Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-20 · Civilinė byla Nr. e2-1261-370/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-09-20Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-12-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
e2-1261-370/2018
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00097-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Wolf System
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1261-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00097-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Wolf System atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-465-198/2018, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis ir ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Wolf System ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB Wolf System teismo prašė iš atsakovo D. L. priteisti 28 551,43 Eur dydžio skolą už atliktus darbus, 25 905,21 Eur kitas jos, kaip rangovės, patirtas išlaidas (iš viso 54 456,64 Eur), 1 580,32 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės (rangovės) teigimu, atsakovas (užsakovas) sąmoningai nustato nepagrįstus defektus, piktybiškai nepasirašo galutinio atliktų darbų akto ir tokiu būdu siekia išvengti atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus pagal šalių 2016 m. balandžio 5 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. W 2016-04-05.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o jų nepakankant – atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančias pas trečiuosius asmenims neviršijant 56 036, 96 Eur sumos. Ieškovės teigimu, didelė ieškinio suma, taip pat atsakovo nesąžiningumas, jam vengiant atsiskaityti su ieškove (rangove), padidina riziką, jog atsakovas bandys paslėpti turtą ar imsis kitų veiksmų, siekdamas apsunkinti arba padaryti neįmanomu galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymą.Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – ieškinio reikalavimams užtikrinti nutarė areštuoti atsakovo ūkininko D. L. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant – atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos (56 036,96 Eur), uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su areštuotu turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui; areštavus pinigines lėšas, esančias banke, leisti jas naudoti atsiskaityti su ieškove.Teismas pažymėjo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį, ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Be to, teismas sprendė esant tikimybei, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovas D. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė pa(si)naikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė tinkamai nepagrindė savo prašymo (neįrodė nei didelės ieškinio sumos atsakovui, nei jo nesąžiningumo), o pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi neaktualia teismų praktika. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus didelė ieškinio suma nėra savaiminis ir pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Savo ruožtu kartu su skundu pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, be to, jis ne tik kad neperleidinėja ir neslapsto savo nekilnojamojo turto, tačiau nuosekliai jį gausina.Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą teismo prašė Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, o jų mastas pagal atsakovo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, nepažeidžia ir nesuvaržo atsakovo veiklos, bet užtikrina ieškovės, kaip silpnesniosios šalies, reikalavimus byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo D. L. turtui, ir ieškovės UAB Wolf System prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priimant 2018 m. balandžio 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neviršijant ieškinio sumos, nebuvo žinoma atsakovo turtinė padėtis, nes nebuvo pateikti finansiniai dokumentai, duomenys iš VĮ Registrų centro apie atsakovo nuosavybės teise valdomą turtą. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo vadovautasi vieninteliu kriterijumi – didele ieškinio suma. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo kartu su skundu pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį, paneigia prielaidas, kad didelė ieškinio suma (56 036,96 Eur) galėtų lemti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti vykdant ieškovei galbūt palankų įsiteisėjusį sprendimą, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįsti atsakovo D. L. neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu (CPK 178 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB Wolf System teismo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nagrinėjamu atveju 56 036,96 Eur suma yra didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų galbūt palankaus ieškovės, kaip silpnesniosios šalies, reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo deklaruojamą turtinę padėtį, nepažeistų ir nesuvaržytų atsakovo veiklos, juolab kad areštuojamas būtų atsakovo nekilnojamasis turtas. Tokio pobūdžio suvaržymas būtų proporcingas siekiamiems tikslams, nepažeistų ekonomiškumo ir teisingumo principų.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas savo gerą finansinę padėtį grindė pusės metų senumo duomenimis (2017-12-31 balansu), iš kurių matyti, kad atsakovo turimo turto ir kapitalo kartu su įsipareigojimais sumos sutapo. Be to, dalį atsakovo turto sudaro trumpalaikis turtas, kurio sudėtis ir masė gali kisti, o detalesnių duomenų apie šiuo metu esamą atsakovo finansinę padėtį, turto sudėtį ir jo realumą, nėra.Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).Atsakovas, esant pagrindui, turi teisę bet kuriuo metu prašyti pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str.).Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas D. L. teismo prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nagrinėjamu atveju neegzistuoja teismo sprendimo įvykdymo grėsmė:Apeliantas tiek savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir atskirąjį skundą grindžia išimtinai didele ieškinio suma, nors pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, šis kriterijus, nėra savaiminis ar pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Vien dėl to, kad ieškinys reiškiamas dėl didelės sumos priteisimo, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių.Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš turto. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovas, neva siekdamas išvengti atsakomybės, slepia turtą, lėšas ir pan. Savo ruožtu pridedami Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas ne tik kad neperleidinėja ir neslapsto savo nekilnojamojo turto, tačiau nuosekliai jį gausina, įsigydamas naujus nekilnojamojo turto vienetus, todėl nėra jokių prielaidų manyti ar įtarti, kad atsakovas gali elgtis priešingai.Nesutiktina su skundo teiginiais dėl tariamai didelės ieškinio reikalavimo sumos atsakovui, kaip pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti:Atsakovas nuosavybės teise valdo itin didelį kiekį nekilnojamojo turto, kurio vien balansinė vertė 2017-12-31 duomenimis sudarė 1 984 067 Eur ir 893 185 Eur nebaigta statyba. Šis nekilnojamasis turtas nėra įkeistas ir areštuotas. Be to, nekilnojamojo turto (žemės) atsakovas negali perleisti, nes dalyvauja daugybėje Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansuojamų programų, žemės ūkio naudmenos yra deklaruotos Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Atsakovas, perleidęs nekilnojamąjį turtą, netektų paramos, jam būtų pritaikytos sankcijos. Šias aplinkybes patvirtinantys duomenys pakartotinai pridedami su atsiliepimu.Pagal 2017-12-31 balansą atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto balansinė vertė daugiau nei 35 kartus didesnė nei ieškinio suma, o bendra atsakovo balansinė turto vertė net 97 kartus didesnė nei ieškinio suma.2017-12-31 balansas, kuris sudarytas finansinių metų pabaigoje, tiksliausiai atspindi turimo turto ir įsipareigojimų struktūrą, todėl nesutiktina, kad jis laikytinas neaktualiu. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, iš 2017-12-31 balanso aiškiai matyti, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro tik 1 646 201 Eur sumą (ne 5 436 707 Eur), o atsakovo trumpalaikis turtas yra aiškiai detalizuotas ir sudaro tik nedidelę viso atsakovo turimo turto. Pažymėtina ir tai, kad didžiąją atsakovo turto dalį sudaro materialus turtas, kuris registruotas viešuose registruose, todėl apeliantės abejonės dėl duomenų apie atsakovo turimą turtą stokos nepagrįstos.Atsižvelgiant į apeliantės atskirajame skunde keliamas abejones dėl atsakovo 2017-12-31 balanso, apeliacinės instancijos teismui papildomai teikiamas atsakovo tarpinis 2018-05-31 dienos duomenimis sudarytas balansas, kuris patvirtina, kad bendra atsakovo turto balansinė vertė 2018-05-31 yra net 121 kartą didesnė nei ieškinio suma. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas vengtų vykdyti jam nepalankų teismo sprendimą, jo teisių suvaržymas pažeistų ekonomiškumo principą, nepagrįstai trikdytų vykdomą veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą, pagrįstai 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi pa(si)naikino ankstesnę 2018 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo turto areštą neviršijant ieškinio sumos), ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Įvertinęs atskirojo skundo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju tarp šalių kyla ginčas tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)egzistavimo, todėl plačiau nepasisakytina dėl ieškinio prima facie pagrįstumo.Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia jos pareikšto ieškinio sumos dydis, taip pat atsakovo elgesys jam piktybiškai atsisakant atsiskaityti su ieškove pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nebuvo įvertintos kaip pakankamos atsakovo teisėms suvaržyti.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantė, turėdama pareigą pagrįsti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimą, nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties), nei atskirajame skunde dėl skundžiamos nutarties, nenurodė nė vieno argumento, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nepagrįstumą. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo rangos sutarties vykdymo, t. y. atsakovas nesutinka turintis pareigą atsiskaityti su ieškove, o 2018-07-27 byloje pareikštas priešieškinys (CPK 179 str. 3 d.), todėl vien atsakovo nesutikimo su ieškovės reikalavimais faktas (ieškovės nurodomas neatsiskaitymas pagal sutartį) negali būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme patvirtinanti aplinkybė. Kitų argumentų, kuriais būtų grindžiamas atsakovo nesąžiningumas, kaip minėta, ieškovė nenurodė (CPK 178 str.).Priešingai nei teigia apeliantė, byloje nesant duomenų, kad atsakovas imtųsi kokių nors veiksmų siekiant išvengti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o ne jų netaikymas (taikytų – panaikinimas) nagrinėjamu atveju lemtų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimą, nes atsakovo turtinės teisės būtų apribojamos nesant tam teisėto pagrindo. Savo ruožtu CPK 148 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas ar atsakovo turimo turto masė, jo sudėtis šiuo atveju lemianti tik atsakovo nekilnojamojo turto areštą (teigiama, kad taikytinas nekilnojamojo turto areštas pernelyg nesuvaržys atsakovo teisių, nesukels jam neigiamų pasekmių), negali būti vertinami kaip tinkami ir teisiškai reikšmingi argumentai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą (CPK 144 str.). Teismų praktikoje pripažįstant, kad tarp ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra tiesioginės sąsajos, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su ieškinio sumos dydžiu ir atsakovo finansine padėtimi, nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo nesąžiningumo, negali turėti įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl plačiai analizuoti ir pasisakyti dėl tokio pobūdžio atskirojo skundo argumentų ir (ar) spręsti kartu su atsiliepimu pateiktų naujų (papildomų, aktualių) įrodymų, kuriais grindžiama gera atsakovo finansinė padėtis, pridėjimo prie bylos klausimo nėra pagrindo (CPK 314 str., 185 str.). Pažymėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismui 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones remiantis didelės ieškinio sumos prezumpcija, atsakovas į bylą pateikė įrodymus apie jo turimą turtą, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo nenustatęs pagrindo spręsti, kad pareikšto ieškinio suma gali būti laikoma reikšminga atsakovui ir turėti kokios nors įtakos galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Nors apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovo finansinės padėties vertinimu ir jo įtaka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nurodo, kad ji padaryta remiantis pusmečio senumo, todėl neaktualiais, finansinės atskaitomybės dokumentais, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė nė vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovo į bylą pateiktų įrodymų turinio neatitikimą tikrovei, ar spręsti, kad teismas nagrinėjamu atveju netinkamai atliko jų teisinį įvertinimą, t. y. skundas iš esmės grindžiamas tik deklaratyviais, ir, kaip minėta, įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neturinčiais teiginiais, šioje konkrečioje situacijoje nesant duomenų apie nesąžiningus atsakovo veiksmus ar ketinimus jų imtis (CPK 178 str.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis panaikinti anksčiau priimtą nutartį, kuria atsakovo turtui taikytas areštas, ir atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė