- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- II-46-586/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00250-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos rajono PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1932-2020 (ROIK 20123708164).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1932-2020 A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 30 d., apie 17.15 val., krašto keliuose Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 228,00 km, Klaipėdos rajone, vairuodamas transporto priemonę apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kuris buvo susidaręs, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje (spūstyje). Taip pat, vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganišku paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriame jis nurodo, kad nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, nurodyta administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., 17.15 val., skubėdamas į darbą, naktinę pamainą, susidariusiame kamštyje (spūstyje) sustojo, kol galės važiuoti. Iki Jakų žiedo buvo likę apie 250 metrų. Prieš jį stovintis automobilis pajudėjo, kirto ištisinę dešinę siaurą liniją, pravažiavus kelkraščiu pasuko į dešinę (Bičiulių gatve). Pagalvojo, kad įvyko eismo įvykis, įsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, dviratininkų ir/ar kitų eismo dalyvių kelkraštyje, kirto ištisinę kelkraščio siaurąją dešinę juostą ir pavažiavęs apie 15 metrų, pasuko į dešinę pusę. Nurodo, kad yra nubaustas už KET 4, 8, 9, 125 punktų pažeidimus, tačiau šios normos yra tik bendro pobūdžio, ir pažeidus bet kokį vieną KET pažeidimą, greta galima nurodyti ir šiuos KET 4, 8, 9 punkto pažeidimus. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių, saugumui, jų turtui ir pan. Vien tik KET pažeidimų, kuriuos reglamentuoja KET III skyrius „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“, reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą ir veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Taip pat nurodė, kad savo veiksmais, jokiems kitiems eismo dalyviams ar sau, jų ar savo turto saugumui grėsmės nesukėlė, byloje nėra įrodymų, jog pažeisdamas KET, realiai sukėlė grėsmę eismo saugumui (pėstiesiems, dviratininkams ar kt. asmenims), o vien KET pažeidimų nustatymas negali būti pripažintas grėsme eismo saugumui. Nurodo, kad pažeidimas padarytas šviesiu paros metu, geru matomumu, pajudėjo iš paskos išvažiavusiai transporto priemonei, kuri jau buvo kirtusi liniją. Institucijos teiginiai apie kelkraštyje ėjusius pėsčiuosius ir kitus eismo dalyvius, kuriems tariamai buvo sukeltas pavojus yra paremti spėlionėmis ir prielaidomis, ir nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Sprendimą, apvažiuoti stovinčias transporto priemones, lėmė ne tik tai, kad matė jau kitas transporto priemones geru matomumu, skubėjo į darbą, bet ir per 11 metų įgytos profesinės žinios tiltų statybos įmonėje UAB „Tilsta“, atliekant kelių darbus (tiltų statybą ir pan.), kai tenka vairuoti kranus, ekskavatorių ir kitas specialias transporto priemones. Žinojo, kad sugebės saugiai apvažiuoti ir niekam grėsmės nesukels, nes pats tvarkydavo kelkraščius. Institucija tik abstrakčiai nurodė, kad toks jo elgesys, koks buvo užfiksuotas, buvo pavojingas kitiems eismo dalyviams, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė pavojingumas šioje konkrečioje situacijoje, nenurodė. Nė vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas netikėtai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Pažymėjo, kad kone kiekvienas KET pažeidimas rodo nepagarbą kitam eismo dalyviui, sukelia tų vairuotojų pasipiktinimą, susierzinimą, kurie atitinkamoje situacijoje laikosi KET. Pažymėjo, kad kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ ir važiuodamas kelkraščiu pažeidė KET, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad taip elgėsi iš chuliganiškų paskatų. Jo tikslas buvo greičiau nuvykti į darbo vietą, o ne vairavimu demonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius. Vairavo ramiai, niekam nepagarbiai nemanevravo, ir chuliganiškai nevairavo. Administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kad nors vienas eismo dalyvis būtų pasipiktinęs tokiu jo elgesiu, kad nors vienam eismo dalyviui dėl tokio jo elgesio būtų reikėję keisti važiavimo kryptį ar būtų kilusi grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai. Institucija tokiais argumentais, kad sukėlė kitų vairuotojų pasipiktinimą, tvirtina tik nusižengimo padarymo galimumą, o ne objektyvius duomenis, kurie patvirtintų chuliganišką vairavimą. Nei vaizdo įrašas, nei kita bylos medžiaga neleidžia tvirtinti, kad jo vairavimas, elgesys buvo pavojingas ir keliantis grėsmę, kad savo vairavimu demonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kas galėtų atitikti chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėtį. Mano, kad jo veikoje nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų - kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento - veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo). Mano, kad jo veiksmai galimai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių arba pakeisti nutarimą ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą, taikanti ANK 34 straipsnio 5 dalį, neatimti teisės vairuoti arba atimti trumpesniam terminui.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. S. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. spalio 29 d. priimtą nutarimą. Nurodė, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje vadovavosi filmuota medžiaga iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus. Vaizdo įraše matosi, kaip A. S. vairuodamas automobilį parvažiuoja kelkraščiu per dešinę pusę lenkdamas visas spūstyje stovinčias transporto priemones ir kelkraščiu važiuoja apie 400 metrų. Nurodė, kad A. S., taip vairuodamas automobilį kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, akivaizdžiai padidindamas eismo įvykio riziką, jei jo vairuojamą automobilį kelkraštyje dėl netolygios dangos būtų sumėtę, jei kam nors būtų prireikę išvažiuoti į kelkraštį ar į jį būtų išėję pėstieji, ar atvažiavę dviratininkai ir t. t. Tokiu vairavimu A. S. neabejotinai sukėlė ir nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams, nes vairuotojai spėjo jį pastebėti ir tokiu jo elgesiu pasipiktinti. Nors vairuotojas pats to nesuvokia, bet įsivaizduoja, kad vairuoja geriau už kitus vairuotojus ir transporto priemonių spūstyse nestovi. Tai, kad šiuo atveju eismo įvykis neįvyko, nepašalina A. S. atsakomybės už jo nesaugius ir pavojingus veiksmus. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės. Nors A. S. skunde nurodo, kad kelkraščiu važiavo tik apie 15 metrų, KET 125 punkte nenustatyta, koks atstumas turi būti nuvažiuotas pažeidimui padaryti. Pakanka iš dešinės pusės apvažiuoti ir vieną transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Skundžiamu nutarimu A. S. paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą – vairavo chuliganiškai, turi būti nustatyta požymių visuma: 1) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui, paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui; 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 3) chuliganiškos paskatos. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia ir esant priežastiniam ryšiui tarp padaryto KET pažeidimo ir pavojaus eismo ar eismo dalyvių saugumui sukėlimo. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, taigi, nesant bent vieno iš šių požymių nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį A. S. patrauktas nesant jo veikoje subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų - kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento - veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo).
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Pareiškėjas nurodė, kad savo veiksmais, jokiems kitiems eismo dalyviams ar sau, jų ar savo turto saugumui grėsmės nesukėlė, byloje nėra įrodymų, jog pažeisdamas KET, realiai sukėlė grėsmę eismo saugumui (pėstiesiems, dviratininkams ar kt. asmenims), pažeidimas padarytas šviesiu paros metu, geru matomumu, pajudėjo iš paskos išvažiavusiai transporto priemonei, kuri jau buvo kirtusi liniją. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vairuojamu automobiliu apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kuris buvo susidaręs, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“, ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones. Šios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad A. S. eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Pareiškėjo padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis ir pareiškėjo greičiau apvažiuojamas automobilis gali išsukti į kelkraštį, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Tai, kad šiuo atveju eismo įvykis neįvyko, nepašalina A. S. atsakomybės už jo nesaugius ir pavojingus veiksmus. A. S. elgesys, apvažiuojant susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kertant „Siaurą ištisinę liniją“, ir važiavimas kelkraščiu, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams (pažeisti KET 9, 125 punktų reikalavimai).
Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. pažeisdamas KET 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus, 2020 m. rugsėjo 30 d., apie 17.15 val., vairuodamas transporto priemonę apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kuris buvo susidaręs, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“, ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones. A. S. nurodė, kad taip elgėsi ne iš chuliganiškų paskatų, o norėdamas greičiau nuvykti į darbo vietą, be to, vairavo ramiai, niekam nepagarbiai nemanevravo. Šie A. S. teiginiai patvirtina, jog tokį vairavimo būdą A. S. pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (susidarius spūsčiai kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą, t. y. nuvykti į darbą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Automobilių spūsties apvažiavimas kelkraščiu, esant transporto priemonių spūsčiai, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams ir keleiviams, kuriems šioje situacijoje visa apimtimi netaikyti atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijai.
Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog A. S. KET pažeidimą padarė demonstratyviai, darbo dieną, vakarinio piko metu, matant daugumai eismo dalyvių, tokiu būdu parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Būtent šios aplinkybės patvirtina, jog A. S. pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį, ir pagrindo jį perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimą nėra. A. S. skundo teiginiai, jog nusižengimą padarė nesant chuliganiškų paskatų atmestini kaip nepagrįsti ir subjektyvūs, pateikti siekiant išvengti atsakomybės.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), sutinka, kad A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. S. paskirta bauda, atitinkanti ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos minimumą. Surašant administracinio nusižengimo protokolą A. S. pripažino padaręs nusižengimą, gailėjosi, todėl buvo nustatyta jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skunde A. S. prašo netenkinus prašymo nutraukti jo padarytą nusižengimą, pakeisti skundžiamą nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi netaikyti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo, arba skirti trumpesniam terminui.
Teismas mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. S. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).
A. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors A. S. vairuojamu automobiliu apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kuris buvo susidaręs, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“, ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones, tačiau nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą A. S. baudžiamas pirmą kartą, už KET pažeidimus baustas tik vieną kartą, nėra baustas už kitus sunkius administracinius nusižengimus. Tai rodo, kad A. S. nėra piktybinis KET pažeidėjas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad dėl A. S. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). A. S. teisės vairuoti transporto priemones reikalingos dėl darbo, nes dirba naktinėmis pamainomis, ir grįžti visuomeniniu transportu galimybės nėra. Be to, netekęs teisės vairuoti transporto priemonės, gali netekti ir darbo, pajamų, o vienintelis išlaiko šeimą, sutuoktinė nedirba, turi kreditorinių įsipareigojimų, augina mažametį vaiką, kurį reikia vežti į darželį, ūkininkauja, charakterizuojamas itin teigiamai. Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones A. S. yra itin reikšminga. Nagrinėjamos bylos atveju Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskiriant trumpesnę nei sankcijoje numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimali trukmė.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 368-ANR_N-1932-2020 keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir A. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas,
nutaria:
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1932-2020 (ROIK 20123708164), ir A. S., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą, skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui.
Kitą 2020 m. spalio 29 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.