Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo posėdyje, nagrinėjant J. D. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2015-12-26 J. D. automobilio nevairavo, o jį vairavo jis, A. G..

A. G. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 26 d. vežė J. D., nes jis buvo išgėręs. Apie 17.30 val. nuėjo pas jį, jis išėjo ir paprašė pavežti iki Šiaulių. Vytauto gatvės sankryžoje kliudė automobilį „BMW“, pabėgo iš įvykio vietos, pareigūnai jį stabdė už pervažos. Kai sustojo, paliko automobilį ir pabėgo, pareigūnai pagavo tik J. D.. Neturėjo teisių, todėl bėgo. Automobilis yra arba J. D., arba įmonės, tai raudonos spalvos „Citroen Berlingo“. Tą automobilį vairavo pirmą kartą. Tai keleivinis automobilis, jame yra trys durys. Vienos durys yra vairuotojo pusėje, kitos keleivio priekinės šoninės durys ir dar durys yra gale. J. D. sėdėjo automobilio gale, nežino, kodėl ne šalia jo. Keleivio durys sunkiai atsidaro, per jas ir pabėgo. Gale yra dvi sėdynės, J. D. ten ir sėdėjo. J. D. bandė įlipti pro keleivio dureles, bet jos neatsidarė, todėl įlipo per šonines. Sustojo kelkraštyje už kolonėlės, netoli viaduko. Policija važiavo iš galo, jie buvo tolokai, kai sustojo, buvo gal 50 metrų atstumu. Buvo nudaužęs dešinės pusės veidrodėlį. Atsitrenkė į automobilį „BMW“, nežino, kas jį vairavo, pamatė, kad apgadino prabangų automobilį, todėl bėgo. Bėgo didindamas greitį. Pareigūnus pastebėjo netoli parduotuvės „Keturi vėjai“. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Policiją pamatė iš toli. Kai lipo iš automobilio, jie buvo apie 30-50 metrų atstumu. Iš paskos važiuojančio automobilio „BMW“ nematė, nes dešinio veidrodėlio nebuvo. Automobilis „BMW“ buvo tamsios spalvos. Eismo įvykis įvyko Vytauto gatvės sankryžoje. Važiavo iš Sodo gatvės. Iš Vytauto gatvės nuvažiavo tiesiai link apvažiavimo, pasuko į Basanavičiaus gatvę, po to pasuko link parduotuvės „Keturi vėjai“, nežino, kokia ten gatvė. J. D. visą laiką buvo automobilio gale, su juo nebendravo, norėjo greičiau pabėgti. Kai atsitrenkė į kitą automobilį, J. D. nieko nesakė, jis buvo išgėręs, gal miegojo. Smūgis nebuvo stiprus. Buvo apgadinti sparnas, veidrodėlis, posūkio lemputė. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, nes neturėjo teisių. Po to gavo šaukimą į teismą, ten pasakojo tą patį, ką ir dabar. Į Šiaulius išvyko apie 18 val., nuvežė jį pas draugą, jis laukė mašinoje. Yra draugai, todėl už nuvežimą jis jam neatsilygino. Apie 20 val. J. D. grįžo į automobilį ir abu važiavo namų link. Prie parduotuvės „Keturi vėjai“ pamatė pareigūnus. Kai jau sustojo, nematė, ar pareigūnai išlipo. Buvo apsirengęs tamsiai, be kepurės, šaliko. J. D. buvo irgi apsirengęs tamsiai. J. D. ženkliai stambesnis už jį. Nematė, kiek pareigūnų išlipo iš automobilio. Bėgo per šlaitą, ten toks senas sodas yra, atsigulė ir gulėjo. J. D. iššoko iš automobilio, bet jį pareigūnai pagavo. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. Sode pragulėjo 15-20 min., po to plentu parėjo namo, nes su savimi neturėjo telefono, nebuvo kaip kam nors paskambinti.

J. D. teisme parodė, kad 2015-12-26 buvo susitarę su A. G., kad jį pavežtų. Nuvežė iki Sodo g. pas draugą, užtruko apie porą valandų, A. G. laukė mašinoje. Grįžęs sėdo į automobilį ir jį vežė namo. Važiuojant į namus automobilį vairavo A. G.. Jis sėdėjo automobilio gale, nes priekinės durys sunkiai atsidarė. A. G. neturi vairuotojo pažymėjimo, bet tai sužinojo vėliau. Tuo metu nesidomėjo, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Automobilis priklausos (duomenys neskelbtini), jis toje įmonėje dirba, tai jo darbinis automobilis. Nelabai prisimena aplinkybes, nes buvo neblaivus. Išgirdo, kad truputį trinktelėjo, tada pabudo. Trinktelėjo į automobilio dešinį šoną. Atsitrenkė į automobilį „BMW“. A. G. truputį sustojo Žemaitės gatvėje, iš mašinos neišlipo, po to nuvažiavo toliau. Automobilis „BMW“ buvo sustojęs prie sankryžos. Iš automobilio neišlipo. Nepamena, ar automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo. Iš Sodo gatvės važiavo Basanavičiaus gatve, po to Žemaitės gatve, tada Dubijos gatve. Kur važiavo toliau, nepamena. Pareigūnai su švyturėliais sustabdė už degalinės „Aidma“, važiuojant link Kuršėnų. Kai sustojo, iš automobilio pasišalino. Durys sunkiai atsidarė, tai kol išlipo, pareigūnai jau buvo prie automobilio. Lauke buvo tamsu, nežino atstumo, gal 100-150 metrų atstumu buvo pareigūnų automobilis, kai sustojo. Kai išlipo iš automobilio, A. G. nematė. Kai policijos pareigūnai buvo prie automobilio, A. G. jau buvo išlipęs iš automobilio ir pasitraukęs į krūmus. Kai jis išlipo iš automobilio, A. G. nebematė. Vairuotojo pusės durelės atsidaro lengvai. A. G. išlipo, kai tik sustabdė automobilį. Nežino, ar jis buvo prisisegęs saugos diržą. Jį nubaudė už vairavimą, nes šalia nieko daugiau nebuvo. Sprendimą skundė, bet Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, su kuria nesutinka, tačiau ji neskundžiama. Nesutinka su nutartimi, nes buvo kitaip. Po įvykio į A. G. nesikreipė, su juo kalbėjo tik po 3 dienų. Kai kalbėjo apie įvykį, sakė, kad teisme papasakotų teisybę, neprašė jo nurodyti konkrečias aplinkybes, kurių nebuvo.

Liudytojas M. S. teisme parodė, kad gruodžio 26 d. apie 22 val. važiavo Žemaitės gatve nuo turgaus pusės link Dubijos gatvės. Prie Vytauto gatvės sankryžos iš kairės pusės į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Sustojo, bet atsitrenkęs automobilis nesustojo. Važiavo iš paskos, skambino policijai. Prie šviesoforo automobilis sustojo, išlipo, bandė pribėgti prie vairuotojo, tačiau automobilis, pamatęs, kad ateina, pradėjo važiuoti ir pasuko į Dubijos gatvę. Tada įvažiavo į Daukanto gatvę, po to į Gumbinės gatvę. Išlindo į Lydos gatvę, tada vėl į Žemaitės gatvę. Visą tą laiką telefonu kalbėjo su pareigūnais, sakė, kur automobilis važiuoja. Tada pasuko link „kuršėnkelio“. Pamatė pro šalį važiuojančius pareigūnus, telefonu pasakė, kad mato ekipažą. Tas ekipažas prisijungė prie jo. Iš Vilniaus gatvės pasuko gal į Darbininkų gatvę, tada į Čiurlionio gatvę, vėl į Vilniaus gatvę. Priešais save praleido policijos ekipažą, telefonu pareigūnas pasakė jam važiuoti į netoliese esančią parduotuvės „Norfa“ aikštelę. Ten nufotografavo automobilį, išmatavo aukščius. Automobilis buvo raudonos spalvos „Citroen Berlingo“. Nematė, kas vairavo tą automobilį. Visiškai nematė, kas buvo automobilyje už vairo, tik matė, kad buvo vienas asmuo. Nežino, ar tas asmuo buvo su akiniais. Kai sankryžoje bandė pribėgti prie vairuotojo, matė, kad automobilyje yra vienas žmogus, nebent gale būtų buvęs kas nors atsigulęs. Gale keleivio nematė. Buvo priėjęs prie automobilio galinio rato, bet vairuotojas, jį pamatęs, nuvažiavo, nors degė raudonas šviesoforo signalas. Kai pareigūnai perėmė automobilio sekimą, važiavo per 3-4 automobilių atstumą nuo sekamo automobilio. Pareigūnai važiavo su švyturėliais. Asmuo suprato, kad yra persekiojamas, nes ir jis signalizavo garsu bei šviesomis. Kad gale būtų buvęs kitas žmogus, nematė. Nepamena, ar automobilio langai buvo tamsinti, automobilio vidų matė. Kai automobilį sustabdė, prie jo nebevažiavo. Su kitu ekipažu važiavo į įvykio vietą.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad tuo metu dirbo su buvusiu pareigūnu V. L., gavo pranešimą apie eismo įvykį, kad kaltininkas šalinasi. Tą automobilį pamatė Vilniaus gatvėje, už jo važiavo nukentėjusysis. Tą automobilį bandė stabdyti. Iš pradžių buvo tolokai, apie 100 metrų atstumu, nes turėjo apsisukti. Bandė prisivyti. Priartėjo kelio Šiauliai – Palanga 6 kilometre. Automobilis sustojo kelkraštyje. Buvo įsijungę garsinį signalą, švyturėlius, naudojo garsiakalbį. Berods, automobilyje buvo vienas žmogus. Nepamena, kuris vyras vairavo. Kai automobilis sustojo, pravažiavo iki automobilio priekio, bandė taranuoti, kol išlipo iš automobilio, užtruko 5-6 sekundes. Automobilis buvo tuščias. Lauke buvo labai tamsu. Vieną asmenį surado apkasuose (parodo į J. D.). Asmuo reiškė nepasitenkinimą, sakė, kad lyg ir vairavo. Kalbos apie kitą asmenį, kuris būtų vairavęs, nebuvo. Nepagalvojo ieškoti kito asmens, nes asmuo pats prisipažino vairavęs. Nebuvo pradarytų automobilio durelių. Galiniai automobilio langai tamsinti, įžvelgti automobilio vidaus negalima. A. G. įvykio vietoje nematė. Ten krūmų šalia nebuvo, nebent už apkasų. Jis iš automobilio išlipo greitai, gal ir galėjo per tą laiką asmuo pabėgti. Išlipęs už 10 metrų pamatė asmens siluetą. Kitas pareigūnas buvo už vairo. Gavo pranešimą, kad asmuo šalinasi iš įvykio vietos, apie asmenis, buvusius automobilyje, niekas nieko nesakė. Išskirtinių aprangos požymių nebuvo.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad gavo iškvietimą, vyko į Žemaitės – Vytauto gatvių sankryžą. Nukentėjusysis parodė įvykio vietą. Braižė įvykio schemą. Po to vyko į komisariatą, kur sužinojo, kad pasišalinęs asmuo yra sulaikytas. Nematė, kas vairavo automobilį „Citroen Berlingo“. Su pasišalinusiu asmeniu bendravo, bet nepamena, ką šis aiškino. Rugsėjo 1 d., posėdžio metu geriau prisiminė aplinkybes. Kiek pamena, J. D. buvo neblaivus, jis sakė, kad vairavo automobilį. Buvo galima su juo susikalbėti. Nepamena aplinkybių, kad kitas asmuo būtų vairavęs automobilį. Transporto priemonę vairavęs asmuo sulaikytas pagal automobilio valstybinius numerius, kuriuos nurodė nukentėjusysis.

Motyvuojamoji dalis

A. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-08 nutartimi, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1503-882/2016 teismo posėdžio protokolais, Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-08 nutarimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Teisminio nagrinėjimo metu A. G. nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir teismui aiškino, kad būtent jis eismo įvykio metu vairavo automobilį, po to, išlipęs iš automobilio, pabėgo ir pasislėpė nuo policijos pareigūnų. A. G. taip pat teigė, kad J. D. automobilio nevairavo, o įvykio metu tik miegojo ant galinės automobilio sėdynės. Tokią A. G. versiją palaikė ir teisme apklaustas J. D.. Tačiau teismas tokią versiją atmeta ir vertina ją kaip gynybinę, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti administracinės atsakomybės, be to, ją paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys.

Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoju apklaustas M. S. tiek nagrinėjant šią bylą, tiek administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-1503-882/2016, buvo nuoseklus, analogiškai aiškino įvykio aplinkybes ir teigė, kad jis visą laiką sekė įvykį sukėlusį automobilį, netgi buvo priėjęs prie to automobilio ir matė automobilio vidų, matė, kad automobilyje buvo tik vienas asmuo - vairuotojas. Liudytojas E. P. teisme parodė, kad automobilyje buvo vienas žmogus, A. G. įvykio vietoje nematė. Pažymėtina ir tai, kad liudytojais apklausti abu policijos pareigūnai nurodė, jog sulaikytas J. D. jiems pats pasakė, kad vairavo transporto priemonę, kalbų apie kitą vairavusį asmenį nebuvo, todėl jo ir neieškojo. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais ir vertina juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes parodymus teisme liudytojai davė prisiekę, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti A. G. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Bylos duomenys liudija ir tai, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-1503-882/2016, A. G. buvo apklaustas kaip liudytojas, prieš duodant parodymus, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., paimtas jo rašytinis pasižadėjimas. Tokios aplinkybės parodo, kad A. G. suvokė savo procesinę padėtį minėtoje byloje. Nagrinėtinu atveju matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas, 2016 m. rugsėjo 8 d. išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-1503-882/2016, nustatė, jog įvykio metu automobilį vairavo ne A. G., o J. D. ir jį nubaudė. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, t. y. turi res judicata galią, todėl jame nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, matyti, jog įvykio metu automobilį vairavo J. D., todėl A. G. teismui duoti parodymai vertintini kaip melagingi ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187² str.

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 32 str.), į pažeidėjo asmenybę. Teismo nuomone, A. G. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

A. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, padarymą skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.