Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal W. A. F. pareiškimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skirtingos pilietybės tėvų šeimoje. Pareiškėjo tėvas M. S. F. jo gimimo metu buvo (ir iki dabar yra) (duomenys neskelbtini) pilietis, o motina V. K. – Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjas gimimu (filiacija) įgijo (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos pilietybes, tačiau kitaip nei pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus, kur Pareiškėjas buvo laikomas automatiškai gimimu įgijusiu (duomenys neskelbtini) pilietybę, pagal LR pilietybės įstatymą tam, kad pareiškėjas būtų laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu, pilietybę įgijusiu gimimu, turėjo būti sudarytas tėvų susitarimas dėl pareiškėjo pilietybės nustatymo (2002 m. Pilietybės įstatymas), o nuo 2011-04-01 – pateiktas prašymas laikyti pareiškėją Lietuvos Respublikos piliečiu (2010 m. Pilietybės įstatymas). Pareiškėjo tėvai tokio prašymo neteikė.

4. Nors pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), nuo gimimo iki (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas nuolatos gyveno Lietuvoje, čia lankė parengiamąją mokyklą, išmoko lietuvių kalbą, kuria puikiai kalba iki šiol. (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjui buvo nustatytas skaitymo raidos sutrikimas (disleksija). Kadangi šį sutrikimą turintiems vaikams Lietuvoje pritaikytų mokyklų nebuvo, pareiškėjas tėvų sprendimu mokyklą pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), į kurią laikinai gyventi kartu persikėlė su savo šeima. Neatsižvelgiant į mokslus užsienyje, kiekvienais metais iki pat COVID-19 pandemijos pradžios pareiškėjas grįždavo į Lietuvą vasaros atostogų metu, kurioje nuolatos gyvena pareiškėjo brolis, močiutė ir kiti giminaičiai. (duomenys neskelbtini) m. liepą pareiškėjas baigė pagrindinę mokyklą (duomenys neskelbtini) (išlaikė baigiamuosius egzaminus, gavo brandos atestatą) ir su mama grįžo į Lietuvą, kurioje gyvena iki šiol.

5. Pareiškėjas tolimesnius savo gyvenimo planus siejo su Lietuva, todėl 2022 m. rugpjūtį kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo tvarkos. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pasas jam negali būti išduotas, nes jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Aiškindamasis situaciją 2022 m. rugsėjį pareiškėjas nuvyko į suinteresuoto asmens skyrių Kaune. Suinteresuoto asmens specialistas paaiškino, kad atsižvelgiant į aplinkybes, galėtų būti konstatuota, jog pareiškėjas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu pagal nuo 2011-04-01 galiojančio pilietybės įstatymo 7 str. 1 p. ir 14 str. 1 d. nuostatas, tačiau tokiam faktui konstatuoti pareiškėjas praleido Pilietybės įstatymo 45 str. 10 d. nustatytą terminą prašymui pateikti. Suinteresuoto asmens specialistas nurodė, kad tokį prašymą pareiškėjo vardu turėjo pateikti jo tėvai ne vėliau kaip iki pareiškėjui sukako 18 metų amžiaus (t. y. (duomenys neskelbtini)).

6. Pažymi, kad pareiškėjo atveju, trejų metų terminas suėjo 2014-04-01 nuo 2010 m. Pilietybės įstatymo įsigaliojimo (2011-04-01), kai pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o 18 metų amžiaus terminas suėjo (duomenys neskelbtini), t. y. kai pareiškėjui sukako (duomenys neskelbtini) metų. Taigi, tiek iki vieno (2014-04-01), tiek iki kito termino ((duomenys neskelbtini)) pabaigos pareiškėjas neturėjo teisės pats pateiki prašymą. Kadangi iki šių Pilietybės įstatymo terminų pabaigos pareiškėjo tėvai prašymo laikyti pareiškėją Lietuvos Respublikos piliečių suinteresuotam asmeniui neteikė, pareiškėjui sulaukus 18 metų amžiaus ir įgijus visišką veiksnumą bei savarankiškų veiksmų laisvę, Pilietybės įstatyme nustatytas terminas tokiam prašymui pateikti pareiškėjo jau buvo praleistas.

8. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas savo pareiškime nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje numatyti terminai pareiškėjui galėtų būti atnaujinti. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjo teisėti atstovai prašymo laikyti pareiškėją Lietuvos Respublikos piliečiu nepateikė dėl neatidumo, o ne todėl kad šio prašymo nepateikimas atitiko pareiškėjo interesus. Taip pat mano, kad pareiškėjo teisėtų atstovų neatidumas ar nerūpestingumas siekiant užtikrinti pareiškėjo teisėtus interesus negali būti laikytinas svarbia priežastimi praleistiems Pilietybės įstatymo numatytiems terminams atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas W. A. F. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas M. S. F., motina V. K.. Pagal V. K. pas duomenis ji yra Lietuvos Respublikos pilietė.

10. Specialaus teisės akto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas. To paties įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų. Prie prašymo pridedamas vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Jeigu vaikas atitinka šias sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą ir šio vaiko ar jo teisėto atstovo prašymu išduoda Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą.

11. Pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas atnaujinti terminą, kadangi nei jis būdamas nepilnamečiu, nei jo tėvai įgyvendindami pareiškėjo teisę turėti Lietuvos Respublikos pilietybę nepateikė prašymo kaip tai numatyta Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje.

12. CPK XXXVIII skyriuje nėra išskirtos tam tikros įstatymų grupės ar rūšys, kurių nustatyti terminai gali būti atnaujinami. Egzistuojant specialiai procedūrai įstatymų nustatytiems terminams atnaujinti, būtų nepagrįsta teigti, kad visi įstatymuose nustatyti specialūs terminai negalėtų būti atnaujinami. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešosios teisės srityse taikomi terminai, kurie įstatyme tiesiogiai nenurodyti kaip naikinamieji, yra teismo atnaujinami, todėl Pilietybės įstatymo 45 str. 10 d. nurodytas terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracijos 2021-12- 29 nutarties adm. b. Nr. eA-4046-552/2021 23 p.).

13. Kaip matyti pagal pareiškėjo gimimo liudijimą, pareiškėjas atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kadangi jis gimimu (filiacija) įgijo Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pilietybę bei turi teisę būti Lietuvos Respublikos bei (duomenys neskelbtini) piliečiu, tačiau nebuvo įvykdytas procedūrinis reikalavimas pateikti prašymą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad prašymas nebuvo pateiktas įstatyme nustatytu terminu, kadangi jis buvo nepilnametis, tėvai tokio prašymo nepateikė, teisės aktai bei jų taikymas keitėsi. Pažymi, kad pareiškėjo atveju, trejų metų terminas suėjo (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. Pilietybės įstatymo įsigaliojimo (2011 m. balandžio 1 d.), kai pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o 18 metų amžiaus terminas suėjo (duomenys neskelbtini), t. y. kai pareiškėjui sukako (duomenys neskelbtini) metų. Be kita ko, pareiškėjas turi disleksijos sutrikimą, kas taip pat apsunkino pareiškėjo galimybes tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teises.

15. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką veiksnumo (būnant nepilnamečiu) neturėjimas yra svarbi priežastis, pateisinanti Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalies termino praleidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracijos 2021-12-29 nutartį adm. b. Nr. eA-4046-552/2021).

16. Pagal bylos duomenis matyti, kad kai pareiškėjas įgijo veiksnumą ir įgijo teisę asmeniškai pateikti prašymus, pareiškėjas aktyviai siekė įgyvendinti savo teises pagal Pilietybės įstatymą. (duomenys neskelbtini) m. liepą pabaigęs pagrindinę mokyklą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas grįžo į Lietuvą ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos paso gavimo, o sužinojęs, kad jis nėra laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu, aiškinosi galimybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, teikė prašymus pripažinti jį Lietuvos Respublikos piliečiu ir atnaujinti terminus.

17. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas įstatyme nustatytu laiku nepateikdamas prašymo laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, jog jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

18. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, todėl atnaujina pareiškėjui terminą paduoti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui W. A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą paduoti prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir nustatyti pareiškėjui W. A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą atitinkamam prašymui ir reikalingiems dokumentams pateikti nuo sprendimo atnaujinti terminą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.