- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- 1-1457-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03211-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- O. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:
1) 2008-11-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. ir 178 str. 4 d. 6 MGL (780 litų) dydžio bauda;
2) 2009-07-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn.;
3) 2009-11-18 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.;
4) 2014-06-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. M., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2020 m. sausio 21 d., apie 17.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo iš (duomenys neskelbtini). pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo. Būdamas neatidus ir neatsargus įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę nedavė kelio iš kairės pusės važiavusiam automobiliui „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojas E. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Tokiais veiksmais O. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 102 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Be to, O. M., vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent:
jis, 2020 sausio 21 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu susidūrė su automobiliu „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykęs į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai apie 21.09 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais O. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis O. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad 2020 sausio 21 d., jis, automobiliu „Toyota Corolla verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo vardu, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. esantį vaikų darželį pasiimti vaikų. Vairavo būdamas blaivus. Nurodė, kad jei būtų buvęs su tokiomis promilėmis, auklėtojos tikrai neatiduotų jam vaikų, nes su tokiu girtumo laipsniu žmogus būna tikrai girtas. Paėmęs vaikus, iš darželio kiemo išvažinėjo labai lėtai, tiksliau riedėjo, nes ten dažnai būna autoįvykių, kadangi nesimato kas važiuoja. Bevažiuojant labai mažu greičiu į jį įsidūrė žmogus. Jis važiavo iš šalutinio ir turėjo praleisti automobilį, tačiau jis jo nepamatė ir įvyko susidūrimas su „Seat Ibiza“, kuris įvažiavo jam į kairės pusės priekinį ratą. Dėl šio įvykio labai išsigando vaikai, o jis prasiskėlė galvą, tačiau apie tai niekam nepasakojo. Prisiminęs, kad automobilis nedraustas ir pamatęs gale išsigandusiu, verkiančius ir šaukiančius: „tėti, tėti...“ vaikus, skubėjo juos parvežti namo. Kadangi iki namų 300 metrų, pamanė, kad greitai parveš vaikus namo (duomenys neskelbtini), pastatys tą mašiną ir grįš atgal. Tą akimirką įsivaizdavo faktą, kad štai susidūrimas, vėl stovima, vėl policija, laukimas, vaikai gale rėkia, tad įvertinęs tai, pamanė, jog reikia skubiai parvežti vaikus ir tada grįžti atgal. Tačiau grįžus namo, žmona puolė šaukti ant jo, varyti iš namų, vaikai toliau verkė. Pamanė, „velniop viską“, paėmęs iš šaldytuvo 350 ml „Starkos“, išėjo iš namų, kad nebūtų skandalo. Beeidamas pamatė „taxi“, pasigavo ir nuvažiavo pas sesę į kaimą. Jam atvykus į kaimą, atvažiavo pareigūnai, kurie buvo draugiški, viską paaiškino, pasakė, kad yra įtariamas ir kad parodytų dokumentus. Pareigūnai dirbo labai gražiai, jokių pretenzijų neturi. Papildomai nurodė, kad nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra girtuoklis ar kažkas panašaus. Nuo susidūrimo (duomenys neskelbtini) iki alkoholio vartojimo praėjo apie 20 minučių. Sutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu. Jaučiasi pasielgęs neteisingai, dėl to, kad drįso išgerti alkoholio. Sau pateisinimo neturi. Po eismo įvykio jis buvo nuvažiavęs pas nukentėjusįjį į svečius. Nukentėjusysis paaiškino, jog skaudą pirštą. Apskritai įdomu kaip jis galėjo pirštą sulaužyti, nes ten greitis 40 km/val.. Paaiškėjo, kad seniai jis turėjo šitą traumą, o dabar vėl kažkaip. Dėl šio įvykio nukentėjusiajam sumokėjo visą prašomą sumą, t. y. 2700 Eur, taip pat sumokėjo už transportą 39,93 Eurų, ligonių kasai sumokėjo 175,26 Eur.. Taip pat sumokėjo ir 600 Eur baudą už administracinius nusižengimus, kurie buvo inkriminuoti dėl šio įvykio. Paaiškino, kad savo elgesį vertina blogai, buvo šoko būsenoje. Dabar už viską pilnai visiems viską yra sumokėjęs. Atsakydamas į teisiamojo posėdžio metu užduotus klausimus, nurodė, jis turi 2013 metų dukrą Juliją invalidę (rodė nuotraukas). Praeitais metais visą pavasarį ir vasarą gulėjo ligoninėje. Seneliai pasiėmė pas save ir ji nukrito iš balkono. Ačiū Dievui, operacija atlikta sėkmingai. Jis turi vežioti ją į visas procedūras. Be to, turi tėvą I. M., kuris yra po sunkios širdies operacijos, darbingumo lygis 40%. Žmoną atleido iš darbo, turi dokumentus, kad ji nedirba. Dėl visko nuoširdžiai gailisi ir už viską atsiprašo, nežino kodėl taip viskas susiklostė. Jam svarbu, kad būtų paliktos teisės ant savivarčio, kad galėtų dirbti, nes jis nori dirbti ir viską atiduoti. Nes dabar jis pareina namo ir vaikai klausia: „tėti, ką tu man atnešei“, - o ką aš atnešiu, nežinau aš“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas O. M. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281straipsnio 2 dalyje, ir paaiškino, kad 2020 sausio 21 d., apie 17 val., jam priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. esantį vaikų darželį pasiimti vaikų. Vairavo būdamas blaivus. Išvažiuodamas iš vaikų darželio teritorijos ir įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), nepraleido gatve iš kairės pusės važiavusio automobilio, su kuriuo susidūrė. Išsigando, kad automobilis nedraustas, o dėl įvykio išsigando kartu važiavę vaikai, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino ir išvažiavo į namus. Parvežęs vaikus į namus ((duomenys neskelbtini)), žmonai pasakė, kas atsitiko. Žmona labai supyko. Jis susinervino ir išgėrė butelį degtinės, t. y. išgėrė apie 300 g degtinės. Po to išėjo iš namų, iškvietė taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas seserį. Kai atvyko pas seserį, jį pasitiko policijos pareigūnai. Pareigūnams viską prisipažino. Jį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų gailisi. Nežinojo, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio užtraukia atsakomybę. Nori atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (b. l. 74, 80).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2020 sausio 21 d., apie 17.30 val., vairavo jam priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve apie 40 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini) g. Važiavo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus. Eismas buvo intensyvus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jo automobilio nepraleido iš vaikų darželio teritorijos įvažiavęs mėlynos spalvos „Toyota C. V.“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo susidūrė. Automobilis „Toyota C. V.“ iš įvykio vietos pasišalino. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Medikų pagalbos atsisakė. Grįžęs į namus pasijuto blogai, skaudėjo kairę ranką ir petį. Pats kreipėsi į RVU ligoninę, kur jį apžiūrėjo, padarė rentgeno nuotrauką ir nustatė kairio riešo kaulo lūžimą. Gydytojas sakė, kad tai sena trauma, nes prieš 2-3 metus buvo susilaužęs kairę alkūnę ir buvo kairio riešo sumušimas, o dabar pasirodė lūžis. Jam sugipsavo plaštaką. Vėliau gipsas buvo nuimtas. Jam buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. 2020-02-19 įtariamasis O. M. atlygino 2700 eurų už jam eismo įvykio metu padarytą žalą dėl sveikatos sutrikdymo ir sugadinto automobilio. Pretenzijų įtariamajam neturi ir neturės, civilinio ieškinio nereikš. Dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio jis kreipėsi į draudimo bendrovę „BTA draudimas", kurioje eismo įvykio dieną buvo draustas jo automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo bendrovė paskaičiavo 462 eurus už padarytą jam žalą. Dėl sveikatos sutrikdymo nedarbingumo neturėjo (b. l. 46; 53; 55).
Iš 2020 m. sausio 21 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesterio „D. A. 7510“ pagalba pirmo patikrinimo metu 20.50 val. O. M. nustatė 1,99 promilių neblaivumą, o antro patikrinimo metu 21.09 val. – 1,90 promilių neblaivumą (b. l. 14-15).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra O. M. (b. l. 22).
Iš VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistės J. M.-Čobot išvados matyti, kad apžiūrėjus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) RVUL medicininius dokumentus ir rentgeno nuotrauką, padarė išvadą, jog E. K. nustatyti sužalojimai - minkštųjų audinių patinimas kairio riešo srityje ir kairio laivakaulio skeveldrinis lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 102 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo O. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis O. M. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. patvirtino, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota C. V.“, išvažiuodamas iš vaikų darželio teritorijos, su savimi veždamas iš darželio vaikus, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) nepraleido iš kairės pusės važiuojančio automobilio ir šie automobiliai susidūrė. Kadangi jis neturėjo draudimo ir vežė vaikus, kurie išsigando, tai jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ir namuose, susipykęs su žmona, susinervinęs, jis išgėrė apie 300 gramų degtinės. Po to išsikvietė „taxi“ ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas sesę, kur jau susitiko su policijos pareigūnais. Kaltinamasis prisipažino policijai apie savo padarytą veiką, nurodė, kad dėl padarytų veikų nuoširdžiai galisi, taip pat nurodė, kad atlygino nukentėjusiajam jo prašomą 2700 Eur sumą, pilnai apmokėjo valstybinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį bei už automobilio stovėjimą aikštelėje, sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą 600 Eur baudą. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo E. K. parodymai, kvitai apie įvykdytus mokėjimus, O. M. blaivumo patikrinimo duomenys, teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusiajam E. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, policijos vyr. patrulio ir tyrėjo tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolai, foto lentelės, „Regitros“ informacija apie transporto priemonę, informacija apie transporto priemonės vidutinę kainą Lietuvoje ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad O. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o būtent: 2020 sausio 21 d., apie 17.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 102 punkto reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį važiavo iš (duomenys neskelbtini) kiemo, buvo neatidus ir neatsargus įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę nedavė kelio iš kairės pusės važiavusiam automobiliui „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. K. ir su jo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojas E. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent: iš minėto eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykęs į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai apie 21.09 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis į darželį pasiimti vaikų atvažiavo blaivus, jei būtų priešingai, vaikų auklėtojos nebūtų atidavusios vaikų ir tik po konflikto su vaikų mama, jis pasiėmė butelį alkoholinio gėrimo ir išgėrė. Daugiau jokių duomenų, kad O. M. neblaivus vairavo transporto priemonę, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, O. M. inkriminuojama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuotina kaip jo vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į šios bylos kontekstą, t. y. nagrinėjamoje situacijoje veikos kvalifikavimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą asmeniui esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir vairavimo metu padarytą KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apsvaigimo nuo alkoholio požymį atskleidžia BK 281 straipsnio 8 dalis, pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi tie patys požymiai – BK 281 straipsnio 1 d ir BK 281¹ straipsnio 1 d., yra įtraukti į vienos BK 281 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėtį.
Šiurkščiausių tokio KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje nustatytomis nusikalstamomis veikomis.
Remiantis nurodytais nusikalstamų veikų sudėčių išaiškinimais, kvalifikuojant pirmiau nurodytus O. M. veiksmus pakanka taikyti BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veikas, už kurias atsakomybė nustatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Baudžiamosios teisės teorija tokios rūšies normų konkurenciją siūlo įveikti netaikant normos, nustatančios atsakomybę už veiksmus, sudarančius dalį kitos, platesniu požymių rinkiniu aprašytos, veikos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra idealioji sutaptis ir bendrinant bausmes taikomas bausmių apėmimo būdas, o už visas paminėtas nusikalstamas veikas taikomos tokios pačios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio konfiskavimas, bei byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas laiko, kad nėra tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą teisme.
Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas
Kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pasekmes (padaryti du nesunkūs nusikaltimai transporto eismo saugumui, nusikaltimai baigti, buvo šiurkščiai pažeistos KET, nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė tyčinį ir neatsargų nusikaltimą), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, dirba, administracinė nuobauda už greičio viršijimą negalioja, duomenų apie psichiatrinį gydymą, priklausomybės ligas nėra. Dėl šio įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis atleido, pretenzijų neturi. O. M. 2020 m. vasario 19 d. atlygino nukentėjusiajam E. K. visą jo prašomą sumą, t. y. 2700 Eur (b. l. 82); 2020 m. vasario 25 d. atlygino 39,93 Eur už transporto priemonės saugojimą; 2020 m. vasario 21 d. atlygino 175,26 Eur Valstybinei ligonių kasai už E. K. gydymą (b. l. 87), taip pat sumokėjo ir 600 Eur baudą už administracinius nusižengimus, kurie buvo inkriminuoti dėl šio įvykio, duomenų apie administracinės bylos atnaujinimą, kurios pagrindu būtų svarstomas klausimas dėl dalies administracinių nusižengimų panaikinimo ir visos ar dalies budos grąžinimo, byloje nėra. Iš byloje esančios O. M. darbdavio charakteristikos, matyti, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas ypač teigiamai (b. l. 83). Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti O. M. už nusikalstamas veikas paskyrus švelniausią bausmės rūšį, numatytą sankcijose – baudas, kurių dydžiai, nustatomi artimesni minimaliems. Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirti jam 50 MGL dydžio baudą, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirti- 54 MGL dydžio baudą. Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 54 MGL dydžio baudą. Nors prokuroras baigiamojoje kalboje prašė už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirti jam 45 MGL dydžio baudą, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam 90 MGL dydžio baudą, bei nurodė, kad kaltinamojo atžvilgiu yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau pažymėtina, kad pagal BK 47 str. 3 d. 2 p., nustatoma bauda yra nuo 50 MGL, todėl prokuroro siūlytina 45 MGL dydžio bauda negali būti paskirta. Be to atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatytos dvi lengvinančios aplinkybės, o ne viena, kaip teigė prokuroras, ir sunkinančių - nėra, laikytina, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina bauda artima minimaliam baudos dydžiui, t. y. 54 MGL.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 36 MGL (BBND) (1800 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 21 d. 21.30 val. iki 2020 m. sausio 22 d. 15.49 val., t. y. viena para (b. l. 63; 64), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai.
Akcentuotina, kad apėmimo būdu paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 36 MGL (BBND) dydžio, t. y. mažiau nei iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio už nesunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, taigi dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas vaikas yra neįgalus (b. l. 85), vaikų mama yra bedarbė (b. l. 84), teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesius (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės-specialios teisės atėmimo taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nustatyta, jog nors O. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė nevairuodamas transporto priemonės, tačiau, būdamas vairuotoju, po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, todėl tikslinga O. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones. Skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos dydį, būtina įvertinti ne tik padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltininką charakterizuojančias aplinkybes – O. M. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, taip pat nebaustas, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra sistemingi. O. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ją vertino neigiamai. Nustatant baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą, taip pat atsižvelgtina į tai, jog O. M. augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus ir tenka dažnai vežioti pas gydytojus. Turi tėvą I. M., kuris yra po sunkios širdies operacijos, jam nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 86). Taip pat jis dirba pareigose, kuriose vairavimas yra būtinas tinkamai įvykdyti darbo funkcijas (b. l. 83).
Atsižvelgiant į visas paminėtas minėtas aplinkybes, tikslinga nustatyti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą t. y. 1 (vienerių) metų laikotarpį. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, minimalus, atsižvelgus, be kita ko, į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl automobilio konfiskacijos
Prokuroras, vadovaudamasis BK 72 straipsniu prašė taikyti turto konfiskavimą, konfiskuoti transporto priemonę, priklausančią O. M., teigdamas, kad transporto priemonė „Toyota C. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikytina nusikalstamos veikos priemonė.
BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra konstatuojami nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo prevenciniai tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikalstamai veikai padaryti, jam privalo būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei tokios priemonės nebūtų taikomos, kaltininkas, atlikęs bausmę, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turimą turtą galėtų vėl naudoti naujiems nusikaltimams daryti. Svarbu pažymėti ir tai, jog nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai apriboja nuosavybės teisę, todėl ši priemonė turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Remiantis BK 72 straipsniu, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir jis privalomai skiriamais visais atvejais, kai yra nustatoma, kad šis turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurio panaudojimas kaltininkui sudarė sąlygas ar palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, taip pat turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau yra nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas, nepanaudojus šio turto, būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Byloje nustatyta, kad O. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė po to, kai, vairuodamas automobilį, padarė autoįvykį ir po to pavartojo alkoholinius gėrimus. Tai yra, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad O. M. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Eismo įvykio padarymo metu, jis buvo ką tik paėmęs du mažamečius vaikus iš darželio, iš dviejų skirtingų grupių bei auklėtojų, kurios esant griežtam vaikų teisių reglamentavimui, nebūtų perdavusios vaikų tėvui, jei būtų matyti bent menkiausi apsvaigimo požymiai. Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju automobilis negali būti pripažintas nusikaltimo padarymo priemone ir automobiliui „Toyota C. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas netaikytinas.
2020 m. sausio 22 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Toyota C. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas, panaikintinos šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
O. M. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.
Kadangi O. M. 2020 m. vasario 25 d. atlygino 39,93 Eur už transporto priemonės saugojimą; 2020 m. vasario 19 d. atlygino nukentėjusiajam 2700 Eur žalos (b. l. 82); 2020 m. vasario 21 d. atlygino 175,26 Eur Valstybinei ligonių kasai už E. K. gydymą (b. l. 87), todėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų, bei daiktų šioje baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti O. M. subendrintą 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę trečdaliu ir paskirti O. M. 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti sulaikyme nuo 2020 m. sausio 21 d. 21.30 val. iki 2020 m. sausio 22 d. 15.49 val., išbūtą laiką vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir paskirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL (BBND) (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti O. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo dokumento paėmimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 22 d..
O. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
O. M. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.
2020 m. sausio 22 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Toyota C. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti O. M., kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.