- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-356-440/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1785-1048/2020 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. S. dėl darbo užmokesčio, netesybų bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. S. dėl darbo užmokesčio, netesybų bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. DGKS-1121; 2) darbo ginčą nagrinėti iš esmės; 3) priteisti darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės 23 d. – 5 574,81 Eur; 4) priteisti 2 623,44 Eur netesybų; 5) priteisti 5 611,27 Eur turtinės žalos atlyginimo; 6) priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 7) iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbų ginčų komisija 2020 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-1121 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovės L. L. patikslintą prašymą atsakovui J. S. dėl darbo užmokesčio, netesybų bei turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo, kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai. Ieškovė pažymėjo, jog nesutinka su priimtu sprendimu, kuriuo iš esmės nuspręsta, kad neturint patikimų įrodymų, jog ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, ginčas nelaikytinas nesutarimu tarp darbuotojo ir darbdavio, todėl jo nagrinėjimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 3 dalį nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai.
3. Ieškovė nurodė, kad nelegaliai dirbo atsakovui J. S. priklausančioje lentpjūvėje. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gegužės 23 d. nelegaliai dirbdama pas J. S. atliko nekvalifikuotus darbus, t. y. nuolatos dirbdavo kaip pagalbinė darbuotoja. 2019 m. gegužės 23 d. ieškovei dirbant prie medienos apdirbimo staklių ir priimant iš atsakovo į stakles įkištas nuobliuotas lentas, lenta išsprūdo iš staklių ir, atsitrenkusi į ieškovę, ją sužalojo (padarytas (duomenys neskelbtini) ir taip nesunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata). Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas pranešimas, gautas telefonu iš (duomenys neskelbtini), kad paguldyta L. L., kuri dirbdama lentpjūvėje, patyrė traumą.
4. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 20 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai nutartimi patvirtino (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, atleistas pagal laidavimą, perduodant atsakovą brolio atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams ir J. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai už atliktus nekvalifikuotus darbus nesumokėdavo, nors pavieniais atvejais duodavo 5 ar 10 Eur, tačiau už visą atliktą darbą nėra atsiskaitęs. Ieškovė pažymėjo, kad nelegaliai dirbo 12 mėnesių ir 23 dienas, todėl atlyginimas už darbą, kurio darbdavys nesumokėjo ieškovei yra 5 574,81 Eur ( (437,24 Eur x 12 mėn.)+(437,24 Eur / 20 d. d. x 15 d. d.)). Ieškovės vertinimu, nors dėl patirtos traumos ji nebedirbo pas atsakovą, tačiau tai neatleidžia jo nuo prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktą darbą, be to – nemokėjęs atlyginimo, atsakovas privalo atlyginti ir netesybas.
6. Ieškovė nurodė, kad siekdama atstatyti sveikatą, patyrė 409,85 Eur išlaidų. Atsakovas pirko sauskelnes, vitaminus bei davė grynais pinigais iš viso 220 Eur, neatlyginta liko 189,85 Eur, susijusių su sveikatos būklės gerinimu, kuriuos atsakovas privalo atlyginti kaip turtinę nukentėjusiosios žalą, t. y. tiesioginius nuostolius. Ieškovė pažymėjo, kad iki 2020 m. spalio 31 d. dėl patirtos traumos negali atlikti darbų, už kuriuos galėtų gauti atlygį, nes jai reikalinga pagalba, kad galėtų judėti, būti savarankiška bei užsiimti kasdienine veikla, todėl prašė teismo priteisti 5 611,27 Eur turtinės žalos, susijusios su netektu darbingumu už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. spalio 31 d. (bendra prašoma suma už netektą darbingumą sudaro – 7 121,42 Eur (2 861,42 Eur + 4 260 Eur)). Ieškovė nurodė kad atsakovas 2019 m. lapkričio 12 d. jai pervedė 1 700 Eur, tad turtinė žala už netektą darbingumą sudaro 5 421,42 Eur (7 121,42 Eur – 1 700 Eur). Ieškovės nuomone, bendros išlaidos, susijusios su jos sveikatos būklės atstatymu, bei turtinė žala dėl netekto darbingumo sudaro 5 611,27 Eur (5 421,42 Eur + 189,85 Eur).
7. Ieškovė akcentavo, jog patyrė traumą darbe, kurios metu diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Ji iki šiol jaučia skausmą, taip pat diskomfortą, negali laisvai judėti ir vaikšto su ramentu. Ieškovė pažymėjo, jog gyvena lydima nerimo dėl to, kad jos sveikata gali neatsistatyti, nes net ir praėjus nemažam laiko tarpui po patirtos traumos, ji vis dar jaučia itin stiprius jos padarinius. Ieškovė prašo priteisti 20 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. S. dėl darbo užmokesčio, netesybų bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsisakyta priimti.
9. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškinio matyti, jog ieškovė reikalavimą reiškia darbo santykių pagrindu, dar tiksliau – nelegalaus darbo santykių pagrindu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovę ir atsakovą sietų kokie nors darbiniai santykiai.
10. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kurioje J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir 150 straipsnio 1 dalį (komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas), tad šiuo metu dar nėra duomenų apie tai, kad ieškovę ir atsakovą būtų sieję kokie nors (legalūs ar nelegalūs) darbo santykiai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, jog ieškovės reikalavimas atsakovui, kilęs iš darbo santykių, negali būti nagrinėtinas teisme.
11. Teismas akcentavo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskirajame skunde dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties ieškovė (apeliantė) L. L. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
13. Ieškovė nurodė, kad remdamasi DK 213 straipsnio 1 dalyje numatytu reglamentavimu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, kreipėsi į teismą, prašydama nagrinėti ieškinį jame pareikštų reikalavimų apimtimi, toks ieškinys yra priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kai tai numatyta CPK 1 ir 22 straipsniuose. Ieškovės vertinimu, teismas, neišnagrinėjęs ginčo iš esmės, neturėjo pagrindo priimti nepagrįstą nutartį, nurodydamas, kad ginčas nenagrinėtinas teisme. Darbinių santykių buvimas ar jų nebuvimas yra fakto klausimas, kuris gali būti nustatytas tik ištyrus įrodymus, esančius byloje, o tai galima atlikti tik ieškinį priėmus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus.
14. Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai, nepriėmęs ieškinio, įvertino kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus iš esmės, kas priėmimo stadijoje nėra galima. Vien tai, kad šiuo metu dar nėra duomenų apie tai, jog ieškovę ir atsakovą sietų darbiniai santykiai, nepagrindžia fakto, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, nes ieškovei dėl atsakovo veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą.
15. Ieškovė nurodė, jog teismas netinkamai įvertino ieškinyje keliamų reikalavimų pagrindą ir nusprendė, kad visi ieškinyje pareikšti reikalavimai kyla iš darbo santykių. Ieškovė kėlė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ši žala ieškinyje yra savarankiškas reikalavimas, kada, net ir atsisakius pareikštų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, neišnyksta pagrindas prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Šie reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra priskirtini nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovė pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau jį nutraukus, asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, liko neatlyginta žala, t. y. ieškovė nepateikė civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tai nepaneigia jos teisės tokį ieškinį teikti dabar.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės atskirasis skundas tenkintinas.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. S. dėl darbo užmokesčio, netesybų bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
18. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
19. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
Dėl ginčo esmės
20. Ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tik įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).
22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 13 punktą).
24. Įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, kuriuo siekiama inicijuoti bylą, pateikimas savaime nelaikytinas tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
26. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
27. Ieškovė pareiškė ieškinį (šios nutarties 1 punktas), suformulavo ieškinio dalyką bei jo pagrindą, išreiškė suinteresuotumą pareikštais ieškinio reikalavimais, kurie nėra abstraktūs ar nekonkretūs ir yra pagrįsti konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu ieškovės ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams, t. y nagrinėjamu atveju galima aiškiai identifikuoti ieškovės suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę / interesą – ieškovė turi savarankišką teisinį interesą bei siekia jį apginti. Apibendrinant daroma išvada, jog ieškovė, manydama, jog jos teisės ir interesai buvo pažeisti bei siekdama juos apginti, pareiškė ieškinį, suformulavo materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimus, kuriuos tenkinus, jos materialioji subjektinė teisė būtų apginta, tad spręsti, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra nesusijęs su jos subjektinių teisių gynimu ir teisme nenagrinėtinas, nėra pagrindo.
28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė reikalavimą reiškia darbo santykių pagrindu (tiksliau – nelegalaus darbo santykių pagrindu). Konstatavęs, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovę ir atsakovą sietų kokie nors darbiniai santykiai, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas atsakovui, kilęs iš darbo santykių, negali būti nagrinėtinas teisme.
29. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė ne tik pareiškė reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį bei netesybas, bet ir reikalavimus dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo. Vien tai, kad byloje galimai nėra duomenų apie tai, kad ieškovę ir atsakovą sietų kokie nors darbiniai santykiai, neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai, kuriuos ieškovė ieškiniu siekia apginti, nebuvo pažeisti; kad ieškovės reikalavimai atsakovui, kilę iš darbo santykių, apie kuriuos byloje nėra duomenų, negali būti nagrinėtini teisme. Šiuo atveju sutiktina su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog darbinių santykių buvimas ar jų nebuvimas yra fakto klausimas, kuris gali būti nustatytas ištyrus įrodymus, esančius byloje, o tai galima atlikti tik ieškinį priėmus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
30. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme (CPK 24 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės akto nuostatas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kaip tai numatyta CPK 1 ir 22 straipsniuose.
31. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, taip pat pažymėjo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.
32. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbų ginčų komisija 2020 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-1121 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti jos patikslintą prašymą atsakovui J. S. dėl darbo užmokesčio, netesybų bei turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo, kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai. Ieškovė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. DGKS-1121 ir darbo ginčą nagrinėti iš esmės.
33. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis).
34. Remiantis minėtomis DK normomis darbo ginčo šalis turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbų ginčų komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. DGKS-1121 nelėmė ieškovės materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikino jos teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jos pažeistų teisių gynybą.
35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Kaip jau minėta, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs ieškinio dalyko ydingą formulavimą, remdamasis CPK 138 straipsniu, turėtų taikyti trūkumų šalinimo institutą ar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ieškovei pasiūlyti pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių pateikti teismui nėra galimybės, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei pasiūlyti galutinai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 226 straipsnis).
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas. Nors gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Tokią teisę turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai pagrįsti. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovės pateiktą ieškinį dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos priežasties, t. y. kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
40. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje netinkamai taikytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos ir dėl esminio proceso teisės normos pažeidimo yra pagrindas panaikinti ieškinio priėmimo klausimą sprendusio teismo nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.