Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovas Klaipėdos universitetas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo „BTA insurance company“ SE 494089,60 Lt draudimo išmoką, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos universitetas ir UAB BTA draudimas 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plūduro draudimo sutartį, tai patvirtina Laivų draudimo liudijimas (polisas) serija LD Nr. 000451. Draudimo polise nustatytas draudimo laikotarpis nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plūduras buvo apdraustas nuo draudiminių įvykių, nurodytų Laivų draudimo taisyklių Nr. 023 II dalies 3 punkte, pasirenkant A ir B apsaugos variantus. Pasiruošus įvykdyti Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos demontavimą ir 2010 m. gruodžio 22-23 dienomis nuvykus į sistemos inkaravimo vietą Baltijos jūroje ties Lietuvos priekrante, sistemos nerasta. Apie šias aplinkybes atsakovas buvo informuotas 2010-12-27 raštu Nr. 10-540. Nurodo, kad atskaičius draudimo polise nustatytą 20% besąlyginę išskaitą (frančizę) atsakovo mokėtina draudimo išmoka sudaro 494089,60 Lt. 2011-06-21 raštu Nr. S-11-INŽ-2845 atsakovas informavo, jog draudimo išmoka nebus išmokėta, motyvuodamas, kad BTA ir Klaipėdos Universiteto santykius reglamentuoja draudimo taisyklės Nr. 023. Draudimo taisyklių 4 skirsnis įvardija nedraudžiamuosius įvykius. Tame tarpe numato, jog „pagal draudimo apsaugos variantus A ir B nedraudžiamuoju laikomas bet koks įvykis, kuris šiose taisyklėse nenurodytas kaip draudžiamasis įvykis“. Atsakovas 2011-06-27 raštu Nr. S-11-INŽ-2845 dėl administruojamos bylos LD/10/006 atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad BTA įvertinus draudimo taisyklių sąlygas darytina išvada, jog plūduro dingimo aplinkybės neatitinka draudžiamojo įvykio požymių. Ieškovo teigimu, ši atsakovo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodoma, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Nurodo, kad plūduro dingimas yra draudžiamasis įvykis ir priskirtinas draudimo taisyklių 3 skyriaus „Draudimo apsaugos variantai, draudžiamieji įvykiai“ 3.3. poskyrio „Pagal draudimo apsaugos variantus A ir B draudžiamuoju įvykiu laikoma žalos laivui (šiuo atveju plūdurui) atsiradimas dėl „...draudžiamųjų įvykių 3.3.1. „jūrų, upių, ežerų ar kitų plaukiojimui tinkamų vandenų pavojų (t.y. dėl atsitiktinių avarijų, avarinių atsitikimų ar nelaimingų įvykių jūrose, upėse ar ežeruose, tačiau ne dėl įprastinio bangų ir vėjo veikimo)“. Taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006 išaiškinimais, nes nurodytos bylos ir ginčijamo draudžiamojo įvykio faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartį būtina vertinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos universitetas, sudarydamas draudimo sutartį su atsakovu, tikėjosi draudimo apsaugos plūduro sugadinimo ar praradimo atveju, todėl draudėjas turi teisę gauti draudimo išmoką, įvykus įvykiui, nuo kurio jis turėjo tikslą apsidrausti. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.