi pas S., yra girdėjusi, kaip jos vyras R. L. jai grasino žodžiu, jog ją užmuš, jokių realių veiksmų jos atžvilgiu, kiek matė neatliko (1 t., b. l. 105-106).

Liudytojo N. G. parodymais, kad S. L. yra jo pažįstama. 2020-05-19, vakare, apie 19 val. į namus atėjo S. L. su savo sūnumi A.. Tuo metu namuose buvo su sugyventine S. J.. Lauke pradėjus gerti kavą, S. į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos vyras R. L.. S. įjungė garsiakalbį, todėl jų pokalbį girdėjo. R. S. klausė kur ji yra, jai grasino, kad ją užmuš. S. jam atrodė sutrikusi. Ji R. sakė, kad į namus negrįš. Ar tuo metu, kai S. kalbėjo telefonu su savo vyru R., buvo šalia sūnus A. neatsimena. S. jam apie tai, kad R. jai grasina nėra pasakojusi. Kiek jam S. yra sakiusi, kad prieš ją R. yra smurtavęs du kartus ir dėl to ji kreipėsi į policiją. Pats to girdėjęs ir matęs nėra. Papildomai liudytojas N. G. parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos nepasakys, jis, R. L. prašymu, vežė jį į (duomenys neskelbtini), į teismą dėl nuosprendžio išklausymo. Po to, jį vežė atgal namo. Žino, kad nuosprendžiu R. buvo paskirta bausmė - laisvės atėmimas už tai, kad jis buvo sumušęs žmoną S. L.. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), R. L. sakė, kad va žmona jį pasodins į kalėjimą. Po teismo, kai buvo išklausytas nuosprendis ir R. jau žinojo, kad sės į kalėjimą, R. labai keikėsi necenzūriniais žodžiais, tai yra keikė S., kad būtent per ją jis atsisės į kalėjimą. R. buvo labai piktas ant S., grasino jos atžvilgiu ir jis tai girdėjo važiuodamas, kad užmuš S., kad su ja susidoros, papjaus, nukirs ir pats sau galą pasidarys. Taip pat R. grasino, kad jų vaikas užaugs vaikų namuose, nes jis užmuš jo motiną, tai yra S.. Kai taip R. kalbėjo, tai yra grasino, kad užmuš S. ir tai grasino būdamas piktas, jis realiai buvo įsitikinęs ir tikėjo, kad R. gali iš tikro su S. susidoroti. Anksčiau S. ne vieną kartą nuo R. nukentėjusi, tai yra R. ją buvo sumušęs. Parvežęs R. iš teismo, paliko (duomenys neskelbtini), pas draugą. S. rašė iš savo telefono sms žinutes, kad ar R. grįžęs, kad jis yra piktas ir nieko gero nebus. Po kiek laiko S. jam pati paskambino ir tada su ja pakalbėjo. Ji sakėsi, kad R. grįžęs, puldinėjo ją, kad dabar ji yra lauke su vaiku. Po to ji atėjo, kad pabūti toliau nuo vyro. Sms žinučių jis neturi išsaugojęs, nes jis reguliariai ištrina žinutes, kad telefonas nebūtų perkrautas. Po to, kaip ir sakė pirmoje apklausoje, būnant S. L. jo namuose, jai į telefoną paskambino vyras R.. S. įjungė garsiakalbį ir girdėjo, kad R. grasino, kad užmuš S.. R. per telefoną kalbėjo rėkdamas ir agresyviai nusiteikęs. Po šių R. žodžių S. buvo išsigandusi, nes veidas persimainė ir ji pati nusprendė paskambinti policijai, nes sakėsi, kad bijos eiti namo. Tą vakarą iš visos S. L. bendros išvaizdos matėsi, kad bijo R. L. ir jo grasinimų. Kad R. nuolat grasina S., pati S. apie tai pasakodavosi, jis pats to nėra girdėjęs, išskyrus tą dieną, kai vežė R. iš teismo. S. ateidavo pas juos prašydama pabūti toliau nuo vyro R. (1 t., b. l. 113-114, 119-121).

Liudytojo V. P. parodymais, kad 2020-05-19 jis dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose kartu su vyr. patrule B. G., kai vakare, apie 20.00 val., tiksliau laiko nepasakys, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sutuoktinis grasina užmušti žmoną. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko, kaip vėliau buvo išsiaiškinta, nukentėjusioji S. L.. Jos sutuoktinį R. L. jau buvo sulaikę ir išvežę į areštinę kitas policijos ekipažas. Jo tikslas buvo pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti pirminius procesinius veiksmus. Jis pastebėjo, kad juos pasitikusi S. buvo išsigandusi, susijaudinusi, neverkė ir labiausiai bijojo grįžtančio sutuoktinio, nes nuolat to klausė, ar jos sutuoktinis bus paleistas ir jei taip, po kiek laiko jis grįš. S. apie įvykio aplinkybes apklausinėjo namuose. Jos sūnus, kaip žino, kad mažametis, apklausos metu buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Kai tik atvyko, jis buvo atėjęs, bet jo nekalbino. Berniukas, kai tik atvyko, buvo smalsus, klausė ar atvykome dėl jo tėčio. Berniuką matė trumpai, todėl negalėjo įvertinti jo emocinės būklės, bet kol jį matė, jis neverkė, nebuvo į mamą įsikabinęs. Mama jam liepė eiti į kitą kambarį ir jis nuėjo ramiai. Apklausinėjant nukentėjusiąją S. L., kai ji pasakojo apie nuolatinius vyro grasinimus, ji susijaudindavo, pradėdavo verkti, drebėjo, iš jos bendros išvaizdos matėsi, kad ji labai bijo savo sutuoktinio ir ypatingai jo grįžimo į namus, nes per apklausą vis to klausinėjo, tai yra ar jos sutuoktinis bus paleistas. Apklausoje ji nurodė, kad sutuoktinio ji pradėjo bijoti po 2019 m. rugsėjo mėnesio, kai ji buvo sumušta sutuoktinio dėl to, kad pakeitė parodymus byloje. Nuo to laiko, sutuoktinis jai nuolat grasindavo susidorojimu, kad ji negyvens, kad dabar per ją jis sės, vadindavo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais ir grasindavo net prie kitų žmonių. S. sakė, kad sutuoktinis susidorojimu jai grasindavo sistemingai, vos ne kiekvieną dieną. Taip pat neleisdavo naktimis miegoti, girtaudavo su draugais, triukšmaudavo. S. parodė, kad jų sūnus matydavo šiuos tėvo išpuolius prieš ją ir girdėdavo grasinimus bei labai išsigąsdavo ir bijodavo. Be to, jos sutuoktiniui buvo paskirta kardomoji priemonė - gyventi skyrium nuo jos, bet sutuoktinis ateidavo į jos namus, nevykdė šios kardomosios priemonės, ji jį išvyti bijojo, taip pat niekam dėl to nesiskundė, nes bijojo jo keršto ir susidorojimo to paties kaip kad buvo 2019 m. rugsėjo mėnesį. S. paaiškino, kad būtent 2020-05-19 ji skambino policijai, nes labai išsigando, kad sutuoktinis tikrai gali su ja susidoroti realiai, nes jis grasino ją su kirviu nukirsti bei sutuoktinis sakė, kad jam liko 20 dienų su ja susidoroti. Dėl tų žodžių S. labiausiai išsigando ir pagalvojo, kad jos vėl nesumuštų, nes jis buvo grįžęs iš po nuosprendžio išklausymo bei buvo gavęs realią laisvės atėmimo bausmę. Kai tai pasakojo, S. buvo labai susijaudinusi, verkė, drebėjo. S. pasakojo, kad labai neramiai miega kiekvieną naktį, nes bijo vyro, kad jis neateitų, kad jos nesumuštų, ar net neužmuštų. Apklausus S. L. kaip nukentėjusiąją dėl jos atžvilgiu vykdytų grasinimų, buvo matyti, kad sutuoktinio grasinimai tikrai realūs, nes tai matėsi ir S. bendros savijautos, jos susijaudinimo, išgąsčio, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo (1 t., b. l. 125-127).

2020-05-19 įvykio vietos apžiūra, iš kurios matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), bute. Įvykio vietos apžiūros metu buvo fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 12-17).

Kaltinamojo R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, nes jis nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą-t.y. baugino sutuoktinę S. L. , grasino su ja susidoroti ,ją užmušti, grasino, kad ji daugiau nevaikščios, kad ją padarys invalide, papjaus, vadino ją necenzūriniais žodžiais , naudodamas psichinę prievartą, grasino ją nužudyti, sakydamas "tu negyvensi, šliucha, nes tu mane pasodinai", girdint kitiems asmenims ,grasino pasiimti kirvį ir ją nukirsti, kad ji gyva daugiau nevaikščios , grasino, kad jis turi dar 20 dienų su ja susidoroti, tokiais savo veiksmais ne tik sistemingai baugino savo sutuoktinę S. L. , bet ir sudarė jai pakankamą ir realų pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, nes ne kartą jis buvo S. L. sužalojęs, smurtavo ir prieš jos motiną, taip kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai S. L. stresą, nerimą ir baimę.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė ,būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. L. teistas 11 kartų , teistumas neišnykęs, anksčiau jis yra atlikęs laisvės atėmimo ir arešto bausmes (t.1., b. l. 134-147, 149-151,152-168,169-171,172-175,176-180,181-188.), padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nustatyta jo atsakomybę dvi sunkinančios aplinkybės ir viena lengvinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka (t.1, b.l.189-191), nedirba , Užimtumo tarnyboje neregistruotas ( t.1., b. l. 195,196), jo šeimą sudaro žmona ir sūnus ( t.1., b.l.193), seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kaip nedirbantis, smurtaujantis artimoje aplinkoje (t.1, b.l.192).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. L. atžvilgiu bus pasiekti ,paskiriant jam už padarytą nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, vienintelę šiame straipsnyje numatytą bausmę- terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Teismas, paskyręs R. L. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nemato galimybės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ( BK 75 straipsnis), nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. L. teistas 11 kartų ( tame tarpe ir už nusikalstamų veikų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją), arešto bausmes atliko, tačiau jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą, iš karto po 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmu nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vėl baugino savo sutuoktinę, grasindamas su ja susidoroti.

Kadangi kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymu tyrimu, todėl, paskyrus jam bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

R. L. buvo sulaikytas 2020 m. gegužės 19 d. ,R. L. 2020 m. gegužės 21 d. teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė-suėmimas - vienam mėnesiui (2 t., b.l. 34-36) , kurios terminas jau pasibaigęs. Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, R. L. į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Šiuo metu jis atlieka 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti terminuota laisvės atėmimo bausme trejiems ( 3) metams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. L. bausmę – laisvės atėmimą 2 ( dvejiems ) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ,prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrintą bausmę R. L. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 3 ( trejus) metus .

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo R. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į atliktos bausmės laiką R. L. įskaityti pagal šį nuosprendį sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-05-19 iki 2020-05-21 ,ir suėmime išbūtą laiką –vieną mėnesį- nuo 2020-05-21 iki 2020-06-21, bei laisvės atėmimo bausmę, atliktą pagal 2020 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendį.

Daiktinį įrodymą- 1skaitmeninę laikmeną palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Volikienė