Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2015 m. gruodžio 26 d., apie 21.29 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, neblaivus (nustatytas lengvas 1,25 promilės girtumas) vairuodamas transporto priemonę CITROEN BERLINGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą nedavė kelio pirmojoje juostoje važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, taip apgadindamas abi transporto priemones, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, po ko Vilniaus gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, stabdomas policijos pareigūno, nepakluso šio pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Teisme J. D. savo kaltės nepripažino, parodė, kad mašiną vairavo ne jis, vairavo kitas asmuo, tai A. G. Nuo Bubių jis važiavo, iš pradžių jis atvyko pas jį, jis jo pažįstamas, tada kartu važiavo į svečius, važiavo pro Gegužių gatvę, Nukloną, Architektų gatve link Sodo gatvės. Į svečius atvyko apie 18 valandą, o apie 21 valandą važiavo link namų, vairavo ne jis, nes buvo išgėręs. Nežino, kas įvyko, kai važiavo atgal, nes jis įsėdęs užmigo. Atsibudo, kai policija sustabdė, A. G. buvo už vairo. Kai sustojo, jis bėgo į vieną pusę, o pats į kitą. Kai priėjo pareigūnas, jis jau buvo šalikėlėje. Iš pradžių sakė ne tiesą, po to, kai suprato pasekmes, reikėjo prisipažinti, kaip viskas buvo iš tiesų. Tą dieną liko vienas, mašina įmonės vardu, tai beliko jam prisiimti kaltę. Tačiau vairavo ne jis, vairavo A. G., tik po to jis iššoko ir pabėgo. Iš įvykio vietos nebėgo ir nevairavo automobilio, jis miegojo ant galinės sėdynės. Kai atvažiavo pareigūnai, mašina jau stovėjo keletą minučių. Pareigūnai automobiliui neužkirto kelio, kad jis sustotų, automobilis jau stovėjo. Pareigūnai užtvėrė kelią iš inercijos, ne taip buvo, kaip pareigūnai surašė savo tarnybiniuose pranešimuose. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, o iš galo išlipti yra tik vienos durys šoninės. Automobilis yra vadinamas „kabluku“, jis pritaikytas žmonėms vežti. Iš vairuotojo pusės yra tik vienos vairuotojo durys, o iš keleivio pusės yra priekinės keleivio durelės ir vienos galinės durelės. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, buvo pavargęs. Jis iššoko iš mašinos ir pradėjo bėgti į dešinę pusę, bet įsmigo į purvyną iki kelių. Pareigūnai jį sugavo. A. G. tuo metu jau nebebuvo, kai jis išlipo iš mašinos jo jau nebebuvo, jis į kitą pusę nubėgo. Iš pradžių prisiėmė kaltę dėl to, kad pagalvojo, kad žmogus jam darė gerą, ir kodėl turėtų jį pakišti. Bet po to, kai pažiūrėjo, kokios sankcijos, teko pasakyti, kaip viskas iš tikro buvo. Važiuojant policijos švyturėlius pamatė jau už Kuršėnų pervažos, važiuojant link Kužių. Nesakė, kad sustotų, nes pats išsigando. Jį policijos pareigūnai ištraukė iš griovio jau už degalinės. A. G. buvo blaivus, jis po 2 insultų negali gerti. Jis sakė, kad išsigando.

Nukentėjusysis M. S. teisme parodė, kad 2015 m. gruodžio 26 dieną, po 21 valandos, važiavo su BMW 525, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pas savo draugą, jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jis važiavo Žemaitės gatve, nuo turgaus viaduko link. Prie sankryžos Žemaitės ir Vytauto gatvių yra dvi juostos. Važiavo tiesiai, dešiniuoju kraštu, greitis buvo apie 60 km/h, važiavo vienas. Važiuojant link sankryžos, gal 50 metrų atstumu iki jos įsijungė žalias šviesoforas, artėjant arčiau sankryžos į jį atsitrenkė automobilis Citroen Berlingo, vyšninės spalvos. Jis perbrėžė šoną, suprato, kad priekyje jam buvo mašina, todėl jis rikiavosi į jo juostą ir perbrėžė jam per visą mašiną, nuo vieno bamperio iki kito, visą šoną. Po to persirikiavo į jo juostą, pats sustojo, o jis tik pristabdė, tada pamatė, kad šis nestoja. Tada važiavo paskui jį, signalino, matė, kad jis vienas važiavo. Po to Citroen Berlingo sustojo prie Žemaitės ir Dubijos gatvių sankryžos, nes degė raudonas šviesoforas. Jis sustojo, kad sukti į dešinę, tada jis išlipo iš mašinos ir ėjo link jo. Kai priėjo prie galinio rato, Citroen Berlingo, jis pradėjo gazuoti ir nuvažiavo, jis nuvažiavo per raudoną šviesą, nuvažiavo link Keturių vėjų, nusuko į dešinę. Ant galinės sėdynės nieko nematė, buvo tamsu, matė tik vieną žmogų, per langus matėsi, nebent žmogus turėjo gulėti. Vairuotojo nespėjo pamatyti, tada sėdo į mašiną, važiavo paskui ir pradėjo skambinti policijai, kad pasakyti, kur jis važiuoja. Važiavo paskui jį, išvažiavimo į Kuršėnkelį. Visą laiką pasakojo policijai, kur jis važiuoja. O kai jis pasuko link Norfos, ten jau važiavo policijos autobusiukas, pasakė operatoriui, kad jau mato policijos autobusiuką, tai tuo metu jie įjungė sirenas ir pradėjo jį stabdyti. Jo automobiliui visas šonas buvo nubrėžtas, nuo galinio iki priekinio bamperio, veidrodėlis buvo nuskilęs, diskai nubrozdinti. Po to su tuo asmeniu neteko bendrauti, rašė jo sūnus dėl moralinės žalos susitarti. Turi išsaugojęs tuos susirašinėjimus, gali pateikti. Automoblio Citroen Berlingo nebuvo paleidęs iš akių, visą laiką važiavo apie 50 metrų atstumu nuo jo, važiavo paskui jį, kol policijos pareigūnai neprisijungė. Vaizdo registratoriaus tuo metu nenaudojo. Žalą atlygino draudimas. Todėl, kai sūnus parašė dėl moralinės žalos, atrašė, kad jam nieko nereikia. Jo automobilio ir Citroen Berlingo langai netamsinti.

Liudytojas S. P. (pareigūnas) teisme parodė, kad Žemaitės ir Vytauto gatvių sankryžoje buvo eismo įvykis, datos tikslios nepamena, buvo tamsus paros metas, vienas automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Įvyko susidūrimas, kai gretimai važiuojantis automobilis persirikiuojant iš vienos į kitą juostą kliudė kitą automobilį. Jis braižė įvykio schemą, apžiūrėjo įvykio vietą, apklausinėjo nukentėjusįjį. Patvirtino byloje esantį savo tarnybinį pranešimą, jis surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis. Negali pasakyti, kada J. D. buvo tikrintas girtumas, to nepamena. Nepamena, kad jis būtų sakęs, jog kitas asmuo vairavo, mažai su juo bendravo, nepamena, ar jis buvo girtas.

Liudytojas I. M. (pareigūnas) teisme parodė, kad Žemaitės ir Vytauto gatvių sankryžoje buvo eismo įvykis, datos tikslios nepamena, gavo pranešimą, kad pasišalino automobilis Citroen Berlingo, kuris apgadino automobilį BMW. Automobilį BMW apgadino persirikiuodamas į kitą juostą. BMW vairuotojas jų laukė prie Norfos parduotuvės. Bendravo su automobilių vairuotojais M. S. ir J. D. J. D. sakė, kad jis vairavo automobilį. Patvirtino byloje esantį savo tarnybinį pranešimą, jis surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis. Kur buvo sulaikytas Citroen Berlingo nežino, sulaikė kitas ekipažas. Kiek pamena sakė, kad važiavo vienas vairuotojas. Pats J. D. nurodė, kad vairavo ir galėjo apgadinti, bet nejuto. Pažeidėjas pranešimą rašė VPK patalpose. Pranešime nurodė, kad važiavo ir vairavo. E. P. ir V. L. sakė, kad J. D. bėgo. V. L. ir E. P. buvo patruliai. J. D. bendravo ramiai, išgėręs buvo, bet orientuotas, savo veiksmus suprato. Jis atliko procesinius veiksmus, įteikė šaukimą. Paaiškino, kaip surašyti pasiaiškinimą, parašė, kurį pridėjo prie bylos.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad buvo pas J. D. pasveikinti su Kalėdomis, (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Šis paprašė jo, kad nuvežtų pas draugą, nes pats buvo išgėręs, buvo apie 17.30 val. Jis pats teisių neturi, seniai atimtos. Nebuvo išgėręs, todėl nuvežė J. D. pas draugą, jis liko automobilyje. Važiavo iš Sodo g. į Vytauto g. ir į Žemaitės g., norėjo persirikiuoti ir kliudė kitą automobilį. J. D. sėdėjo ant galinės sėdynės. Norėjo važiuoti Dubijos g. ir išvažiuoti į aplinkelį. Matė, kad jį vejasi, nuvažiavęs už (duomenys neskelbtini) degalinės šoko iš automobilio ir pradėjo bėgti. Nubėgo į sodus. Policija išvažiavo, o jis grįžo į namus. Ką darė J. D. nežino. Policijos pareigūnai važiavo su švyturėliais, suprato, kad jį vejasi, nes jis kliudė kitą automobilį. Važiavo pro „4 vėjus“ ir norėjo sukti į Dubijos g., aplinkeliu norėjo grįžti į Bubius. Matė, kad paskui važiuoja policijos pareigūnai, daugiau nieko nematė. J. D. pasakė, kad jis vairavo, todėl jis teisme. Nuo J. D. gyvena 1,5 kilometro atstumu. Prieš teismą apie įvykį nekalbėjo su J. D. Susitikę buvo, bet apie įvykį nekalbėjo. Važiavo Sodo g., Žemaitės g., pro turgų ir tiesiai. Įvykis netoli sankryžos, tik nežino prie kurios. Ką tiksliai apgadino nežino. Apie įvykį negalvojo, nes buvo stresas. Važiavo iš Sodo g. į dešinę, į Žemaitės g., suko pirmoje sankryžoje. Iš Sodo g. į dešinę ir pro turgų važiavo. Šiaulių miesto gatvių nelabai žino. 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Kas važiavo BMW automobilyje nežino. Jis važiavo Citroen Berlingo automobiliu, liaudiškai vadinamu “furgoniuku“. Jis ir krovininis, ir keleivinis. Turi tris duris. Priekinės ir vienos šoninės. J. D. įlipo pro šonines duris. Išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti nieko nesakęs. J. D. miegojo, nuo smūgio neprabudo. Jis pats juto smūgį, buvo nedidelis.

Liudytojas E. P. (pareigūnas) teisme parodė, kad 2016-12-26 dirbo kartu su kolega V. L. Gavo pranešimą, kad įvykis ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešė BMW automobilio vairuotojas. Vilniaus g.-Vytauto g. sankryžoje pamatė Citroen Berlingo automobilį, važiavo pro juos. Važiavo Citroen Berlingo automobilis, po to BMW automobilis ir jie. Iš Vilniaus g. suko į Čiurlionio g. Garsiniai ir šviesos signalai buvo įjungti. Atstumas iki Citroen Berlingo apie 50 metrų. Citroen Berlingo buvo už pervažos, pasuko į Veterinarijos g. ir važiavo link aplinkelio. Bandė pasivyti, kiek žmonių buvo Citroen Berlingo automobilyje nematė. Kiek žmonių išlipo iš automobilio irgi nematė. Matė stamboką vyrą einantį per arimus. Jis buvo pavirtęs. Buvo neblaivus, iš pradžių nieko nesakė. Po to pasakė, kad jis vairavo. Kai jie aplenkė automobilį, pradėjo stabdyti. Greitai išlipo iš tarnybinio automobilio, bet kaip išlipo iš Citroen Berlingo ir kas nematė. Patvirtino byloje esantį savo tarnybinį pranešimą, jis surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis. J. D. pripažino pažeidimą. Pažeidėjas sėdi teismo salėje, jį atpažįsta (nurodo į J. D.). Kito asmens jis nematė. Pažeidėjas nuo savo automobilio buvo nubėgęs 5-6 metrus. V. L. vairavo tarnybinį automobilį, iššokančio žmogaus iš automobilio nematė, žmogus buvo purvinais rūbais. Sulaikyti asmenį bėgo jis ir kolega V. L. Citroen Berlingo blokavo tarnybiniu automobiliu. Kur J. D. bėgo buvo žemių, vandens ir sniego. Švyturėlius įjungė tik pastebėję automobilį Citroen Berlingo. Atstumas iki jo buvo 50 metrų. Tarnybinis automobilis buvo ir garso, ir su šviesos signalais. J. D. buvo sulaikytas Palanga-Šiauliai 5-6 km. kelyje. Aplinkelio viadukas buvo pravažiuotas.

Nors J. D. bylos teisminio nagrinėjimo kaltu neprisipažino, jis savo kaltę padarius teisės pažeidimus neigė, neigė vairavęs automobilį ir juo atsitrenkęs į kito asmens, nukentėjusiojo M. S., vairuojamą automobilį, bei pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nurodė, jog automobilį vairavo draugas A. G., kuris jį vežė pas draugą, po to grįžinėjo atgal į namus, nes buvo neblaivus, automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės, tačiau šiuos jo parodymus paneigia teisme apklaustų asmenų – nukentėjusiojo M. S. (kuris nurodė, kad automobilis CITROEN BERLINGO persirikiuodamas iš antrosios į pirmąją kelio eismo juostą kliudė jo vairuojamą automobilį BMW 5, valsybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, buvo tamsus paros metas, tačiau matomumas buvo geras, bandė pats pavyti ir sustabdyti automobilį CITROEN BERLINGO, tačiau jam nepavyko, pranešė policijai), teisme apklaustų policijos pareigūnų (kurie nurodė, kad iš eismo įvykio pasišalinęs pažeidėjas J. D. buvo sustabdytas pareigūnų ekipažo „Alksna 44“ Šiaulių r., ties Lukšių k., kelyje Šiauliai-Palanga, bei kuriam buvo nustatytas lengvas (1,25 promilės) girtumas, vairuotojas J. D. su pažeidimu dėl kito automobilio apgadinimo sutiko, bei kurie jį atpažino teismo posėdžio metu, kaip asmenį, kuris buvo sulaikytas jam kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, joks kitas asmuo šalia J. D. naudojamo automobilio Citroen Berlingo nebuvo nustatytas) nuoseklūs, logiški ir vieni kitus atitinkantys paaiškinimai, jog automobilį Citroen Berlingo vairavo būtent J. D., o pastarojo nurodytas asmuo A. G. duodamas prieštaringus J. D. parodymus tik patvirtino, kad jis šio automobilio nevairavo, kadangi A. G. nurodė neteisingą automobilio sustojimo vietą, tariamai jo vairuojamo automobilio Citroen Berlingo judėjimo kryptį Šiaulių miesto gatvėmis, bei šiai išvadai neprieštarauja ištirta ir įvertinta bylos rašytinė medžiaga, būtent, asmens blaivumo testo duomenys (6 b. l., 2015-12-26, 21.55 val., J. D. nustatytas 1,25 promilės girtumas), kas galėjo sudaryti pagrindą J. D. pakeisti parodymus ir neigti savo kaltę, eismo įvykio vietos schema (8-9 b. l.), pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio ir nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuriuose nurodyta, kad iš kolegų gavus pranešimą apie eismo įvykį Šiaulių mieste ir iš jo pasitraukusį automobilį CITROEN BERLINGO, bei pamatę jį važiuojantį Vilniaus gatve S. Daukanto g. link, kuriame buvo vienas asmuo, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialų garso signalą, priartėję prie minėto automobilio iš galo, pareikalavus sustabdyti automobilį, šis jų reikalavimo nevykdė, vairuotojas padidino greitį ir važiavo toliau, didindamas greitį važiavo keliu Šiauliai-Palanga, tada blokavo kelią ir taip pastarąjį sustabdė, tada vairuotojas iššokęs iš automobilio ėmė bėgti į laukus, buvo sulaikytas, jo kalba buvo nerišli, jautėsi alkoholio kvapas, buvo nustatytas lengvas (1,25 promilės) girtumas, J. D. pristatytas į komisariatą, perduotas apie įvykį pranešusiems pareigūnamas, dirbusiems ekipaže „Dainava 90“ (14, 15 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai, kuriuose nustatyti techniniai defektai, bei kurie vieni kitus atitinka (16, 17 b. l.), transporto priemonės CITROEN BERLINGO priverstinio nuvežimo aktas (18 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (19 b. l.), administracinio sulaikymo protokolas (20 b. l.), laikino leidimo vairuoti J. D. šaknelė (22 b. l.). J. D. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią pagrindžia tik bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo draugo A. G. teismo posėdžio metu duoti paaškinimai, kurie prieštarauja vieni kitiems, bei kuriuos paneigia visos šios bylos objektyvių įrodymų visuma, todėl teismas juos atmeta ir nesiremia, minėto asmens paaiškinimus vertina kaip siekį padėti kaltininkui išvengti administracinės atsakomybės ar bandymą suklaidinti teismą. Bylos duomenų visuma neginčijamai patvirtina J. D. veiksmuose esant teisės pažeidimų sudėtis, bei abejoti jo kalte nėra pagrindo. J. D. akivaizdžiai suvokė padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos jis pasišalino sąmoningai, tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir jo neblaivumas buvo tam priežastis, šio fakto, kad buvo neblaivus, neneigė ir pats kaltininkas.

Motyvuojamoji dalis

J. D. inkriminuojamos veikos atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis bei kvalifikuotos teisingai.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjas neigė padaręs jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos šio pažeidimo padarymui, be to, esant šiai nustatytai aplinkybei (nustatytas 1,25 promilės girtumas), patvirtina priežastį pažeidėjui sąmoningai pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis pats tiesiogiai susijęs, bei dėl kurio veiksmų šis eismo įvykis kilo, tuo apgadinant savo ir kito asmens automobilius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, į padarytų pažeidimų pobūdį, į sukeltus realius padarinius, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis, praeityje administracine tvarka baustas, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą, be to, kaip nustatyta byloje, pažeidėjas po jo sukelto eismo įvykio, t. y. suprasdamas, kad kliudė kitą transporto priemonę, iš eismo įvykio pasitraukė sąmoningai ir tikslingai, tikėdamasis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi buvo neblaivus, po to bandė pasprukti nuo pareigūnų sulaikymo, didino važiavimo greitį, o sustabdytas tik jam užblokavus kelią, toliau bandė pabėgti išbėgdamas iš automobilio į laukus, būtent šios aplinkybės tik parodo, kad asmuo, suprasdamas padaręs teisės pažeidimus ir galimas teisines pasekmes, aktyviais veiksmais siekė jų išvengti, todėl, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje, įgyvendinimo, kartu užtikrinant visuomeninio saugaus eismo keliuose intereso išsaugojimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. D. už šiuos teisės pažeidimus skirtinos sankcijose numatytos, adekvačios pažeidėjo asmenybei ir jo padarytiems teisės pažeidimams, administracinės nuobaudos – piniginės baudos, nustatant jų dydžius mažesnius nei baudos dydžio vidurkis sankcijose, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Už atskirus teisės pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje (dėl kitos transporto priemonės apgadinimo), skirti administracinę nuobaudą – 1250,00 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje (dėl nepaklusimo policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos), skirti administracinę nuobaudą – 900,00 EUR (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir J. D. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1250,00 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.