Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. įgalioto atstovo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-06-21, apie 18.00 val., chuliganiškai vairavo transporto priemonę BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. smarkiai akceleruodamas ir prasukdamas ratus sukėlė grėsmę sau ir pašalinių žmonių saugumui, tuo sukeldamas žmonių nepasitenkinimą ir pasipiktinimą. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje (b. l. 18).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2015 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 30N-33703737-15 L. M. už ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą ir atėmė specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (b. l. 19).

Nesutinka su teismu, jog padaryti veiksmai buvo kvalifikuoti teisingai. Mano, kad teismas rėmėsi netinkama teismų praktika, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamu atveju. Be to, apelianto teigimu, teismas rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių tinkamą veikos kvalifikavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, jog jo pažeidimas atitinka visus ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytus požymius. Pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo pažeidimas atitinka ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutinka su apeliantu, jog žemesnės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad L. M. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui. Sprendžiant klausimą, ar L. M. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. M. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui, kaltės forma turi būti tik tyčia.

Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiuo teismų praktikoje suformuotu išaiškinimu rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, kuris nurodė konkrečias atitinkamų teismų priimtas nutartis. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi netinkama teismų praktika, nes nurodytų nutarčių faktinės aplinkybės yra skirtingos. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad šiuo atveju teismas, remdamasis kitomis teismų nutartimis, tik išaiškino termino „chuliganiškos paskatos“ reikšmę ir tai nėra susiję su kitose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nurodytų teismo nutarčių faktinių aplinkybių neatitikimas neturi jokios reikšmės.

Apeliantas neginčija Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto. Pirmosios instancijos teisme nurodė, jog sutinka, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nesutiko su tuo, kad Kelių eismo taisykles pažeidė dėl chuliganiškų paskatų taip sukeldamas pavojų aplinkiniams. Teigia, kad teismas nurodė tik deklaratyvius teiginius ir jų nepatvirtino faktinėmis aplinkybėmis.

Su apelianto argumentacija nėra pagrindo sutikti. Bylos medžiaga patvirtinta, kad L. M. pažeidė Kelių eismo taisykles iš chuliganiškų paskatų taip sukeldamas pavojų aplinkiniams. Tai patvirtinta 2015-06-21 administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas (b. l. 18). Pažymėtina tai, kad pažeidėjas su nurodytu pažeidimu sutiko, dėl to gailėjosi. Iš 2015-07-14 nutarimo taip pat matyti, kad pažeidėjo gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, padėjimas išaiškinti pažeidimą bei jo dalyvius įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (b. l. 19). Fotolentelės, iš kurių matyti užfiksuota automobilio padangos palikta žymė, taip pat patvirtina pažeidimo padarymo faktą (b. l. 20–22). Policijos pareigūnė nurodė, kad pažeidėjas iš karto sutiko, kad ant kelio liko jo padangų žymės, todėl teigti, kad žymė nėra susieta su nagrinėjamu įvykiu ar nėra įrodytas pats manevravimo faktas, nėra pagrindo. Be to, pažeidimo padarymą patvirtina ir pareigūnių parodymai. Netikėti pareigūnių parodymais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareigūnės siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti apeliantą ar kitaip būtų suinteresuotos bylos baigtimi.

Kaip matyti iš bylos duomenų, L. M. automobilių stovėjimo aikštelėje, smarkiai akceleruodamas ir prasukdamas automobilio ratus, sukėlė didelius pilkus dūmus. Pažeidėjas manevravo stovėjimo aikštelėje, kurioje stovėjo kiti automobiliai, vaikščiojo žmonės. Tai, kad šalia vyko renginys, tik patvirtina faktą, kad aplinkui buvo daug žmonių. Be to, tai patvirtinta pareigūnių tarnybiniais pranešimais bei jų duotais parodymais teismo posėdyje (b. l. 23–24, 40–42). Faktas, ar renginys buvo pasibaigęs ar ne, šiuo atveju neturi reikšmės. Esminę reikšmę turi faktas, kad pažeidimo metu automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo daug automobilių ir vaikščiojo žmonės, kurių saugumui buvo kilęs pavojus. Apeliantas nesutinka su pareigūnės duotais parodymais, kad automobilis dėl manevravimo būdo tapo nevaldomas ir galėjo sukelti grėsmę aplinkiniams. Jo teigimu, tokie pareigūnės parodymai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad smarkus akceleravimas reiškia staigų pajudėjimą iš vietos ir vien jau tai sukelia aplinkiniams grėsmę. Pažymėtina, kad konstatuojant pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą nėra būtina įrodyti, kad šiais veiksmais konkretiems asmenims ar jų turtui buvo padaryta žala. Svarbu yra tai, kad tokiais veiksmais buvo sukeltas pavojus eismo saugumui arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui.

Pažeidėjo chuliganiškas paskatas patvirtina ir vairavimo pretekstas. Policijos pareigūnė teismo posėdyje parodė, kad pažeidėjas iš karto su pažeidimu sutiko, patvirtino, kad tai jis važiavo, ir nurodė, jog pažeidimą padarė vedinas emocijų, nes iš lenktynių iškrito jo favoritas. Be to, iš karto paaiškino, kad taip pasielgė norėdamas pasimaivyti, pasirodyti prieš draugę, kuri sėdėjo jo automobilyje. Pažeidėjas teismo posėdžio metu taip pat sutiko su pažeidimu, suprato, kad tai nederamas elgesys, ir pareigūnės nurodytų aplinkybių nepaneigė (b. l. 40–42). Iš paaiškinimų matyti, kad pažeidėjas siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Kadangi pasirinko aikštelę, kurioje buvo kitų asmenų, taip pat vežė keleivę, akivaizdu, kad siekė, jog jo manevravimas ir taip demonstruojamas išskirtinumas būtų pastebėtas ir įvertintas kitų asmenų. Šiuo atveju sutiktina su žemesnės instancijos teismu, kad pažeidėjas kaip pretekstą savo veiksmams paaiškinti panaudojo mažareikšmę dingstį, o tai vertintina kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visuma sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir patvirtina pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. atstovo D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.