Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, įgijęs suvirintojo specialybę, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas T. Ž. atžvilgiu nutrauktas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. padarymo metu jam neturint tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įsakymus, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (1 t., b. l. 11-14);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) M. L. konstatuota veido srities žaizdos galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido srities žaizdų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 66);

liudytojos nukentėjusiąja pripažintos R. S. parodymais užfiksuota, kad ji 2020 m. balandžio 12 d. apie 18.30 val. iš (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų D. S. ir K. S. namų kartu su savo sūnumi T. Ž., savo draugu M. L. ir broliu S. S. važiavo pas M. draugą D., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Šiuo keliu važiavo dėl to, kad juo yra arti. Kai jie išvažiavo iš tėvų, jie abu juos matė. Važiavo automobiliu VW GOLF, priklausančiu jos broliui S. S.. Automobilyje ji sėdėjo gale už keleivio. Automobilį vairavo T. Ž.. Priekyje sėdėjo M. L., jos brolis sėdėjo už vairuotojo ant galinės sėdynės. Ji buvo blaivi, taip pat ir kiti kartu važiavę asmenys buvo blaivūs. Jos sūnui T. Ž. 13 metų, ji ir S. leido T. vairuoti automobilį. Ji nebuvo prisisegusi saugos diržo. Kelias, kuriuo važiavo, buvo siauras, smėliuotas. Iš šonų buvo krantai. Mano, kad jos sūnus automobilį galėjo vairuoti apie 40-50 km/h greičiu. Jiems prieš eismo įvykį važiuojant į kalną, matomumą ribojo kalnas ir nebuvo matyti ar kas atvažiuoja priešpriešai. Jiems tik užkilus kalnu pamatė priekyje link jų atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį ir tada buvo smūgis. Kur tiksliai ji smūgio metu trenkėsi, pasakyti negali. Tačiau kai atsilenkė pamatė, kad kraujuota galva, bėgo kraujas. Tada pamatė, kaip prie jų automobilio priėjo A. A., kuris atidarė priekines dešines duris. Tada iš automobilio išlipo M., o paskui jį išlipo ji. Kaip išlipo jos sūnus ir brolis, ji nematė. Tik paskui priėjo prie sūnaus, kuris buvo išsigandęs. Greitąją medicinos pagalbą ir policiją kvietė automobilio, su kuriuo susidūrė, vairuotojas. Juos visus keturis greitosios medicinos pagalbos automobilis išvežė į ligoninę. Eismo įvykio metu jai buvo sužalota galva ir veidas. Sūnui T. sumuštas veidas. Jos sūnus T. šį automobilį yra vairavęs ne vieną kartą. Šiame ikiteisminiame tyrime ji jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereikš. Ji su M. L., kuris taip pat nukentėjo šio eismo įvykio metu, kartu gyvena apie 6 metus, tačiau nėra susituokę. M. L. šio eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2020 m. spalio mėn. pradžioje M. L. išvyko dirbti į Olandiją ir grįžti į Lietuvą planuoja tik 2021 m. balandžio - gegužės mėn. Su M. galima susisiekti el.p. (duomenys neskelbtini). Savo sūnui T. Ž. dėl patirto sužalojimo jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės (1 t., b.. 77-79, 150-151);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. S. galvos srities žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 89-90);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. S. kliniškai nustatyta muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje ir kaktos srityje. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales (1 t., b. l. 107-108);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. A. kliniškai nustatyta paviršinė muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda. Sužalojimas padarytas veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales (1 t., b. l. 126);

liudytojo nukentėjusiuoju pripažinto T. Ž. parodymais jis gyvena su mama R. S. ir mamos draugu M. L. (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 12 d. jis buvo pas savo močiutę D. S. kartu su savo mama, jos draugu M. ir mamos broliu S. S.. S. S. pas močiutę negyvena, kur jis gyvena nežino. Pas močiutę buvo automobilis VW GOLF, valstybinio numerio ženklo nežino. Šį automobilį prieš kelias savaites pirko S., juo važinėjo S.. 2020 m. balandžio 12 d., būnant pas močiutę, jis kažkuriuo tai momentu sėdėjo automobilyje ir reguliavo magnetolą, kaip mama, dėdė S. ir M. sugalvojo kažkur važiuoti. Jis atsisėdo prie automobilio vairo, mama ir S. atsisėdo ant galinės keleivio sėdynės, o M. atsisėdo šalia jo. Jo mama sėdėjo už priekinės keleivio sėdynės, o S. už jo. Jam automobilį leido vairuoti mama, S. jam nieko nesakė, kad jis vairuoja automobilį. Jis saugos diržo užsisegęs nebuvo. Važiavo kažkur pas M. draugą, tačiau tiksliai vietovės, kur važiavo, nežino. Kelias buvo žvyruotas, siauras. Jis automobilį vairavo viduriu kelio. Jis automobilį vairavo apie 50 km/h greičiu. Jam važiuojant į kalną nesimatė kelias ir nesimatė koks automobilis juo važiuoja jam iš priekio. Ir kai jis dar visiškai nebuvo užvažiavęs ant kalno, pamatė priešpriešai atvažiuojantį automobilį ir buvo smūgis. Jis automobilio nestabdė ir niekur nesuko. Smūgis buvo jo vairuojamo automobilio priekine dalimi. Smūgio metu jis krūtine trenkėsi į vairą ir galva į priekinį stiklą. Nuo smūgio galvos neprasikirto, buvo tik guzas ant kaktos. Po smūgio iš automobilio išlipo pirmas. Matė, kad jo mamos ir S. galvos yra kraujuotos. M. iš automobilio padėjo išlipti A. A.. Jį pažįsta, nes jis yra iš to paties kaimo, kaip ir jis. Matė, kad jo kraujuota galva. Suprato, kad jis yra iš to automobilio, su kuriuo jis susidūrė. Kas vairavo automobilį, su kuriuo susidūrė, pasakyti negali. Tik po to matė, kad prie šio automobilio vaikščiojo du vaikinai. Po to greitosios medicinos pagalbos automobilis jį išvežė į ligoninę, kur po apžiūros išleido. Kai atvyko policijos pareigūnai, kas vairavo jo neklausė. Jis buvo išsigandęs dėl patirto eismo įvykio, teisės vairuoti automobilį neturi (1 t., b. l. 135-137, 138);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) T. Ž. kliniškai nustatyta paviršinės muštinės žaizdos kaktos srityje ir apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai smakre bei kaklo priekinėje dalyje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nuodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales (1 t., b. l. 143);

liudytojos R. A. parodymais jos sūnus A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena ir dirba Danijoje, Kopenhagoje. Jis dirba kartu su broliu A. A., jie yra įkūrę statybų įmonę, kurioje ir dirba. Jos žiniomis Į Lietuvą grįžti neplanuoja. Paskutinį kartą Lietuvoje buvo 2020 m. pavasarį, tikslaus laiko nežino. Buvo grįžęs dėl kojos operacijos. Sūnaus adreso nežino, su sūnumis bendrauja per „Messenger“ programėlę (1 t., b. l. 157).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo E. B. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. B. 2020 m. balandžio 12 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ir 128 punktą, nurodantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, artėdamas prie įkalnės viršūnės, kur matomumas dėl kelio išilginio profilio yra ribotas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, o atsiradus priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, nepasitraukė dešiniau, prireikus nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tokiu būdu neužtikrino saugaus prasilenkimo ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VW GOLF keleiviui M. L. buvo padaryta veido srities žaizda ir dėl to nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, automobilio VW GOLF keleivei R. S. buvo padaryta galvos srities žaizda ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilio VW GOLF keleiviui S. S. buvo padaryta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir kaktos srityje ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilio VW GOLF vairuotojui T. Ž. buvo padaryta paviršinė muštinė žaizda kaktos srityje ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir automobilio VW PASSAT keleiviui A. A. buvo padaryta paviršinė muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Minėti Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai buvo būtina padarinių – vieno nukentėjusiojo (M. L.) nesunkų sveikatos sutrikdymą kilimo sąlyga. Be to, trims nukentėjusiesiems (R. S., T. Ž. ir A. A.) sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Minėti veikos padariniai konstatuoti specialisto išvadoje. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateiktomis išvadomis, kuriose detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis. Tarp kaltinamojo minėtų veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi akivaizdu, jog imperatyviai laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis E. B. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tėvo K. B. atsakomybei.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir nustačius, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, teismas turi diskrecijos teisę netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų, nes atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad kaltinamasis E. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą jo tėvui K. B., nustatant 1 metų terminą su 1 500 Eur užstatu.

Iš E. B. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis yra jauno ir darbingo amžiaus, šeimos nesukūręs, nepilnamečių išlaikytinių neturi (2 t., b. l. 18-19), dirba (2 t., b. l. 25), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (2 t., b. l. 28), praeityje neteistas (2 t., b. l. 20), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos nuobaudos, bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, negalioja (2 t., b. l. 21-24), paskirtas baudas sumokėjęs, psichiatro ir priklausomybių ligų registre neįrašytas (2 t., b. l. 27). Duomenų, kad būtų charakterizuojamas iš neigiamos pusės byloje nėra pateikta. Įvertinus pirmiau išdėstytą bei tai, kad kaltinamasis E. B. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padaryta žala atlygintina draudimo kompanijos, iš nukentėjusiųjų pusės civilinių ieškinių pareikšta nėra, vairavo blaivus, praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dirba, laiduotojas K. B., kuris yra kaltinamojo tėvas, sutinka laiduoti už kaltinamąjį, jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kas teismui duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. B. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant K. B. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui su užstatu, kurio dydis nustatytinas 500,00 Eur, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, šeiminę-turtinę padėtį, o baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti K. B. kaip laiduotoju, nes jis neteistas (2 t., b. l. 180), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 185), darbovietėje – (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 186), kitų iš neigiamos pusės charakterizuojančių duomenų nepateikta, santykiai tarp tėvo ir sūnaus geri ir artimi, todėl teismas netikėti šiuo asmeniu neturi pagrindo ir sprendžia, kad jis faktinėje situacijoje objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – jam skyrimo (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. B. nagrinėjamu atveju, vairuodamas savo draugo transporto priemonę, padarė keletą Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Ir nors dėl žalos atlyginimo jis transporto priemonės savininku susitarė, vienok, esant priežastiniam ryšiui, Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekoje nukentėjusiesiems buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Esant šioms aplinkybėms, vertinant tai, kad kaltinamojo vairavimo stažas nedidelis, praeityje, nors ir nesant padarinių, jis buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsniu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, prokurorės siūlymu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nagrinėjamu atveju įvertinus E. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, spręstina, jog siekiant prevencijos tikslų kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vienerių metų terminui. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkamiausia, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių ne tik tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau stengiantis išvengti ir dar skaudesnių padarinių.

Kaltinamajam E. B. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (2 t., b. l. 47-48).

Dėl civilinio ieškinio

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytas laidojimo išlaidų atlyginimas, kurį privalo atlyginti asmuo, atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės draudimu. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą.

Kauno teritorinė ligonių kasa 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 174). Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 638,79 Eur sumai (1 t., b. l. 166-167).

Ieškinyje nurodė, jog M. L. 2020 m. balandžio 12 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo atliktos trys kompiuterinės tomografijos dėl radiologinio ištyrimo, neklasifikuojamo kitur, 2020 m. balandžio 13 d. suteikta ambulatorinė stebėjimo paslauga (suaugusiesiems) dėl nosies žaizdos, išorinės nosies odos, gydymo kaina 343,61 Eur (1 t., b. l. 168). R. S. 2020 m. balandžio 13 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteikta stebėjimo paslauga (suaugusiesiems) dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, atlikta kompiuterinė tomografija dėl radiologinio ištyrimo, neklasifikuojamo kitur, gydymo kaina 1857,81 Eur (1 t., b. l. 169). A. A. 2020 m. balandžio 12 d. VšĮ Prienų ligoninėje konsultuotas chirurgo dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, LSMU ligoninėje Kauno klinikose 2020 m. balandžio 13 d. jam suteikta skubiosios medicinos gydytojo paslauga dėl akies voko ir periokulinės srities žaizdos, radiologo konsultacijos (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) (būtinoji pagalba be siuntimo) (trys kartai) dėl radiologinio ištyrimo, neklasifikuojamo kitur, gydymo kaina 107,37 Eur (1 t/. b. l. 170). Šių asmenų sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Pažymėjo, kad E. B. automobilis eismo įvykio dieną buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudimo bendrovei kyla prievolė išmokėti draudimo išmoką E. B. padarytų nuostolių atlyginimui, kadangi draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai arba trečiajam asmeniui įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės. Patvirtino, kad Kauno teritorinė ligonių kasa 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo kompanijai, tačiau žala nėra atlyginta (1 t., b. l. 171-172).

AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimu pripažinta civiline atsakove (1 t., b. l. 177). Civilinė atsakovė 2021 m. balandžio 19 d. bei 2021 m. birželio 18 d. teismui pateiktuose raštuose nurodė, kad kadangi kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažįsta, todėl ir civilinė atsakovė civilinio ieškinio taip pat nepripažįsta. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis prisipažintų kaltu dėl ginčo įvykio, AB „Lietuvos draudimas“ yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti Kauno teritorinei ligonių kasai 638,79 Eur sumą. Patvirtino, kad daugiau reikalavimų nėra gavę (2 t., b. l. 130, 166).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, AB „Lietuvos draudimas“ yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti Kauno teritorinei ligonių kasai 638,79 Eur sumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 638,79 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

E. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo K. B. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) užstatu ir baudžiamąją bylą Nr. 1-157-805/2021 nutraukti.

Paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti laiduotoją K. B. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, sumokėti 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) užstatą.

Iš civilinės atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 638,79 Eur žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti E. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Užstatas bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. B. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.