- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- eI-2337-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02677-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- V. M., G. K.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Visvaldas Petryla
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui Egidijui Mockevičiui,
2019 m. birželio 10 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir G. K. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 3R2-78 (AG2-53/14-2018), Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-3247 „Dėl adreso nesuteikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. M. ir G. K. kreipėsi į teismą, prašydami:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 3R2-78 (AG2-53/14-2018), kuriuo netenkintas pareiškėjų skundas;
2) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-3247 „Dėl adreso nesuteikimo“, kuriuo pareiškėjams priklausantiems poilsio pastatams nesuteikti adresai;
3) įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų pastatams suteikimo.
Nurodo, kad pareiškėjui V. M. priklauso poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu 1K1ž ir poilsio pastatas, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu 2K1ž, esantys preliminariu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai G. K. priklauso šalia minėtų pastatų esantis poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu 3K1ž, esantis preliminariu adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų byloje šie pastatai užfiksuoti kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, kurie šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jiems eksploatuoti nėra suformuotas žemės sklypas, tačiau yra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Siekiant juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre reikalingas adresas, kurį turi suteikti Palangos miesto savivaldybės administracija, todėl pareiškėjai 2018 m. birželio 28 d. kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydami suteikti poilsio pastatams adresus. Nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-2406 atsisakė poilsio pastatams suteikti adresus, nes tokio pobūdžio statiniams adresai negali būti suteikti. Savivaldybės administracijos sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriui (toliau – ir Komisija), kuris 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu panaikino savivaldybės administracijos sprendimą ir atsakovę įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą. Nurodo, jog atsakovė, vykdydama Komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, 2018 m. spalio 22 d. nauju sprendimu Nr. (4.17)-D3-3247 dar kartą atsisakė tenkinti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų pasatams suteikimo. Sprendimas motyvuojamas Adresų formavimo taisyklių (toliau – Adresų formavimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092, 4.3 ir 5 punktais, nurodant, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad poilsio nameliai suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, taip pat nepateikti dokumentai, įrodantys statybų teisėtumą. Be to, dėl šių pastatų nukeldinimo yra inicijuotas teisminis procesas, todėl prašymas suteikti adresą pastatams nebuvo tenkintas. Pažymi, jog Komisija 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 3R2-78 (AG2-53/14-2018) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko nepakeistą atsakovės sprendimą. Mano, jog atsakovės ir Komisijos priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Argumentuoja, jog statinio kadastro duomenis galima nustatyti, kai statinys yra pastatytas (dalinai pastatytas) ir duomenis apie pastatą galima surinkti į statinio kadastro duomenų bylą. Tvirtina, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – ir Nuostatai), patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, būtina gauti adresą iš savivaldybės tam, kad nustatyti poilsio pastatų kadastro duomenis, ir adreso gavimo procedūra yra vykdoma lygiagrečiai su statinio matavimo darbais, t. y. adreso gali būti prašoma dar iki pastato kadastro duomenų surinkimo. Pažymi, jog nei Nuostatai, nei Adresų formavimo taisyklės nenurodo kokius dokumentus reikia pateikti savivaldybei, kad gauti statiniui adresą, todėl statinio formavimo stadijoje bet koks institucijos reikalavimas įrodyti statinio statybos teisėtumą yra neteisėtas. Paaiškina, jog pareiškėjams priklausantys poilsio nameliai yra I grupės nesudėtingi pastatai, kuriems nereikalingas nei rašytinis pritarimas, nei kitoks statybą leidžiantis dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 (toliau – Reglamentas) nuostatas, užbaigus I grupės pastato statybos darbus ir surinkus visus poilsio pastatų kadastro duomenis, bus pildoma deklaracija apie statybos užbaigimą, t. y. pareiškėjai privalės pasirašyti dokumentą, kuriuo bus paskelbiama, kad pastatų statybos darbai yra užbaigti ir yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Pabrėžia, jog statybos teisėtumą turi teisę tikrinti tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), o ne savivaldybė, todėl visi dokumentai, nurodyti Reglamente, kurie susiję su statinių statyba ir jų kadastro duomenų nustatymu, yra teikiami tik Inspekcijai. Teigia, jog Komisija neišsiaiškino ir nenustatė svarbių aplinkybių, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1730-502/2016 nustatė prejudicinius faktus, jog G. K. poilsio pastatui, kuris yra I grupės nesudėtingas statinys, nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, todėl tai nėra kliūtis šiam pastatui suteikti adresą, o kliūtis buvo, kad pagal seną teisinį reglamentavimą toks pastatas negalėjo būti savarankišku daiktu ir todėl negalėjo apskritai būti adreso objektu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs faktines aplinkybes, nenustatė, kad G. K. priklausantis poilsio pastatas buvo pastatytas neteisėtai. Teigia, jog Komisijos padaryta išvada reikštų, kad jei statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, tai toks statinys negali būti adresų objektu, tačiau tokio teisinio reglamentavimo nėra, be to, tiek atsakovė, tiek ir Komisija negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjų prašymas buvo nagrinėjamas Reglamento nustatyta tvarka, o ne vadovaujantis Adresų formavimo taisyklėmis. Pareiškėjų teigimu, klausimas dėl pastatų teisėtumo bus sprendžiamas, kai pareiškėjai pateiks Inspekcijai (ne atsakovei) poilsio pastatų kadastro duomenų bylas su adresais ir kitus Reglamento 93 punkte įvardintus dokumentus. Teigia, jog atsakovė pasisakė dėl pastatų statybos darbų užbaigimo, tačiau nepasisakė dėl adresų suteikimo poilsio pastatams, t. y., atsisakymo motyvai išdėstyti ne tuo klausimu, dėl kurio pareiškėjai kreipėsi į atsakovę, todėl tiek atsakovės atsisakymas suteikti adresą, tiek Komisijos sprendimas laikytini be motyvų ir negali būti pripažinti pagrįstais bei teisėtais ir turi būti panaikinti.
Pareiškėjų V. M. ir G. K. atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla skundo argumentų pagrindu prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu savivaldybei suteikta savarankiškoji funkcija – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams bei kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nurodo, jog remiantis Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktais, pastatas gali būti adreso objektu, jei jis yra suformuotas arba jį galima suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą. Pažymi, kad pareiškėjų valdomi poilsio nameliai – vasarnamiai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiame registre neįregistruotas ir žemės sklypas, kuriame yra minėti poilsio nameliai. Pareiškėjai dokumentų, kurie patvirtintų, kad statinys suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nepateikė.
Nurodo, jog vadovaujantis Reglamento 3 priedo 1 punkto nuostatomis, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjų pastatai yra Palangos mieste, kuriam suteiktas kurorto statusas bei patenka į kultūros vertybės – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), vizualinės apsaugos pozonį. Dėl šių aplinkybių pareiškėjų argumentas, kad I grupės nesudėtingiems statiniams nei statybos techninis projektas, nei statybos leidimas yra nereikalingas, nepagrįstas ir atmestinas. Pažymi, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pareiškėjai atsakovui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į pastatus (tam, kad būtų galima įsitikinti, ar jie yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai) ar jų statybos teisėtumą įrodančių dokumentų (tam, kad būtų galima įsitikinti, ar jie gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai). Paaiškina, jog nėra duomenų, jog ginčo statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą buvo perrašyti kaip nekilnojamasis turtas, o tai suponuoja išvadą, jog jie nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais. Pažymi, jog remiantis teismų praktika, atsakovė, prieš suteikdama adresą, privalo tikrinti ar pastatas arba jų kompleksas yra nekilnojamieji daiktai, ar jais gali būti pripažinti ir tik tai nustačiusi gali suteikti statiniui adresą. Tvirtina, jog pareiškėjai prašo suteikti adresą poilsio pastatams, kurie nėra ir negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, o tai reiškia jie negali būti ir adresų objektais.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime aptariamos su savivaldybių funkcijomis sprendžiant adresų suteikimo tvarką susijusios Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 dalies, Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Adresų formavimo taisyklių, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 4.2 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos bei teisės aktų reikalavimų taikymo aplinkybės laikotarpiu nuo 1970 m. iki 1998 m. (statinių statybos metu ir vėliau). Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2007 m. liepos 31d. Valstybinio audito ataskaitoje „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“ Nr. VAP-30-2-13 nurodė, kad Palangoje esančius laikinus statinius įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus bandoma juos rekonstruoti, jų vietoje statyti kitus kapitalinius statinius bei aplink juos formuoti žemės sklypus, o tai gali neigiamai paveikti Baltijos pajūrio teritorijas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės eksperto vertinimu, architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu galiojantis šių poilsio namelių statuso reglamentavimas yra ydingas ir taisytinas, nes jie turėtų būti prilyginti laikiniems statiniams, turėtų būti nustatytas pagrįstas ir protingas jų naudojimo terminas, o jie patys Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
Pažymi, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, įrodančių, kad skunde nurodyti 3 statiniai (poilsio nameliai), įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, o tai lemia, jog šie statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais bei nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Nurodo, kad pareiškėjai taip pat nepateikė duomenų, jog jie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į įgaliotas institucijas dėl jų naudojamų statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų, esančių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitų su tuo susijusių klausimų sprendimo.
Paaiškina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Palangos skyriaus specialisto 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. atliktų valstybinės žemės prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimų metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje yra pastatyti ir naudojami 3 statiniai (poilsio nameliai), priklausantys pareiškėjams. Patikrinimų metu nustatyta, kad pareiškėjų faktiškai naudojami statiniai, kaip daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie privalo pašalinti statinius iš valstybinės žemės. Nurodo, jog pareiškėjai gera valia neatlaisvino savavališkai užimtos valstybinės žemės, todėl NŽT 2018 m. rugpjūčio 8 d. pateikė ieškinį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams ir prašė teismo įpareigoti atsakovus pareiškėjus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos faktiškai naudojamus poilsio namelius. Pažymi, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai šiuo metu yra sustabdęs civilinę bylą Nr. e2-3452-588/2018 iki kol bus išspręstas administracine tvarka nagrinėjamas pareiškėjų ginčas dėl adreso suteikimo pareiškėjams priklausantiems poilsio pastatams.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ir panaikinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Pažymi, jog sprendžiant statinių statybos teisėtumo klausimą privaloma vadovautis statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimais, tačiau pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai, statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Egidijus Mockevičius prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 3R2-78 (AG2-53/14-2018), kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjų skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-3247 „Dėl adreso nesuteikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų pastatams suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog pareiškėjai 2018 m. birželio 28 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydami suteikti adresus pareiškėjams priklausantiems poilsio pastatams, esantiems preliminariu adresu (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-2406 atsisakė suteikti adresus poilsio pastatams. Komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 3R2-59 (AG2-41/16-2018) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 25 d. sprendimas panaikintas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Vykdydama Komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, atsakovė 2018 m. spalio 18 d. sprendimu dar kartą atsisakė tenkinti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų suteikimo poilsio pastatams. Sprendime remtasi Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktais, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, motyvuojant, kad poilsio nameliai – vasarnamiai, kuriems prašoma suteikti adresą, nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėta, kad adresas gali būti suteiktas nekilnojamam daiktui, kuris gali būti suformuotas, jei jis nėra suformuotas arba suformuotam nekilnojamam daiktui. Pažymėta, jog vadovaujantis Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkto nuostatomis, pareiškėjų pastatai yra Palangos mieste, kuriam suteiktas kurorto statusas bei patenka į kultūros vertybės – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), vizualinės apsaugos pozonį, todėl I grupės nesudėtingiems statiniams privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodyta, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jų statinių statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad valstybinės žemės patikėtinė NŽT yra pateikusi teismui ieškinį dėl įpareigojimo pareiškėjams atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš jos neįregistruotus Nekilnojamojo turto registre statinius, kuriems prašomas suteikti adresas, esančius nesuformuotame valstybinės žemės sklype.
Nesutikdami su aptartu sprendimu, pareiškėjai jį apskundė Komisijai, kuri 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 3R2-78 (AG2-53/14-2018) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija skundžiamame sprendime nurodė, jog adresas gali būti suteiktas tik objektams, kurie yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai arba gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pažymėta, jog esamą (baigtą) nekilnojamojo turto daikto suformavimo patvirtintų faktas, kad jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodyta, jog pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių poilsio namelių suformavimą nekilnojamojo turto objektais, be to, pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Konstatuota, jog pareiškėjai nepateikė statinių teisėtumą patvirtinančių dokumentų, todėl teisėtai ir pagrįstai savivaldybės administracija vertino dėl šių pastatų negalėjimo būti suformuotais atskirais nekilnojamojo turto objektais ir dėl to tokiems objektams negalima suteikti adreso(-ų). Komisija sprendime taip pat analizavo atsakovės priimto sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams ir sprendė, kad atsakovės sprendimas atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, priimtas neviršijant kompetencijos, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Adresų formavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Ši tvarka reglamentuota Adresų formavimo taisyklėse, kurių 4 punkte nustatytas baigtinis adresų objektų sąrašas: 1) žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais; 2) žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas; 3) pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas; 4) pastatuose esančios gyvenamosios patalpos ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Adresų formavimo taisyklių 5 punkte nurodyta, jog adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.
Vertinant aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog adresas objektui gali būti suteikiamas, jei jis gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas. Vadinasi, savivaldybė, vykdydama savarankišką savivaldybės funkciją, ir priimdama sprendimą dėl adreso suteikimo, privalėjo nustatyti ar objektas (-ai) yra suformuotas kaip atskiras (-i) nekilnojamas (-i) daiktai, ar jį(-uos) galima suformuoti kaip atskirą(-us) nekilnojamą (-us) daiktą (-us). Šiuo atveju pareiškėjų argumentai, kad atsakovė viršijo savo kompetenciją ir neteisėtai bei nepagrįstai vertino tai, ar pareiškėjams priklausantys poilsio pastatai yra suformuoti ir ar jie gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, laikytini nepagrįstais.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre yra registruojami žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose ir patalpos, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas nekilnojamasis daiktas – statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (7 straipsnio 4 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad poilsio pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad NŽT 2017 m. liepos 18 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. atliktų patikrinimų metu nustatė, kad pareiškėjų faktiškai naudojami statiniai, kaip daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai atsakovei nepateikė viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Todėl spręstina, jog Komisija teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjams priklausantys poilsio pastatai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.
Vertinant tai, ar pareiškėjams priklausantys poilsio pastatai gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių ir tik teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018 ir kt.). Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, jog statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjų poilsio nameliai – vasarnamiai, kurie yra pastatyti apie 1970 metus, yra Palangos mieste, kuriam suteiktas kurorto statusas ir patenka į kultūros vertybės – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), vizualinės apsaugos pozonį, todėl šiuo metu tokiems statiniams yra privalomas statybos leidimas. Pareiškėjams teigiant, kad jų poilsio statiniams nereikalingas statybos leidimas, turėtų pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, kad šie statiniai buvo teisėtai pastatyti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai atsakovei nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui pastatai buvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais, inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure ar šiems statiniams teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduoti statybos leidimai, išspręsti statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kiti su tuo susiję klausimai ir kt. Nesant tokių dokumentų, kurie patvirtintų statybos teisėtumą, pareiškėjams priklausantys poilsio nameliai negali būti laikomi nekilnojamojo turto kadastro objektais, tokie statiniai taip pat negali suteikti nuosavybės teisių, todėl negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Vadinasi, tokiems objektams adresas negali būti suteiktas (Adresų formavimo taisyklių 4.3 punktas).
Pareiškėjai taip pat teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1730-502/2016, nurodė, kad G. K. priklausančiam poilsio pastatui, kuris yra I grupės nesudėtingas statinys, nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentais, todėl tai nėra kliūtis šiam pastatui suteikti adresą, o kliūtis buvo ta, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą toks pastatas negalėjo būti savarankišku daiktu ir todėl negalėjo būti adreso objektu.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog teismas pareiškėjų nurodytoje byloje analizavo ar I grupės nesudėtingas statinys gali būti adreso objektas, o nesprendė klausimo ar pastatas, jei jis nėra suformuotas, gali būti adreso objektu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aptartoje byloje taip pat pažymėjo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjai G. K. priklausantis poilsio pastatas įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, būtų perrašytas į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, pripažintas nekilnojamuoju daiktu, be to, pastatas nebuvo inventorizuotas Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Teismas taip pat nurodė, kad atlikti ginčo pastato kadastriniai matavimai, kuriuose nurodyta, kad daiktas yra nekilnojamasis, nurodytas jo unikalus numeris, išmatavimai ir kt., yra nereikšmingi, nes jie nereiškia, jog nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, nustatė ir įvertino aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl ginčijamas atsakovės 2018 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-3247 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjų skundžiamas Komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 3R2-78 (AG2-53/14-2018) yra priimtas visapusiškai įvertinus pareiškėjų skundo argumentus, motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atmetus pareiškėjų reikalavimus dėl atsakovės 2018 m. spalio 18 d. sprendimo ir Komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų pastatams suteikimo.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų V. M. ir G. K. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 3R2-78 (AG2-53/14-2018), Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-3247 „Dėl adreso nesuteikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.