- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-1872-275/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- I. R., D. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ieškinį (teisių perėmėjas V. P.) atsakovams I. R. ir D. R., suinteresuotas asmuo V. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antros apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009 ieškovo UAB „Vevira“ ieškinį atsakovams I. R. ir D. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Vevira“ 20931,74 Lt, palūkanų - 2145,80 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 23077,54 Lt priteistos sumos nuo bylos iškėlimo – 2008-03-07 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė lygiomis dalis iš atsakovų I. R. ir D. R. ieškovui UAB „Vevira“ 1692,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir 2012 m. kovo 9 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą ( civilinės bylos Nr. 2A-547-585/2012). Ta pačia nutartimi pakeitė civilinėje byloje ieškovą BUAB „Veivira“ jo procesinių teisių perėmėju V. P. (a.k(duomenys neskelbtini) Dėl šios nutarties atsakovė D. R. teikė kasacinį skundą, tačiau jį buvo atsisakyta priimti 2012-06-08 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi.
Šalies argumentai
Atsakovas I. R. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje ir prašė pripažinti ieškovo pakeitimą negaliojančiu, bylą nagrinėti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ieškinį, atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio dėl to, kad byla susijusi su viešo intereso gynimu. Nurodė, kad byla susijusi su viešo intereso įgyvendinimu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo I. R. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Nustatė pareiškėjui I. R. dešimties dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą 200,51 EUR žyminiam mokesčiui už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėti. Sprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog byla susijusi su viešo intereso įgyvendinimu BUAB „Vevira“ bankroto byloje, nesudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d. numatyto pagrindo teismui atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taiko LR CPK 80 str. 4 p., vertindamas, jog reikalavimas atnaujinti procesą savarankiškas bei nesusijęs su aplinkybėmis, dėl kurių prašoma procesą atnaujinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė ir kad proceso atnaujinimas susietas su viešo intereso įgyvendinimu ir baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei kad teisme jau pareikštas BUAB „Vevira“ prašymas atnaujinti procesą byloje. Kadangi bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, remiantis CPK 81 str., kiti to paties proceso dalyviai taip pat atleistini nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi apeliantas yra BUAB „Vevira“ kreditorius, o žala niekiniu sandoriu padaryta jam ir įmonei, jis turi teisę visose bankrutuojančios įmonės bylose teikti reikalavimus, neapmokestinant jų žyminiu mokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas teigia, kad proceso atnaujinimas susietas su viešo intereso įgyvendinimu (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), o pareiškimas paduotas siekiant apginti viešą valstybės interesą. Byloje, kurioje dalyvauja bankrutuojanti įmonė, yra viešasis interesas. Apeliantas yra kreditorius, o niekiniu sandoriu padaryta žala tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jam.
Apeliantas buvo atsakovu byloje, kurioje prašo atnaujinti procesą. Prašymas atnaujinti procesą turi būti susietas su priimtais teismų sprendimais ar nutartimis bylose ir jame turi būti nurodyta, kokį galutinį sprendimą byloje prašo priimti pareiškėjas, kuris siekia proceso atnaujinimo. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-03-09 nutartimi byloje buvo pakeistas ieškovas bankrutuojanti įmonė į fizinį asmenį V. P., reiškia, kad byloje ieškovas V. P. negalėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl ir atsakovas už teikiamą prašymą dėl proceso atnaujinimo negalėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Sprendžiant dėl teismo nutarties pagrįstumo, reikšminga byloje yra tai, kokio procesinio dokumento panaikinimo ar pakeitimo siekia atsakovas, ar jo prašymu atnaujinti procesą ir panaikinti teismo priimtą sprendimą ar jo dalį siekiama kitaip išspręsti turtinį ginčą byloje, ar siekiama, kad būtų panaikinta ar pakeista ta teismo sprendimo ar nutarties dalis, dėl kurios prašymas ar reikalavimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Iš pateikto atsakovo prašymo atnaujinti procesą matyti, kad jis pateiktas su trūkumais, t.y. neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta, kokį teismo sprendimą ar nutartį byloje prašo panaikinti ar pakeisti, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą pakartotinai. Dėl to teismas turėjo pagrindo nustatyti terminą atsakovui prašymo trūkumas pašalinti. Iš patiekto prašymo nėra aišku, ar atsakovas prašo panaikinti priimtą jo atžvilgiu teismo sprendimą, ar siekia, kad būtų panaikinta tik ta Vilniaus apygardos teismo 2012-0 3-09 dalis, kuria buvo pakeistas ieškovas BUAB „Veivira“ jos procesinių teisių perėmėju V. P.. Tuo atveju, jei atsakovas prašo panaikinti tik tą teismo nutarties dalį, kuria buvo pakeistas ieškovas byloje, toks prašymas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl ir atsakovas neturėtų būti įpareigotas mokėti šį mokestį. Tik gavus iš atsakovo pareiškimą, atitinkantį jo turiniui keliamus reikalavimus, būtų pagrindas spręsti, ar atsakovas turi mokėti žyminį mokestį byloje.
Atsakovas nurodo, kad jis siekia ginti viešąjį interesą byloje, tačiau šioje byloje jis dalyvavo ne kaip kreditorius, o kaip bankrutuojančios bendrovės skolininkas, todėl turėjo galimybę kaip proceso dalyvis ginti savo teises tiek kaip skolininkas, tiek kaip bendrovės kreditorius. Atsakovo buvimas UAB „Veriva“ kreditoriumi, nesant teisės aktų suteiktos teisės ginti jam visų kreditorių interesus byloje, nėra pagrindu pripažinti jį turinčiu teisę ginti viešą interesą šioje byloje.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad BUAB „Veriva“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-306-592/2009, atnaujinus procesą, netenkinti V. P. prašymo pakeisti ieškovą byloje bei ieškovu byloje laikyti uždarąją akcinę bendrovę „Vevira“. Minėta civilinė byla (Nr. A2-20280-608/2015) išnagrinėta ir bankroto administratoriaus prašymas atmestas. Taigi, bankroto administratorius kreipėsi į teismą siekdamas apsaugoti kreditorių ir viešą interesą, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio dėl to, kad gina viešąjį bankrutuojančios įmonės interesą, nes šią savo pareigą įgyvendino bankroto administratorius.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, įpareigojanti atsakovą sumokėti žyminį mokestį, nėra pagrįsta, todėl naikintina, perduodant teismui iš naujo spręsti atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą.