Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-08-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-1162-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
A17.-1162-1079/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pažeidėjas
A. K.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 28 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K.,institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui Dariui Burbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnas 2019 m. birželio 27 d. A. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 62-ANR_P-1643-2019 už tai, kad jis 2019 m. birželio 18 d., 3.07 val., būdamas neblaivus (nustatytas 3,12 promilių neblaivumas), iškvietė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnus, pranešdamas, kad (duomenys neskelbtini) upėje gali būti nuskendęs jo draugas, žinodamas, kad policijos pagalba nereikalinga, nes atvykus policijos pareigūnams, informacija nepasitvirtino, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog A. K. administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustas prisipažino šį nusižengimą padaręs. A. K. kartu su G. M. melagingai pranešė apie nelaimę, buvo sutrikdytas specialiųjų tarnybų darbas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad bendrajam pagalbos centrui buvo skambinta iš A. K. priklausančio telefono abonento, todėl jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. posėdžio metu nepripažino padaręs nusižengimą. Paaiškino, kad susipažindamas su administracinio nusižengimo byla, perklausė garso įrašą, kuriame įrašytas skambinusio į Bendrąjį pagalbos centrą balsas, ir šis balsas garso įraše yra ne jo. Skambučio jis nepamena, nes tą naktį buvo išgėręs. Administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas, kai jis taip pat buvo neblaivus, todėl nepamena, kodėl tada prisipažino. Skambučio garso įraše yra jo pažįstamo G. M. balsas. Telefono abonentas, iš kurio buvo skambinta, priklauso jam. Nepamena, nei kas tą naktį skambino, nei kada policijos pareigūnai pas jį atvažiavo. Tą naktį gėrė (duomenys neskelbtini) gatvėje pas D., pavardės nežino, paskui grįžo pas jį į namus. Patvirtino, kad kitame išklausytame garso įraše iš bendrojo pagalbos centro gali būti jo balsas.

Liudytojas Edvinas Ašmonavičius teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio policijos komisariate, paaiškino, kad iš vakaro prieš įvykį buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) atlikti probacijos tikrinimo ir A. K. nerado namie, sugyventinė pasakė, kad išėjęs vaikų ieškoti. Gavę pranešimą, kad skęsta žmogus, vėl nuvažiavo pas A. K., nes nebuvo aiški skendimo vieta, kur draugas galėjo nuskęsti. Pagalbos centras nurodė, kad pranešėjas buvo A. K.. Nuvykę pas A. K., rado jį ir M. vartojančius alkoholį. A. K. buvo stipriai išgėręs, M. pasakė, kad pats K. buvo įkritęs į (duomenys neskelbtini) upę ir vonioj parodė šlapius jo džinsus. Remdamiesi Bendrojo pagalbos centro pranešimu ir skambintu numeriu, sprendė, kad būtent A. K. kvietė specialiąsias tarnybas.

Liudytojas Rimas Viečas teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. dirbo kaip policijos pareigūnas. Jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) upėje nuskendo A. K. draugas. Pranešime jiems nurodė, kad skambino A. K.. Pakeliui į įvykio vietą pranešė, kad jau ten laukia medikai ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, bet nežino tikslios vietos, todėl jie nuvažiavo pas A. K. į namus. Namie jis buvo kartu su draugu ir sugyventine. Draugas jiems paaiškino, kad niekas nenuskendo, A. K. pats buvo įritęs į vandenį. Vyrams nustatė girtumus, pranešė budėtojui, kad atšauktų tarnybas. Prieš tai vakare nuvažiavus patikrinti, kaip A. K. laikosi probacijos įpareigojimų, jis nerastas namie, sugyventinė pasakė, kad išėjo į kiemą vaiko ieškoti. Po to A. K. skambino pranešti, kad buvo išėjęs vaiko ieškoti, vėliau skambino, pranešti, kad nuskendo draugas. Jie gavo vieną pranešimą, susidedantį iš dviejų dalių.

Liudytojas Saulius Rimkus teismo posėdžio metu parodė, kad jam buvo perduota nagrinėti medžiaga, kur buvo surašytas policijos patrulių tarnybinis pranešimas, kad melagingai buvo iškviesti policijos pareigūnai ir tikslinga atsakingą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Jis apklausė A. K., kuris prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad buvo girtas, tiksliai įvykio aplinkybių nepamena. Nurodė pareigūnui rašyti, kad pats skambino, buvo girtas, neatsimena, ką šnekėjo, perbrido upę ir parėjo namo. Kai A. K. prisipažino, garso įrašo dar neturėjo, todėl A. K. garso įrašo tada neklausė.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra A. K. draugė, jie nėra sugyventiniai. Ji tą vakarą buvo pas A. K. namuose, jis išgėrinėjo ne namuose, labai vėlai parėjo namo su G. M., ji jau su vaiku miegojo. Juos įleidusi, vėl nuėjo miegoti. Pabudo, kai atvažiavo policija. Prieš tai vakare buvo atvykusi policija patikrinti, ar A. K. yra namie, bet jo namuose nebuvo, ji jam pranešė, kad jo ieškojo policija. Pareigūnams nurodė, kad nežino, kur A. K. yra. Jis į Bendrąjį pagalbos centrą neskambino pranešti, kad buvo išėjęs ieškoti vaiko.

Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. jis išgėrinėjo kartu su A. K., po to kartu ėjo pas K. į namus ir kažkur išsiskyrė. Po to jam kažkas pasakė, kad A. K. gali būti įkritęs į (duomenys neskelbtini) upę, kas pasakė neatsimena, todėl jis nuėjęs pas (duomenys neskelbtini) iš ten buvusio telefono skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jo draugas gali būti įkritęs į upę. Po to A. K. grįžo į namus šlapias, purvinais rūbais. Atvykę policijos pareigūnai nufotografavo A. K. šlapius drabužius, nustatė jiems neblaivumus ir išvyko. Patvirtino, jog teismo posėdžio perklausytame garso įraše, kur yra pranešama apie įkritusį į upę asmenį, yra jo balsas, ten kalba jis.

2019 m. birželio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 18 d. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyriškis skambino prieš tai į policiją ir kalbėjo apie tai, kad praleido policijos tikrinimą, nes esą ėjo ieškoti vaiko. Pranešėjas ką tik pasakė, kad (duomenys neskelbtini) upėje gali būti nuskendęs jo draugas, minėjo, kad kartu buvo ir prieš 10 minučių paliko draugą upėje. Nuvykus par pranešėją A. K., jis rastas girtaujantis su draugu G. M.. Kodėl A. K. pranešė apie nuskendusį draugą, paaiškinti nesugebėjo. G. M. paaiškino, kad į upę buvo įkritęs pats A. K., parodė vonioje esančias šlapias ir purvinas jo kelnes (b. l. 12).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų šaknelės ir Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2019 m. birželio 18 d., 3.54 val., A. K. buvo nustatytas 3,12 promilių girtumas, o 2018 m. birželio 18 d. 4.01 val. G. M. buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas (b. l. 13-17).

Policijos registruojamų įvykių registro atspausdintos įvykio kortelėje (BIRT ataskaitų žiūryklė) užfiksuoti duomenys, kad 2019 m. birželio 18 d. 3.07 val. neblaivus vyriškis skambino prieš tai į policiją ir kalbėjo apie tai, kad praleido probacijos tikrinimą, nes esą ėjo ieškoti vaiko, pranešėjas ką tik pasakė, kad (duomenys neskelbtini) upėje gali būti nuskendęs jo draugas, minėjo, kad kartu buvo, ir prieš dešimt minučių paliko draugą upėje (b. l. 18-20).

2019 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Sauliaus Rimkaus tarnybiniame pranešime nurodyta, iš Bendro pagalbos centro gauto įrašo, informacinėje sistemoje užfiksuoto 2019 m. birželio 18 d. 3.04 val., galima suprasti, kad kalba vyriškos lyties asmuo, kuris teigia, kad (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) upėje paliko draugą, kuris gali nuskęsti, asmuo bijo vandens ir nelips į upę, konkrečios vietos ir laiko nenurodo (b. l. 21).

2019 m. birželio 21 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019 m. birželio 18 d. 3.04 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešėjo pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl pavojaus gyvybei, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).

2019 m. rugpjūčio 7 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019 m. birželio 18 d. 2.49 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešėjo pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (b. l. 49).

Išklausius telefono skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašą, užfiksuotą 2019 m. birželio 18 d. 2.49 val., girdėti, kad pranešėjas nurodė, kad jį buvo patikrinti probacija, jis buvo išėjęs vaiko patikrinti, visas dabar iš „koželkos“, ką tik nusiprausė, žino, kad paskambino į policiją, nes ji buvo atvykusi patikrinti, visas purvinas, nes draugas ištraukė jį, nes yra girtas, jis jau dvi valandas geria namie, matė, kaip policija pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nes vaiko ėjo ieškoti prie upės.

Išklausius telefono skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašą, užfiksuotą, 2019 m. birželio 18 d. 3.04 val., girdėti, kad pranešėjas nurodė, kad jis paliko draugą (duomenys neskelbtini) upėje, (duomenys neskelbtini), draugas skęstą, nemoka plaukti, pranešėjas nurodo, kad nelips į vandenį, draugas prigėręs įkrito į vandenį prieš 10 minučių, nurodė, kad draugas prieš tai skambino, dabar jis skambina iš kito telefono.

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 18–19 punktai).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2019 m. birželio 18 d., būdamas neblaivus (nustatytas 3,12 promilių neblaivumas), iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, pranešdamas, kad (duomenys neskelbtini) upėje gali būti nuskendęs jo draugas, žinodamas, kad policijos pagalba nereikalinga. Atvykus pareigūnams, pranešimas nepasitvirtino. Pats administracinio nusižengimo padarymo faktas – specialiųjų tarnybų iškvietimas be pagrindo abejonių nekelia, tačiau byloje sprendžiamas klausimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. šioje administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas subjektas. Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. neigė kvietęs policijos pareigūnus, nurodė, kad išklausius byloje esantį pranešimo įrašą, ten yra ne jo, o kartu su girtavusio G. M. balsas, todėl iš jo telefono į Bendrąjį pagalbos centrą galėjo skambinti G. M..

Išklausius skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašus, akivaizdžiai girdėti du skirtingi vyriški balsai. Garso įraše, užfiksuotame 2019 m. birželio 18 d. 3.04 val., girdėti, kad pranešėjas operatorei nurodė, kad draugas prieš tai skambino, dabar jis vėl skambina iš kito telefono. Garso įraše, užfiksuotame 2019 m. birželio 18 d. 2.49 val., girdėti, kad pranešėjo buvo atvykę patikrinti pareigūnai, kaip jis laikosi probacijos sąlygų, bet jis nebuvo namuose. Žinoma, kad policijos pareigūnai buvo atvykę patikrinti būtent A. K., todėl akivaizdu, kad minėtus du kartus į Bendrosios pagalbos centrą skambino du skirtingi asmenys: 2019 m. birželio 18 d. 2.49 val. Bendrajam pagalbos centrui galėjo skambinti A. K., siekdamas pranešti nebuvimo namie priežastis, ką patvirtino ir pats teismo posėdžio metu; o 2019 m. birželio 18 d. 3.04 val. galimai skambino kartu su A. K. girtavęs G. M., nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) upėje paliko skęstantį draugą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats G. M.. Teismo posėdžio metu išklausius abu įrašus matyti, kad į bendrąjį pagalbos centrą 2019 m. birželio 18 d. 2.49 val. skambinusio vyro balsas yra panašus į administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. balsą, o 2019 m. biželio 18 d. 3.04 val. į bendrąjį pagalbos centrą skambinusio vyro balsas yra panašus į liudytojo G. M. balsą. Teismas neturi pagrindo abejoti tiek liudytojo G. M., tiek pačio A. K. parodymais dėl į bendrąjį pagalbos centrą skambinusios asmens tapatybės, nes jų parodymus patvirtina byloje esantys garso įrašai.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Visiškai nepagrįstas institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovo teiginys, kad A. K. bendrininkų grupėje kartu su G. M. padarė šį nusižengimą, nes bylos nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nustatytos nebuvo. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – subjekto, t. y. A. K. nelaikytinas šio administracinio nusižengimo padarymo subjektu.

Kadangi A. K. nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, subjektu ir dėl to jo veikoje nėra šio administracinio nusižengimo požymių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutarė:

administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė