- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- 1-606-913/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29770-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Kaltinamasis
- I. T.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. T. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilių girtumas, o būtent: 2021-08-29, apie 13 val. 20 min., Anykščių r., Svėdasų mstl., J. Tumo-Vaižganto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARFM-0223“, metrologinės patikros Nr. 1485181, jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.
Šiais veiksmais I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. T. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo pas savo draugę. Jautėsi normaliai, nejautė, jog yra neblaivus. Savijauta buvo gera, alkoholį vartojo iki 3 val. ryto, paskui nuėjo miegoti. Miegojo apie 8 val. Važiavo nepagalvojęs, labai gailisi. Draugė pradėjo teises laikytis, tai automobilis jai bus reikalingas. Pačiam taip pat reikia automobilio į darbą važiuoti, nes darbas būna už miesto ribų. Darbo funkcijos nesusijusios su vairavimu. Vaikų neturi, tėvai savarankiški. Jie su drauge L. S. gyvena kartu, ji bus atsakinga už tai, kad jis nevartotų alkoholio.
Teismo posėdžio metu laiduotoja L. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, jie 6 metus yra kartu, gyvena kartu Vilniuje adresu (duomenys neskelbtini). Ji supranta, kad didelė atsakomybė yra būti laiduotoja, ji prižiūrės, kad I. nevartotų alkoholio ir nevairuotų automobilio būdamas neblaivus, kontroliuos jį. Ji turi jam teigiamos įtakos. Ji dirba gamykloje surinkėja, yra atsakinga darbuotoja. Jos išsilavinimas vidurinis. Tikrai žiūrės, kad tai nepasikartotų ir atsakys už tai. Jos draugas neturi polinkio į alkoholį, vartoja saikingai. Šis įvykis yra atsitiktinis. Šiuo metu ji pradėjo mokytis vairuoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu I. T. parodė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. vakaro iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. 3 val. vartojo alkoholį. 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 12.50 val., vairuodamas savo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini). Anykščių r., Svėdasų mstl., J. Tumo-Vaižganto gatvėje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinę alkoholio kiekio matuokliu, jam nustatė 1,54 promilių neblaivumą. Su nustatytu neblaivumu jis sutiko (b. l. 56-57).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas T. S. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.20 val. Anykščių r., Svėdasų mstl., J. Tumo-Vaižganto g., vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, patikrinti sustabdyto automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui I. T. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. I. T. su nustatytu neblaivumu sutiko (b. l. 43-44).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas M. P. davė analogiškus parodymus kaip liudytojas T. S. (b. l. 39-40).
Iš 2021-08-29 Tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nustatyta, kad vyriausiasis patrulis M. P. pranešė, kad 2021-08-29 13.20 val. dirbant kartu su Utenos AVPK KPS KPB vyr. patruliu T. S. Anykščių r., Svėdasų mstl., J. Tumo – Vaižganto g. vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę prie pastato Nr. 6 buvo sustabdytas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 13.23 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARBK-0223, patikros sertifikato Nr. 1485181, nustatytas 1,54 prom. girtumo laipsnis, 13.44 val., antru pūtimu, alkoholio kiekio matuokliu 1,54 prom. girtumo laipsnis. Automobilyje I. T. važiavo vienas. Transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta į R. K. IĮ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vyžuonėlių k., Utenos r. (b. l. 5).
Iš 2021-08-29 neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-02231, patikros Nr. 1485181, sertifikatas galioja iki 2021-09-29 (b. l. 41), vairuotojui I. T. 13.23 val. ir 13.44 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 7).
Iš 2021-08-29 Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-15).
Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas I. T. (b. l. 36).
Iš 2021-09-06 nutarimo grąžinti daiktus nustatyta, kad automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui I. T. (b. l. 33-34).
Iš 2021-09-06 Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo nustatyta, kad I. T. pasižadėjo iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, saugoti jam perduotą turtą, automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-29).
Iš 2021-09-14 VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad dyzelinu varomo M1-AA kategorijos, laikotarpiu nuo 2004-2008 pagaminto lengvojo automobilio „Audi A6“ kaina be PVM 3 223 Eur, su PVM - 3 900 Eur (b. l. 37).
Iš 2021-09-20 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra 2021-08-29 nuo 13.00 iki 14.00 val. Body kameros Nr. B0F1EC60E590 vaizdo-garso įrašai (b. l. 47-48, 49).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. T. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis I. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai. Tokie kaltinamojo I. T. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-02231 (patikros Nr. 1485181, sertifikatas galioja iki 2021-09-29) duomenys, iš kurių matyti, jog I. T. 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 13.20 val., buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas, liudytojų T. S. ir M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad I. T. 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 13 val. 20 min., Anykščių r., Svėdasų mstl., J. Tumo-Vaižganto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę –automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARFM-0223“, metrologinės patikros Nr. 1485181, jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad I. T. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Kaltinamojo I. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. T., jo gynėjas advokato padėjėjas Dovydas Raišutis prašė atleisti I. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo draugę (sugyventinę) L. S.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoja prašanti būti L. S..
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti I. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 65), administracine tvarka baustas (b. l. 66-68). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus I. T. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs I. T. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis I. T. anksčiau neteistas, savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sugyventinė L. S. paaiškino, kad jie su I. T. kartu yra jau šešis metus, gyvena kartu. Ji yra atsakinga, dirbanti, darbe vertinama, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką I. T.. Vertindamas, ar L. S. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra jauno amžiaus, dirbanti, neteista ir nebausta administracine tvarka. I. T. ir L. S. gyvena kartu. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, I. T. ir darys L. S.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad L. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam I. T. .
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam I. T. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi I. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, būtų sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti I. T. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaltinamasis I. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę gyvenamojoje vietovėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri nors ir nežymiai, tačiau viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors iš vakaro (naktį) buvo vartojęs alkoholį bei nebūdamas įsitikęs, jog jo būklė leidžia jam vairuoti nesukeliant pavojaus tie sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo veiksmų neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Todėl įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamojo gynėjo prašymas skirti trumpesnį nei minimalus terminas specialiosios teisės atėmimui netenkintinas, nes nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam turėtų būti skiriama švelnesnė poveikio priemonė, ir kaltinamajam I. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 62-63). Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonės trukmė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas Dovydas Raišutis prašė teismo nekonfiskuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba skirti dalinį 1500 Eur pinigų sumos konfiskacijos įvykdymą, vietoj automobilio konfiskavimo (automobilio vertė nustatyta 3000 Eur sumai). Tokį prašymą argumentavo tuo, kad automobilio konfiskavimas bus neproporcinga priemonė.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam I. T., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso kaltinamajam I. T. (b. l. 36, 58). Įvertinęs jau aptartų aplinkybių visumą, tame tarpe ir I. T. veikos pavojingumą, kuris jau pirmiau aptartas, teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas šioje byloje yra teisinga, proporcinga ir būtina priemonė. Pagrindo netaikyti automobilio konfiskacijos ar taikyti tik dalinį 1500 Eur pinigų sumos konfiskacijos įvykdymą vietoj automobilio konfiskacijos, teismas nenustatė. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi A6 vidutinė kaina su PVM yra 3900 Eur. Todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį. Todėl automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 60-61, 62-63).
2021 m. rugsėjo 1 d. priimtu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. T. automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas šį automobilį konfiskavus valstybės naudai (b. l. 25-26).
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
I. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Paskirti I. T. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
Paskirti I. T. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.
Išaiškinti I. T., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti I. T., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. S., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.