Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rastus LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. birželio 6 d. ieškovas su atsakovu sudarė Nuomos sutartį Nr. 16.06.06 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo perduoti atsakovui (nuomininkui) nuomojamus daiktus ir suteikti teisę jais naudotis Sutartyje numatytą laikotarpį, o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti ieškovui nuomos mokestį už naudojimąsi nuomojamais daiktais. Nuomojamų daiktų priėmimo – perdavimo aktais ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė juose nurodomus statybinius pastolius, aktuose buvo numatyta nuomos kaina. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė nuomos sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis). Sutarties 4.1. punkte buvo numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui už naudojimąsi nuomojamais daiktais nuomos mokestį, kurio dydis nurodomas Priėmimo – perdavimo akte, Sutarties 4.3. punkte buvo numatyta, jog pasibaigus nuomos terminui, nuomininkas sumoka visas nuomotojui pagal Priėmimo – pardavimo aktą mokėtinas sumas per 7 kalendorines dienas nuo nuomos termino pasibaigimo, o Sutarties 4.4. punktas numatė, kad nuomos trukmė skaičiuojama nuo nuomojamo daikto perdavimo nuomininkui dienos iki jo grąžinimo nuomotojui, perdavimo – grąžinimo datas fiksuojant priėmimo – perdavimo akte. Ieškovas atsakovui už daiktų nuomą išrašė PVM sąskaitas faktūras SPV Nr. 100626, 100625, 100630, 100631, 100633, iš viso 1383,64 Eur sumai. 2016 m. rugpjūčio 30 d. priedais Nr. 1, Nr. 2 prie Sutarties daiktai buvo grąžinti ieškovui. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog daiktai jam buvo grąžinti, tačiau atsakovas nėra atsiskaitęs už jų nuomą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įsiskolinimą ieškovui būtų padengęs (CPK 178, 185 straipsniai). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Atsakovui už išnuomotus statybinius pastolius kilo pareiga apmokėti pagal išrašytas sąskaitas faktūras, todėl atsakovui šios pareigos nevykdant, iš jo priteisiama 1383,64 Eur skola (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1, 2 dalys, 6.200 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų ieškovui tinkamai nevykdė, ieškovas yra įgijęs teisę į sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 40,00 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1423,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. spalio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 42,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 121,00 Eur išlaidas už ieškinio parengimą teismui. Prie ieškinio pridėta UAB „Finansų tyrimų biuras“ sąskaita faktūra Nr. 00996003 už ieškinio surašymą bei 2016-09-29 mokėjimo nurodymas. Teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Teismui pateiktas ieškovo ieškinys yra pasirašytas šio juridinio asmens vadovo, ieškinyje nurodoma, jog byla nebus vedama per advokatą, teismas taip pat neturi duomenų apie tai, kad ieškovas byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, todėl neturi pagrindo priteisti ieškovui 121,00 Eur, jo sumokėtų UAB „Finansų tyrimų biuras“ už ieškinio parengimą. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rastus LT“, juridinio asmens kodas 304171852, 1383,64 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 64 ct) skolą, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) sumą, 6 (šešių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1423,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 42,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“, juridinio asmens kodas 122310223, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.