- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- e2YT-7602-776/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03369-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Ričardas Ralys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas E. Š., kaip V. Š. teisių perėmėjas, kreipėsi su pareiškimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad Č. Š., miręs (duomenys neskelbtini), iki savo mirties priėmė savo sutuoktinės O. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, bei kad V. Š., miręs (duomenys neskelbtini), iki savo mirties priėmė savo tėvo Č. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po O. Š. mirties Č. Š. liko gyventi santuokos metu su palikėja įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o V. Š. palikimo priėmimo teisę perleido savo tėvui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po tėvo Č. Š. mirties V. Š. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo naudojosi ir prižiūrėjo, tačiau nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o kitų asmenų, turinčių paveldėjimo teisę, nėra.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybė įmonė Turto bankas pateikė atsilipimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas konstatuos, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad buvo kreiptasi dėl O. Š. ir Č. Š. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau liudijimas nėra išduotas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų palikto turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo E. Š. atstovas advokatas Ričardas Ralys teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Atstovas nurodė, kad E. Š. tėvas V. Š. buvo vienintelis O. Š. ir Č. Š. sūnus, o sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Atstovas nurodė, kad mirus O. Š., jos sutuoktinis Č. Š. nežinojo teisnių procedūrų ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau butu toliau rūpinosi, jį prižiūrėjo, o bute kartu su jais gyvenęs V. Š., atsisakė priimti motinos palikimą tėvo naudai. Atstovas nurodė, kad po Č. Š. mirties bute liko gyventi V. Š., kuris į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, tačiau naudojosi butu, jį prižiūrėjo. Atstovas pažymėjo, kad V. Š. santuoka su G. Š. buvo nutraukta iki jo mirties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
4. Nustatyta, kad O. Š. ir Č. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. O. Š. ir Č. Š. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. Š.. 1990 m. lapkričio 27 d. gimimo įrašas Nr. 2101 patvirtina, kad V. Š. ir G. Š. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus pareiškėjas E. Š.. 2011 m. gruodžio 23 d. mirties įrašas Nr. 1330 patvirtina, kad O. Š. mirė (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 1 d. mirties įrašas Nr. 139 patvirtina, kad Č. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o 2019 m. liepos 18 d. išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. 19-21765731 patvirtina, kad V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnį Č. Š., kaip O. Š. pergyvenęs sutuoktinis, turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų buvo). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą V. Š., kaip Č. Š. vaikas, turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis, o pareiškėjas E. Š., kaip V. Š. vaikas, turi teisę paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1993 m. vasario 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu O. Š., būdama santuokoje su Č. Š., įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 302/2450 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Todėl šis nekilojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjas nurodė, kad, nors po palikėjos O. Š. mirties Č. Š. palikimo nepriėmė paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, o V. Š. po palikėjo Č. Š. mirties palikimo nepriėmė paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau jie palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
6. Kaip minėta, O. Š. ir Č. Š. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 302/2450 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo būdami santuokoje ir šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl palikėjos O. Š. palikimą sudarė 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 302/2450 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad po O. Š. mirties Č. Š. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. po sutuoktinės mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, valdė palikėjos turtą kaip savo, jį prižiūrėjo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po tėvo Č. Š. mirties V. Š. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki savo mirties juo naudojosi ir prižiūrėjo, tačiau nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o kitų asmenų, turinčių paveldėjimo teisę, nėra. Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. 2019 m. birželio 3 d. liudijimai notarinio registro Nr. 3766 ir Nr. 3767 patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 22 d. O. Š. ir Č. Š. palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. 2019 m. rugpjūčio 8 d. liudijimas notarinio registro Nr. 5666 patvirtina, kad V. Š. palikimą priėmė pareiškėjas E. Š.. Pareiškėjas nurodė, kad V. Š. ir G. Š. santuoka buvo nutraukta iki V. Š. mirties, tą patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, pagal kuriuos Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3329-901/2016 V. Š. ir G. Š. santuoka buvo nutraukta. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, kuri atstovauja Lietuvos Respublikos valstybę palikimo perėjimo valstybei teisiniuose santykiuose, nepateikė prieštaravimų, kad būtų nustatyti pareiškėjo prašomi juridinę reikšmę turintys faktai. Todėl teismas daro išvadą, kad Č. Š. iki savo mirties priėmė savo sutuoktinės O. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, bei kad V. Š. iki savo mirties priėmė savo tėvo Č. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
10. Atsižvelgiant į tai, nustatytini pareiškėjo prašomi juridinę reikšmę turintys faktai, kad Č. Š. iki savo mirties priėmė savo sutuoktinės O. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, bei kad V. Š. iki savo mirties priėmė savo tėvo Č. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini, kadangi nuo šio faktų nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteistinos iš pareiškėjo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki savo mirties priėmė savo sutuoktinės O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki savo mirties priėmė savo tėvo Č. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.