Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-1823-302/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
e2-1823-302/2018
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00097-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Wolf System“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1823-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00097-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wolf System“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wolf System“ ieškinį atsakovui ūkininkui D. L. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ dėl delspinigių ir nepanaudoto avanso priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Wolf System“ patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo ūkininko D. L. priteisti 31 606,62 Eur skolą už atliktus darbus, 25 905,21 Eur kitų rangovo patirtų išlaidų, iš viso 54 456,64 Eur. Taip pat prašo priteisti 2 560,14 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas D. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės UAB „Wolf System“ 30 036,87 Eur netesybų (delspinigių) sumą, 7 399,71 Eur grąžintiną nepanaudotą avansą, 332,48 Eur palūkanų ir 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Wolf System“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias pas ieškovę arba pas trečiuosius asmenis, ir / arba ieškovei priklausančius nekilnojamus daiktus. Pažymėjo, kad priešieškiniu reiškiamas reikalavimas (37 769,06 Eur) sudaro ženkliai daugiau nei pusę UAB „Wolf System“ turimo likvidaus turto vertės, todėl ši suma ieškovės atžvilgiu laikytina didele, o didelė ieškinio suma objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą – areštavo priešieškinio sumai (37 769,06 Eur) UAB „Wolf System“ nekilnojamąjį turtą, jo nepakankant, likusiai sumai areštavo ieškovės kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant, likusiai sumai areštavo ieškovės UAB „Wolf System“ banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant priešieškinio sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su areštuotu turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui. Areštavus pinigines lėšas, esančias banke, teismas leido jas naudoti atsiskaitymui su atsakovu D. L..

4. Teismas nurodė, kad atsakovo D. L. pareikštas priešieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio (37 769,06 Eur suma), o teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad priešieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas (37 769,06 Eur) sudaro daugiau nei pusę ieškovės UAB „Wolf System“ turimo likvidaus turto vertės (59 222 Eur), todėl darė išvadą, kad priešieškiniu prašoma priteisti suma ieškovės atžvilgiu turėtų būti vertinama kaip didelė. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie darbuotojų skaičių, duomenys, kad ieškovė neturi skolų VSDF biudžetui ir VMI, tai, kad ieškovė priklauso koncernui Wolf System GmbH ir tai, kad įmonė, kaip rangovė, vykdo sutartis, įrodo, jog ieškovė vykdo veiklą, tačiau nepatvirtina geros bendrovės finansinės padėties bei neįrodo, kad bendrovės turimo nekilnojamojo / kilnojamojo turto pakaks galbūt ieškovei nepalankaus sprendimo įvykdymui.

Žemesnės instancijos teismas

6. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad egzistuoja galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, todėl ieškovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „Wolf System“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netaikyti ieškovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių. Su atskiruoju skundu pateikia tarpinį balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. ir prašo šį naują rašytinį įrodymą prijungti prie bylos. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:

7.1 Pateikti ieškovės finansiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė yra moki, vykdo veiklą, atsiskaitinėja su kreditoriais ir nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovės finansinė situacija yra bloga.

7.2 Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką reikalavimo sumos dydis ar šalies, kurios atžvilgiu yra nukreipti finansiniai reikalavimai, turimo turto masė bet kuriuo atveju savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu į bylą nepateikia duomenų apie šalies nesąžiningą elgesį (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kaip nors kitaip apsunkinti turimą turtą). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė ir teismas ieškovės nesąžiningumo nenustatė.

Atsiliepimas

8. Atsakovas D. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

8.1 Ieškovės su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, be to, jie net ir neįrodo geros jos finansinės padėties, todėl apeliantės prašymas prijungti naujus rašytinius įrodymus turėtų būti atmestas.

8.2 Atsižvelgiant į ieškovės finansinę situaciją, priešieškinio suma (37 769,06 Eur) ieškovės atžvilgiu turėtų būti vertinama kaip didelė. Apeliantė neturi jokio nekilnojamojo turto, iš esmės visą bendrovės turtą sudaro tik per vienerius metus gautinos sumos, iš 2017 metų balanso matyti, kad bendrovės per vienerius metu mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (683 063 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (982 564 Eur), o bendrovės turimas likvidus turtas sudarė tik 59 222 Eur sumą. Grynasis bendrovės pelnas 2017 metais tesudarė tik 1 860 Eur. Įvertinęs minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės finansinė padėtis nėra tokia gera, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris galbūt bus nepalankus ieškovei, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.

8.3 Nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų apie ieškovės perleistą, paslėptą ar išvaistytą turtą, tačiau, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantei nebūtų jokių teisinių kliūčių perleisti, paslėpti ar iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Ieškovės nesąžiningumą nagrinėjamu patvirtina tai, kad: pirma, ieškovės atžvilgiu yra priimta nemažai nepalankių jai sprendimų dėl skolų priteisimo kitose bylose; antra, ieškovės 2017 metų balanso duomenys rodo galimą ieškovės nemokumo būseną, dėl ko egzistuoja rizika, kad bendrovei bus iškelta bankroto byla; trečia, priešieškinyje išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina ieškovės vengimą vykdyti sutartines prievoles atsakovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

11. Ieškovė UAB „Wolf System“ su atskiruoju skundu pateikė tarpinį balansą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.

12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes.

13. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, juos atsisakytina prijunti prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo

14. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

15. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

16. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad priešieškinio suma ieškovei, atsižvelgiant į jos finansinę situaciją, turėtų būti vertinama kaip didelė, o tai suponuoja išvadą, jog egzistuoja galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Apeliantė, tvirtindama, kad reikalavimo sumos dydis ar šalies, kurios atžvilgiu yra nukreipti finansiniai reikalavimai, turimo turto masė savaime nėra pakankamas pagrindas turto areštui, jeigu į bylą nepateikia duomenų apie šalies nesąžiningą elgesį, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netaikyti ieškovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių.

17. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinės instancijos toliau pasisako tik dėl argumentų, susijusių su grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.

18. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

19. Pažymėtina, kad pagal pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir / ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu. Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai).

20. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad galimas finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018 ir kt.).

21. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

22. Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, kad ieškovė UAB „Wolf System“ (atsakovė pagal priešieškinį) turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnius). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą ieškovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vien aplinkybės, kad ieškovė, kilus ginčui, neatsiskaito su atsakovu, kad ieškovės atžvilgiu ne kartą buvo iškeltos bylos dėl skolos priteisimo ir kad atsakovės finansinė situacija šiuo metu galbūt nėra labai gera per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumo ir spręsti, jog ieškovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.

23. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien priešieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad ieškovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti ieškovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.

24. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

25. Pastebėtina ir tai, kad apeliantei UAB „Wolf System“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali riboti jos ūkinės veiklos vykdymą, o tai gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių ieškovei, kas atitinkamai sąlygotų ir grėsmę atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės faktiškai neatliktų savo funkcijos, t. y. byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.

26. Atsakovui neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas ieškovės finansinės padėties ir jos santykio su pareikštų reikalavimų verte išsamiai neanalizuoja, kaip neturinčių teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių klausimui išspręsti.

27. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

28. Atsakovui išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir nukrypo nuo aukščiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, todėl ieškovės UAB „Wolf System“ atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas ieškovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo D. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Wolf System“ (j. a. k. 300654540) atmesti.

Teisėja Romualda Janovičienė