- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- I-11703-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05176-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. K. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad nuo 2008-01-01 iki 2014-01-01 buvo kalintas Lukiškių TI-K, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjui nebuvo suteiktas priklausantis kameros plotas: iki 2010 m. – 5 kv. m, o po to – 3,6 kv. m. Kameros buvo mažos, trūko vietos 2-3 asmenims. Privalomas inventorius – lovos, stalai, kėdės, praustuvė, sanitarinis mazgas, užėmė plotą, likdavo tik pora kvadratinių metrų. Papildomuose paaiškinimuose paskaičiavo, kad, atmetus inventoriaus užimamą plotą, lieka tik 1,5 kv. m. Buvo kalinamas be tinkamo apšvietimo, dirbtinis apšvietimas nesiekė 200 lx. Dėl grotose esančio smulkaus sieto į kamerą patekdavo mažai dienos šviesos. Reikėjo skaityti prieblandoje, dėl to nukentėjo pareiškėjo regėjimas. Gyvenamosios kameros, ypač pusrūsyje, nuolat drėgnos, ant sienų pelėsiai, vandens nubėgimo žymės. Šaltuoju metų laiku temperatūra žemesnė nei 18 C. Tekdavo miegoti su striuke ir kelnėmis. Nebuvo centralizuoto vėdinimo. Atidaryti langus trukdė grotos, nebuvo galima išvėdinti kameros. Atkreipė dėmesį, kad tuo laikotarpiu, kai atsakovas nurodo, jog jis buvo sudaręs sutartis dėl dezinfekcijos darbų, pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Kartais pareiškėjas kamerose buvo laikomas po 1-3 mėnesius ir dezinfekcijos darbai nebuvo atliekami. Jis pats neturi jokių nuobaudų dėl patalpų niokojimo. Sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia žmogaus teisę į privatumą. Kalinimo sąlygos pareiškėjui padarė ilgametę iki šiol išlikusią traumą, jis sunkiai miega, kamuoja prisiminimai, jaučia baimę uždaroms patalpoms.
Prašė atnaujinti senaties terminą, nes nebuvo supažindintas su Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Apie reikalingas kalinimo sąlygas sužinojo tik Vilniaus pataisos namuose. Teigė, kad neturtinių teisių pažeidimams senaties terminas netaikomas. Pažymėjo, kad pažeidimas buvo tęstinis, skundą padavė praėjus dvejiems metams ir keliems mėnesiams nuo paskutinės kalinimo dienos. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir negali kreiptis į teismą.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2008-03-17 iki 2013-03-15 su pertraukomis buvo laikomas Lukiškių TI-K. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).
Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų kiekį lentynos daromos didesnės ar mažesnės. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktu langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji dažnai specialiai gadina metalinį tinklą, kad būtų galima permesti daiktus. Kad tinklas nebūtų gadinamas, įdėtos vidinės metalinės grotos.
Pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais apie teisės aktų turinį. Nusiskundimai yra abstraktūs, nėra konkretumo dėl padarytos žalos. Tam tikras privatumo, judėjimo laisvės apribojimas yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais, saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
Atsakovo atstovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Dėl senaties taikymo
Atsakovas, atsižvelgdamas į skundo padavimo terminą prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos. Sužinojimo data yra momentas, kai pareiškėjas patyrė netinkamas kalinimo sąlygas.
Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2008-03-17 iki 2013-03-15. Pareiškėjas skundą paštu išsiuntė 2015-10-26, taigi reikalavimas dėl žalos, padarytos netinkamu kalinimu laikotarpiu iki 2012-10-26 atlyginimo, buvo pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Trejų metų senaties termino taikymo reikmė išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų bei suvaržymų jautė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Jei pareiškėjas jautė, jog jis yra žeminamas, kankinamas, netinkamai kalinamas, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog egzistavo aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui kreiptis į teismą anksčiau. Įprastai nurodomos aplinkybės – nesusipažinimas su teisės aktais, teismų praktikos nežinojimas, nėra pagrindu senaties terminui atnaujinti. Tam, kad būtų keičiama teisės aktais nustatyta įprasta tvarka, turi būti nurodomos ypatingos priežastys, kurios įtakojo asmens galimybės paduoti skundą teismui, pavyzdžiui ilga sunki liga, dėl kurios asmuo negalėjo pats pateikti skundo teismui ar jo vardu pavesti tai padaryti atstovui. Sužinojimo apie pažeidimus data yra neteisėto elgesio momentas, o ne laikas, kai asmuo sužinojo apie teisės aktų reikalavimus. Neturtinė žala patiriama neigiamais išgyvenimais, todėl elgesio atitikimas teisės aktams nėra reikšmingas nustatant senaties eigos pradžią. Taip pat šios aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti senaties terminą.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, daroma išvada, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl netinkamų kalinimo sąlygų iki 2012-10-26 paduoti. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs 3 metų senaties terminą ir yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, o skundas šioje dalyje atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl kamerų ploto reikalavimų
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2012-12-14 iki 2013-03-15 ploto reikalavimai nebuvo pažeisti, nes pareiškėjas laikytas vienas kamerose Nr. 238 ir Nr. 226, kurių plotas 6,83 kv. m ir 6,90 kv. m. Kamerų plotai skaičiuojami, neišskiriant baldų užimamo ploto, kadangi teisės aktai nenumato, kad šis plotas turi būti neskaičiuojamas.
Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodoma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.
Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus, tačiau mažoje patalpose laikant kelis asmenis tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Kadangi pareiškėjas buvo kalinamas vienas, tai jokių privatumo problemų neturėjo.
Dėl kamerų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimų
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas nurodo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Iš administracinėje byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti patikrinimai. Tame tarpe tikrintos ir kameros, kuriose kalintas pareiškėjas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-06-18 patikrinimo aktu nustatyta, kad kamera Nr. 238 suremontuota. 2012-11-20 patikrinimo aktu patikrinti visi reikšmingi parametrai kameroje Nr. 238 ir visi rasti tinkami. Taip pat buvo nustatyta, kad vienas nuteistųjų prieš patikrinimą 2012-09-25 sugadino kameros dirbtinio apšvietimo įrangą, sudaužė klozetą ir apdegino kameros lubas.
Pareiškėjas teigia, kad negalėjo vėdinti kameros dėl grotų įrengimo, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu šios aplinkybės nebuvo patvirtintos. Lukiškių TI-K 2015-11-03 pažymoje Nr. 24-7668 (b. l. 16) nurodyta, kad visos kameros, kuriose kalintas E. K., vėdinamos natūraliai per langą.
2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 41-44). 2012-01-03 ir 2015-01-02 sudarytos sutartys su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 35-40, 45-47), kurios taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Bylos duomenys rodo, jog jokių neteisėtų veiksmų ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.