Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini) savivaldybė, faktiškai gyvenusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2016 m. lapkričio 13 d., apie 15 val. 12 min., name (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia dūrė peiliu savo šeimos nariui – sugyventiniui E. K. į krūtinės sritį, tuo šiam padarė durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su širdplėvės, širdies dešinio skilvelio sienos kiauriniu sužalojimu, kas komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę (1000 ml), širdies tamponada krauju (650 ml), susikaupusiu širdiplėvės ertmėje, nuo ko nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė, taip nužudė E. K..

Iš Bendrosios pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų duomenų (2 t., b. l. 17-19) matyti, kad 2016 m. lapkričio 13 d. 15.12 val. užfiksuotas skambutis iš telefono numerio 8-628 66743. Skambinusioji moteris prisistatė kaip S. P., prašė pagalbos, informavo, kad ,,perdurtas žmogus“, paaiškino, kad su peiliu sužeistas žmogus, nurodė, kad tai E. K.. Į Bendrojo pagalbos centro darbuotojo klausimą kas jį sužeidė, kaltinamoji atsakė, kad nežino, aiškino, kad viskas įvyko netyčia, kad durta peiliu.

Slapto sekimo metu (2 t., b. l. 24-26) užfiksuotas kaltinamosios S. P. pokalbis su įtariamąja kitoje baudžiamojoje byloje – V. Č., kurio metu kaltinamoji, kalbėdama apie 2016 m. lapkričio 13 d. įvykius, aiškino, jog visiškai neatsimena kaip viskas įvyko.

Teismo psichiatro išvadoje (2 t., b. l. 40-41) konstatuota, kad įvertinus kaltinamosios psichikos būseną, jokių lėtinio psichikos sutrikimo ar protinio atsilikimo požymių nepastebėta, vyrauja priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kuris neturi žymesnės įtakos jos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat nėra jokių duomenų, jog S. P. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių padarymu kaltinama S. P., yra numatyta atsakomybė tam, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų (2 p) bei savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį (3 p). Taip pat pažymėtina, kad nužudymas yra tyčinis, neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal paminėtą baudžiamojo kodekso straipsnį.

Kaip nustatyta, nagrinėjamo įvykio metu name (duomenys neskelbtini) rajone buvo trys asmenys – kaltinamoji S. P., nukentėjusysis E. K. ir liudytojas R. G.. Kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios apie tai, kas įvyko jos gyvenamoje vietoje 2016 m. lapkričio 13 d. nuo to momento, kai atvyko liudytojas R. G. (tai yra nuo 13-13.30 val.) iki laiko, kada buvo paskambinta bendruoju pagalbos telefonu, tai yra iki 15.12 val., aiškina prieštaringai – tvirtina, kad dėl pavartoto alkoholio kiekio daugelio aplinkybių, tame tarpe ir kaip dūrė peiliu E. K., neprisimena, tačiau tuo pačiu teigia, kad tyčia taip pasielgti – durti peiliu nukentėjusiajam, negalėjo, tam nebuvo jokios priežasties (motyvo), su nukentėjusiuoju jos santykiai buvo geri, kartu gyveno apie ketverius metus.

Ir kaip nurodė liudytojas R. G. būtent tokiu metu, esant tokiai situacijai kaltinamoji S. P., dešinėje rankoje, ašmenimis nuo mažojo piršto, laikydama peilį, sakydama „nagi, E.“ atsisuko į netoliese ant kėdės sėdintį nukentėjusįjį. Kaip matyti iš R. G. parodymų, kuriuos patvirtina ir teismo medicinos specialistas, tuo momentu kaltinamoji peilį jau laikė ne taip, kaip (laikė) kepdama lašinius, o perėmusi taip, kad peilio ašmenys sukimosi metu būtų nukreipti į nukentėjusiojo pusę. Pažymėtina, kad toks peilio laikymas (veikliajai peilio daliai einant nuo mažojo piršto) visiškai nebūdingas, nereikalingas ir nepatogus asmeniui kepant ir vartant lašinius. Tai yra jeigu kaltinamoji būtų norėjusi (ketinusi) atsisukusi tik ką nors pasakyti ar atsakyti nukentėjusiajam, ar netgi jį tik nustumti, peilio perimti taip, kaip nurodė apklaustas įvykio liudytojas ir patvirtino teismo medicinos specialistas, tikrai nereikėjo, nebuvo jokios būtinybės. Ir atvirkščiai, būtent taip laikomas peilis norint ką nors užpulti, smogti (peiliu), įdurti. Nors liudytojas R. G. ir nematė pačio dūrio momento, o tik pastebėjo kaip netrukus ant kėdės sėdėjęs E. K. krenta nuo jos, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra abejonių, kad nukentėjusysis nukrito nuo trauminio poveikio peiliu – durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio sienos kiauriniu sužalojimu, kurį atliko kaltinamoji S. P..

Kaip nurodo pati kaltinamoji, ji neturėjo jokio pagrindo (motyvo) mirtinai sužaloti nukentėjusįjį. Iš tiesų, anksčiau nuosprendyje nustatyti nesutarimai tarp kaltinamosios ir E. K. tikrai nebuvo tokio pobūdžio, kad normalioje situacijoje galėtų išprovokuoti smurtinius atsakomuosius veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad S. P. 2016 m. lapkričio 13 d. buvo neblaivi, 16.42 val. jai nustatytas girtumas, įvertinus ir laiką (pusantros valandos) praėjusį po dūrio peiliu nukentėjusiajam, buvo artimas sunkiam girtumo (neblaivumo) laipsniui. O tokios būsenos asmenims, kaip žinoma, dingta orientacija, sumažėja (ar visiškai išnyksta) savikontrolė, adekvatus situacijos vertinimas, emocijų, veiksmų valdymas, gali prasidėti pavojingas, esant blaiviam nebūdingas elgesys.

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad nors kaltinamoji S. P. ir nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau jos pasirinktas veikimo būdas – smūgis peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – žmogaus krūtinę širdies plote – rodo, kad sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. P., veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, nužudė E. K..

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju tarp S. P. padarytos nukentėjusiajam durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos su širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio sienos kiauriniu sužalojimu ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuo tokio dūrio peiliu atsiradusios pasekmės – ūminis išorinis ir vidinis nukraujavimas, širdies tamponada krauju ir sukėlė nukentėjusiojo E. K. mirtį.

Teisingai S. P. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. E. K. ir kaltinamoji apie ketverius metus, nors ir neįregistravę santuokos, kartu gyveno, kaip nurodė kaltinamoji – kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį, padėdavo vienas kitam, tarp jų buvo susiformavę artimi ir prieraišūs tarpusavio santykiai, taigi nužudytasis teisingai laikomas kaltinamosios S. P. šeimos nariu (BK 248 straipsnio 2 dalis, BPK 38 straipsnis).

Kaltinime S. P. buvo nurodyta, kad anksčiau nuosprendyje nustatytus smurto veiksmus – dūrį peiliu, ji atliko apie 15.15 val. Kaip matyti iš Bendrosios pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų duomenų (2 t., b. l. 17-19), 2016 m. lapkričio 13 d. 15.12 val. užfiksuotas skambutis iš telefono numerio 8-628 66743, kurio metu skambinusioji S. P. nurodė, kad su peiliu sužeistas žmogus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji į Bendrosios pagalbos centrą skambino netrukus po dūrio peiliu, į pranešime nurodytą laiką, kaltinamas patikslinamas, kad nusikaltimas padarytas 2016 m. lapkričio 13 d. apie 15.12 val.

Skiriant kaltinamajai bausmę atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.

S. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (plačiau apie tai pasisakyta anksčiau nuosprendyje). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. S. P. padarė labai sunkią nusikalstamą veiką, nustatyta ir jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamoji yra 27 metų amžiaus, anksčiau neteista, kaimynų, taip pat nukentėjusiosios D. K. charakterizuojama iš esmės teigiamai. S. P. gyvenimo būdas dėl alkoholio vartojimo, dėl to sekusios vaikų nepriežiūros (už ką buvo bausta administracine tvarka) nors ir nebuvo tinkamas ir pateisinamas, tačiau kitokio pobūdžio pažeidimų ji nebuvo padariusi, apklausti liudytojai, taip pat nukentėjusioji patvirtino, jog su nukentėjusiuoju E. K. kaltinamoji sutarė gerai, smurto vienas kito atžvilgiu nevartojo. Netgi iš karto po dūrio peiliu būtent kaltinamoji S. P. iškvietė medikus, be to, kaip matyti iš liudytojo R. G. parodymų, po veikos padarymo ji visą laiką verkė, prašė padėti nukentėjusiajam. Gailėjosi, pergyveno dėl to, kas atsitiko kaltinamoji ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Toks kaltinamosios S. P. elgesys rodo, kad jos nusikalstama veika buvo padaryta daugiau atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, alkoholio poveikyje. O tai rodo mažesnį tiek pačios kaltinamosios, tiek ir jos padarytos veikos pavojingumą. Įvertinus visas šias aplinkybes, bausmės už tokią nusikalstamą veiką dydis S. P. nustatytinas mažesnis už vidurkį, netgi artimas minimumui. Tokios bausmės paskyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkės asmenybę, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys. Prašoma iš kaltinamosios priteisti laidojimo išlaidas – 1580,55 Eur bei neturtinę žalą – 50000 Eur. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodo, kad palaidojo savo sūnų, dėl to turėjo piniginių išlaidų. Paaiškino, kad laidojimo išlaidos sudarė 1580,55 Eur (išskaičius gautas išmokas) ir pateikė dalį tai patvirtinančių dokumentų kopijų – mokėjimo kvitų, kasos pajamų orderį (1 t., b. l. 111-116). Kitų pateisinančių dokumentų D. K. nepateikė. Ji nurodė, jog likusią pinigų dalį išleido giesmininkų samdymui, Šv. Mišių užsakymui, už duobės iškasimą, sumokėjo karsto nešikams. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Kaip anksčiau šiame nuosprendyje nustatyta, dėl smurtinės E. K. mirties kalta yra kaltinamoji S. P.. Teismo nuomone, nukentėjusiosios nurodyta laidojimo išlaidų suma nėra didelė, ji atitinka protingumo kriterijus, laidojimo tradicijas Lietuvoje, pagrįsta dokumentais ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimu, kad tiek galėjo kainuoti suteiktos laidojimo paslaugos sutiko ir kaltinamoji, kuri pilnai pripažino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog protingos ir realios išlaidos už šeimos nario laidotuves gali būti priteisiamos net ir nepateikus jas patvirtinančių rašytinių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Todėl nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos, kuri sudaro 1580,55 Eur, priteistinas iš kalto asmens – S. P. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.291 straipsnis).

Taip pat D. K. prašo atlyginti ir jai padarytą neturtinę žalą – 50000 Eur. Nurodo, kad tiek vertina savo skausmą dėl sūnaus netekties, išgyvenimus. Ši netektis ją labai sukrėtė, sutriko miegas, paūmėjo depresija, dėl ko vartoja vaistus. Su sūnumi palaikė labai artimus tarpusavio santykius, šis dažnai (vienas ir kartu su kaltinamąja) pas ją atvykdavo, taip pat paskambindavo, padėdavo atlikti ūkio darbus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties). Tačiau trečiojo asmens (šiuo atveju – nužudytojo motinos) teisė į neturtinės žalos atlyginimą nustatoma vadovaujantis ne tik CK 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnyje nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Tam yra būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, tik formalaus giminystės fakto konstatavimo nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2010). Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji su sūnumi palaikė artimus, glaudžius ryšius – E. K. ją pastoviai lankydavo, bendraudavo telefonu, padėdavo atlikti ūkio darbus. Be to, artimus jų santykius įrodo ir tai, kad būtent nukentėjusioji palaidojo savo sūnų.

Todėl atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, D. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies – 18000 Eur sumai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiame baudžiamajame procese nukentėjusioji D. K., siekdama, kad būtų tinkamai įgyvendintos jos teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi įgaliotojo atstovo (advokato) Kęstučio Gudyno teisine pagalba. Tokią nukentėjusiosios teisę garantuoja BPK 55 straipsnis. Kaip matyti iš pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokatui buvo išmokėta 84,88 Eur. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į kaltinamosios S. P. turtinę padėtį – niekur nedirbo, neturi ne tik jokio turto, bet ir gyvenamos vietos, kurioje toks turtas galėtų būti laikomas, iš jos nuspręsta priteisti ir nukentėjusiosios patirtas sūnaus laidojimo išlaidas, taip pat 18000 Eur neturtinei žalai atlyginti, sprendžia, kad paminėtą sumą priteisti netikslinga.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo teisminio nagrinėjimo metu S. P., kurias sudaro 110,01 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė iš nuteistojo išieškoti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tačiau svarbu pažymėti, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje akcentuojama tai, kad teismas svarstydamas klausimą dėl procesų išlaidų priteisimo nuteistajam, turi atsižvelgti į asmens turtinę padėtį, nes asmuo neturintis pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą. Kaip jau minėta, kaltinamoji niekur nedirbo, jokio turto neturi, be to, yra suimta, todėl išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Atsižvelgiant į kaltinamosios poziciją, kad iš jos ikiteisminio tyrimo metu paimtų rūbų ji neprašo grąžinti, netgi atvirkščiai – nurodo sunaikinti, šie daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Nukentėjusioji prašė grąžinti tik E. K. telefoną, o kitus daiktus sunaikinti, todėl į tai atsižvelgiama priimant nuosprendį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Priteisti iš S. P. nukentėjusiosios D. K. naudai 1580,55 (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 55 centus) Eur padarytai turtinei žalai atlyginti ir 18000 (aštuoniolika tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus – E. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (su ličio baterija, atminties kortele ir SIM kortele), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti D. K.; S. P. drabužius ir avalynę, esančius dėžėje Nr. 1; E. K. drabužius ir avalynę, cigarečių pakelius, esančius dėžėje Nr. 2; taip pat dėžėje Nr. 3 esančius peilius (pakuotės Nr. 6, 7, 9, 10, 11, 12, 15), peleninę, voką su daktiloskopine plokštele, voką su Mikrosil išlieja, E. K. ir S. P. daktiloskopines korteles, nuteistosios S. P. DNR ėminį (voke), vokuose esančius S. P. rankų nagus, šluostes (vokai Nr. 16, Nr. 17), šluostes su nuoplovomis nuo E. K. rankų (vokai Nr. 19 ir Nr. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; vokus su CD, kuriuose yra garso įrašai, įrašai su filmuota įvykio vietos apžiūra, su IBPS įrašu dėl įvykio, CD prie įvykio vietos protokolo – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.