- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- e2YT-390-570/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02833-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo pripažinti galiojančia tarp jo, t.y. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Gražiškių žemės ūkio bendrovės 1993 m. liepos 22 d. sudarytą pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likučių pirkimo -pardavimo sutartį; atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likučių pirkimo- pardavimo sutarčiai, sudarytai 1993 m. liepos 22 d. tarp V. B. ir šiuo metu likviduotos Gražiškių žemės ūkio bendrovės, VĮ Registrų centre įregistruoti. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog V. B. 1993 m. liepos 22 d. iš dabar jau likviduotos Gražiškių žemės ūkio bendrovės (toliau – Gražiškių bendrovė), įsigijo pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likučius (toliau – Turtas). Tą pačia dieną ieškovas pilnai atsiskaitė su Gražiškių bendrove už įsigytą nekilnojamąjį turtą, sumokėdamas tarp šalių pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje (toliau – Sutartis) nustatytą kainą – 500 Lt. Kadangi jis neturėjo ir neturi jokių teisinių žinių ar atitinkamo išsilavinimo, buvo garantuotas, kad pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį Turtas perėjo jo nuosavybėn, visus reikalingus formalumus sutvarkė bendrovė ir jam nekilo pareiga atlikinėti papildomus veiksmus dėl sutarties registravimo. Šis Turtas yra ieškovui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl daugiau nei dvidešimt metų tiek žemės sklypu, tiek jame esančiu Turtu ieškovas rūpinosi ir naudojosi kaip vienintelis teisėtas savininkas ir jam niekada nekilo įtarimų, kad teisiškai jis nėra laikomas Turto savininku. Tai, kad jo teisės į Turtą nėra įregistruotos viešajame registre, ieškovui tapo žinoma tik po to, kai 2023 m. rugpjūčio mėnesį pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti naujai atliktus Turto ir sklypo kadastrinius matavimus, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė tenkinti jo prašymą. Ieškovas patvirtino, kad sandorio sudarymo metu buvo santuokoje, tačiau su sutuoktine faktiškai bendro ūkio nevedė, vėliau santuoką nutraukė. Nutraukiant santuoką, šis turtas ar sumokėtos įmokos dalinamos nebuvo, niekas pretenzijų dėl to nereiškė, nes pastatas buvo įsigytas už jo asmenines lėšas. Nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai ir visa apimtimi įvykdė sutartinius įsipareigojimus, o notarinė sutartis nebuvo sudaryta ne tik dėl ieškovo žinių stokos, tačiau ir dėl pardavėjo neveikimo-neinformavimo apie įstatymu keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovas Turtą įsigijo iš juridinio asmens – Gražiškių bendrovės, kuriam tokių sandorių sudarymo tvarka ir taisyklės neabejotinai buvo žinomos, tačiau jis nebuvo pakviestas sudaryti notarinę sutartį ir nebuvo informuotas apie reikalavimą tokį sandorį registruoti atitinkamuose registruose per trijų mėnesių terminą. V. B. sumokėjęs pinigus pagal Sutartį ir ją pasirašęs, buvo garantuotas, kad pirkimo - pardavimo procedūros atliktos tinkamai ir iki galo. Teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl Sutarties pripažinimo galiojančia, jam kyla pareiga įregistruoti Sutarties sudarymo faktą VĮ Registrų centre, tačiau, kad jis galėtų tinkamai įvykdyti šią prievolę, reikalinga atnaujinti terminą Sutarčiai įregistruoti. Nagrinėjamu atveju tarp Sutarties šalių nėra ginčo dėl pačio sutarties sudarymo fakto tikrumo ar prieštaravimų dėl sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. V. B. savo prašymą dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir prašymą dėl praleisto termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo grindžia dvejomis konkrečiomis aplinkybėmis: pirma, jis nežinojo Sutarties sudarymo metu galiojusių imperatyvių įstatymo nuostatų ir pardavėjas neinicijavo sutarties pasirašymo notarine tvarka; antra, netenkinus pareiškimo būtų pažeistos ieškovo konstitucinės teisės į nuosavybę, kadangi kitu būdu jis negalėtų jų įgyvendinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t.y. į tai, kad Sutartyje nebuvo įsakmiai nurodyta, kuri šalis (pirkėjas ar pardavėjas) turi inicijuoti Sutarties tvirtinimą notarų biure ir atlikti Sutarties registracijos veiksmus, bei nuo kada skaičiuojamas trijų mėnesių terminas, ir į susidariusią teisinę situaciją, taip pat į ieškovo teisinį neraštingumą, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, sutarties stabilumo principu (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principais, o taip pat ir protingumo bei sąžiningumo principais, mano, kad ieškovas nesilaikė notarinės sandorio sudarymo formos ir praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą Sutartį įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje dėl svarbių priežasčių todėl yra pagrįstas pagrindas Sutartį pripažinti galiojančia ir atnaujinti terminą sutarties įregistravimui VĮ Registrų centras.
Atsiliepimas
2. Atsakovas valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra, jokių prieštaravimų nereiškia. Nurodė, kad šioje byloje yra aktuali Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, pagal kurią, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ši teisės norma skirta būtent tokioms faktinėms situacijoms, kokia susiklostė nagrinėjamos bylos atveju - 1993 m. liepos 22 d. pirkimo sutartis, kuriai pagal sudarymo metu galiojusį 1964 m. CK 255 straipsnį buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, per nustatytą terminą nebuvo įregistruota ir sutarties šalis prašo šį terminą atnaujinti. Ieškovas nurodo, kad neturėjo ir neturi jokių teisinių žinių ar atitinkamo išsilavinimo, buvo garantuotas, kad pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį turtas perėjo jo nuosavybėn, visus reikalingus formalumus sutvarkė Gražiškių žemės ūkio bendrovė ir jam nekilo pareiga atlikinėti papildomus veiksmus dėl sutarties registravimo. VĮ Turto bankui nežinomos aplinkybės, kurios patvirtintų ar paneigtų faktinį pareiškimo pagrindą, tačiau jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų atridėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ieškovo prašymu byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės
3. Kaip matyti iš 1993 m. liepos 22 d. pirkimo pardavimo sutarties, V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Gražiškių žemės ūkio bendrovės už 500 Eur nusipirko pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
4. Kaip matyti iš važtaraščio ir mokėjimo kvito, ieškovas 1993-07-22 Gražiškių žemės ūkio bendrovei už perkamo tvarto likučius sumokėjo 500 Lt.
5. Iš ieškovo užsakytos kadastrinių matavimų bylos matyti, jog tvartui suteiktas unikalus numeris, jis yra ieškovui priklausančiame žemės sklype.
6. Nekilnojamojo turto registre pastatas neįregistruotas nei ieškovo, nei Gražiškių žemės ūkio bendrovės vardu.
7. Byloje nekilo ginčo, kad Gražiškių žemės ūkio bendrovė, veikusi Vilkaviškio rajone, yra likviduota.
8. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – ieškovo prašymas pripažinti galiojančiu 1993 m. liepos 22 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.
9. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui-pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo-pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Tam, jog teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016).
10. Taigi, tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.
11. Ieškovas įrodė, kad jis rašytine pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo ginčo Tvartą, už jį sumokėjo nustatytą kainą, juo iki šiol naudojasi, o pardavėjas jau yra likviduotas, jokių pretenzijų į turtą pareikšta nebuvo.
12. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog tarp šalių turėjo būti sudaryta notariškai patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis. Tačiau dėl ieškovo teisinio neišprusimo, įsitikinimo, kad savo žemėje turimą turtą jis valdo nuosavybės teise, sutartis notariškai patvirtinta nebuvo, Nekilnojamojo turto registre liko neįregistruota. Gražiškių žemės ūkio bendrovė buvo likviduota.
13. Civilinėje teisėje galiojantis sutarties laisvės principas pirmiausiai reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatymo ar savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010).
14. Teismo vertinimu, tiek šalių elgesys sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, atsiskaitymas už įsigytą turtą, ieškovo nepertraukiamas naudojimasis juo daugiau kaip dvidešimt metų rodo tikrąją sutarties šalių valią, tai yra sutarties šalių siekį sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, perleisti V. B. valdyti nuosavybės teise pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
15. Konstatuotina, kad notarinis sandoris nesudarytas dėl pardavėjo Gražiškių žemės ūkio bendrovės kaltės, nes ji kaip juridinis asmuo turėjo didesnes galimybes (darbuotojus, patirtį sutarčių sudarymo klausimais ir kt.), o bendrovę likvidavus - neliko galimybės sandorį patvirtinti notarine tvarka.
16. Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo-pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Esant šių aplinkybių visetui, ginčo pirkimo pardavimo sutartis pripažintina sudaryta.
Dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo.
17. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, spręsdamas termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismas turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).
18. Pagal ginčo sandorio sudarymo metu galiojusį 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas.
19. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino tarp šalių sudarytą ginčo Turto pirkimo pardavimo sutartį galiojančia. Sprendžiant klausimą dėl termino jos įregistravimui atnaujinimo, nustatyta, kad jis praleistas dėl ieškovo teisinio neišprusimo, pasitikėjimo juridiniu asmeniu -Gražiškių žemės ūkio bendrove, be kurios dalyvavimo tokių veiksmų atlikti neįmanoma.
20. Todėl darytina išvada, kad V. B. nesilaikė notarinės sandorio sudarymo formos ir praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių todėl yra pagrįstas pagrindas Sutartį pripažinti galiojančia ir atnaujinti terminą sutarties įregistravimui LR Nekilnojamojo turto registre.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
23. Atsižvelgus į tai, jog išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nėra (procesiniai dokumentai elektroninėje byloje teikti šalių atstovams per teismų informacinės sistemos LITEKO EPP), byloje ieškovas prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, iš atsakovės VĮ Turto banko bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.,7 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti galiojančia tarp V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Gražiškių žemės ūkio bendrovės 1993 m. liepos 22 d. sudarytą pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likučių pirkimo -pardavimo sutartį.
Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likučių pirkimo- pardavimo sutarčiai, sudarytai 1993 m. liepos 22 d. tarp V. B. ir šiuo metu likviduotos Gražiškių žemės ūkio bendrovės, VĮ Registrų centre įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.