Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu, prašydama 2019 m, birželio 1 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ ir atsakovės UAB „B“ sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. 2019/3 nutraukimą pagal atsakovo UAB „B“ 2020 m. vasario 14 d. pranešimą pripažinti neteisėtu; priteisti iš atsakovės UAB „B“ ieškovės UAB „A“ naudai 3 961,15 Eur neapmokėtą skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo skolos sumos (3 961,15 Eur) nuo civilinės bylos dėl skolos priteisimo teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas, patirtas civilinėje byloje Nr. eL2-7828-1032/2020.

Nurodė, kad m. birželio 1 d. tarp ieškovės UAB „A“ (sutartyje - pardavėjas), atstovaujamos bendrovės direktoriaus J. B., ir atsakovės UAB „B“ (sutartyje - pirkėjas), atstovaujamos bendrovės direktoriaus E. U., buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis Nr. 2019/3, pagal kurios 1.1 punktą pardavėjas įsipareigojo perduoti jam nuosavybės teise priklausančias prekes pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti prekes, jas eksponuoti ir parduoti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Ilgą laiką šalių bendradarbiavimas minėtos sutarties pagrindu vyko sklandžiai: ieškovė pristatydavo atsakovei pagamintus baldus, o atsakovė, pardavusi pristatytas prekes, nors ir pavėluotai, tačiau, atsiskaitydavo su ieškove. Nors kartais atsakovė apie parduotas prekes neinformuodavo, reikėdavo vykti į parduotuvę ir tik ieškovės atstovas įsitikinęs, kad baldai parduoti, išrašydavo atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą. Tačiau 2020 m. vasario 25 d. ieškovės atstovas nuvykęs į atsakovui priklausančią parduotuvę, esančią prekybos centre (toliau – ir PC) „Šilas“, Klaipėdoje, nerado ekspozicijoje pristatytų prekių, dėl ko ieškovas laiko, kad jos taip pat yra parduotos. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią praktiką bei remiantis bendradarbiavimo sutarties 2.2.2 ir 3.1 punktais, ieškovė 2020 m. vasario 25 d. atsakovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. 207 dėl 3 961,15 Eur apmokėjimo už prekes, kurių atsakovės ekspozicijoje ieškovė nerado ir kurios laikytinos parduotomis.

Pažymėjo, jog atsakovės ieškovei 2020 m. vasario 14 d. siųstu pranešimu, ieškovė informuota, kad sutartis nutraukiama nuo 2020 m. vasario 17 d., šį pranešimą ieškovė gavo 2020 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu. Tą pačią dieną ieškovės atstovas, pristatydamas prekes, buvo nuvykęs pas atsakovę į prekybos vietą, tačiau dėl sutarties nutraukimo su atsakovės atstovu pasikalbėti nepavyko. Atsakovės darbuotojai, kuri priėmė prekes, ieškovas paaiškino, kad su sutarties nutraukimu nesutinka. Ieškovės nuomone, toks atsakovės pranešimo dėl sutarties nutraukimo pateikimas neatitinka ne tik įstatymo reikalavimų, bet ir protingumo kriterijų. Tuo labiau, kad bendradarbiavimo sutartyje apskritai joks įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas nebuvo numatytas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalį įstatyme nustatytas 30 dienų įspėjimo terminas taikytinas tik tais atvejais, kai kitaip neįtvirtina šalių sudaryta sutartis. Teigia, kad minėtame pranešime nurodyti užsakymai yra įvykdyti, o būtent, minkštas kampas Marius (pufas) buvo pas atsakovą pristatytas tą pačią 2020 m. vasario 14 d., o kiti baldai - kušetė T-5 ir sofa - lova REDA2 - yra pagaminti, bet, iš atsakovės negavus apmokėjimo pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. 207 dėl 3 961,15 Eur skolos, jie ieškovei nebuvo pristatyti.

Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutinka, nurodo, kad tarp šalių sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr.2019/3 yra konsignacijos (komiso) sutartis. Ieškovės sąskaitoje nurodyti baldai nebuvo parduoti, sutartis buvo nutraukta ir ieškovė buvo paraginta atsiimti neparduotas prekes. Atsakovė taip pat nurodo, kad PVM sąskaita - faktūra Nr. ALS 207 išrašyta be pagrindo, nesilaikant civilinio kodekso (toliau - CK) 6.780-6.795 straipsnių numatytų taisyklių. Nesant ginčo baldų pirkimo-pardavimo sandorio, komitentas, t.y. ieškovė neįgijo reikalavimo teisės į ginčo baldų pardavimo kainą (ieškinyje nurodytą skolą). Tai, kad baldai nebuvo parduoti, patvirtina atsakovės 2020 m. vasario 4 d., kovo 2 d. bei balandžio 2 d. pranešimai ieškovei, kuriais ieškovė buvo raginama pasiimti ginčo baldus. Taip pat nurodo, kad už gautą avansą ieškovė nepristatė prekių ir 2020 m. kovo 13 d. išrašė aiškiai nepagrįstą sąskaitą Nr. ALS210, nes ieškovė šioje sąskaitoje nurodytų prekių nepristatė. Atsakovė 2020 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 pirkėjui grąžino jo sumokėtą avansą 253 Eur ir 2020 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6 pirkėjui grąžino jo sumokėtą avansą 100 Eur, iš viso 353 Eur. Šie dokumentai įrodo prekių nepristatymo (ieškovės įsipareigojimų neįvykdymo) faktą. Todėl atsakovė taip pat byloje reiškia priešieškinį, kurio vienas iš reikalavimų yra dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo. Pažymi, kad ieškovė po 2020 m. vasario 14 d. gavus pranešimą apie sutarties nutraukimą nebendradarbiavo, naujų užsakymų nebegavo, iki sutarties priimtų užsakymų nebevykdė ir neįvykdė, todėl atsakovė pirkėjui turėjo grąžinti avansą, kuris nurodytas priešieškinio dalyke. Teigia, jog šios aplinkybės patvirtina ne konsignacijos sutarties tęstinumą, o bandymą įvykdyti sutarties galiojimo metu (2020 m. vasario 13 d.) priimtus užsakymus ir šių užsakymų nevykdymą iš ieškovės pusės.

Atsakovė taip pat byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 4 067,59 Eur skolą, t. y.: 3049,83 Eur skolą už neatsiimtų baldų saugojimą (2020 m. birželio – liepos mėnesiais), 522,76 Eur negrąžinto avanso ir 495 Eur už brokuotus baldus gražintą pardavimo kainą, taip pat 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2019 m. birželio 1 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr.2019/3 (konsignacijos sutarties), pagrindu ieškovė konsignacijos (komiso) pagrindais perduodavo atsakovei prekes pardavimui. 2020 m. vasario 14 d. atsakovė ieškovę informavo apie sutarties nutraukimą ir sutartis buvo nutraukta. Pas atsakovę liko neparduotos ieškovės prekės: 1vnt. fotelis „F-1“, 3vnt. fotelis „Rasa“, kampas „Reda“, kušetė „T5“, minkštas kampas „Marius“, minkštas kampas „Lukas 480“, minkštas kampas „Naglis“, 7 vnt. pufų „Reda-1“, „Reda-2 420“, sofa „Rasa“, sofa „Rasa 395“, tempas, 2 dvivietė sofa, tempas fotelis. Vadovaujantis CK 6.794 straipsnio 2 dalimi, 6.795 straipsniu sutartis dar galiojo iki 2020 m. kovo 1 d. (dvi savaites), tačiau ieškovė į atsakovės įgaliotą atstovą po 2020 m. vasario 14 d. nesikreipė, patvarkymo dėl ginčo baldų neteikė. Atsakovė 2020 m. kovo 2 d. raginimu ieškovę paragino atsiimti ginčo baldus, tačiau ieškovė nereagavo. Kadangi ieškovė per vieną mėnesį nepateikė patvarkymo dėl neparduotų prekių, tai atsakovė ieškovę 2020 m. balandžio 2 d. pranešimu informavo, kad ieškovė privalo iš anksto suderintu laiku atsiimti saugomus baldus bei įspėjo, kad to nepadarius iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė už ieškovės baldų saugojimą ims pasaugos mokestį – 50 Eur už kiekvieną saugojimo dieną. Ieškovė baldų neatsiėmė. Remiantis CK 6.795straipsnio 2 dalimi bei 2020 m. balandžio 2 d. pranešimu atsakovė 2020 m. birželio 17 d. el. laišku ieškovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą N000053 už neatsiimamų baldų saugojimą 1 549,91 Eur sumai ir 2020 m. liepos 16 d. el. laišku Ieškovui pateikė PVM sąskaitą-faktūrą N000095 už neatsiimamų baldų saugojimą 1 499,92 Eur sumai, iš viso atsakovė yra skolinga už 2020 m. birželio-liepos mėn. dėl neatsiimtų baldų saugojimo 3 049,83 Eur sumą.