Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. V. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr.10/53, dėl atsisakymo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus bei nesunkiai sutriko kito žmogaus sveikata, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. liepos 4 d. nutarimu nuteistojo D. V. prašymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmestas. Nuteistasis D. V. kartu su paminėtu prašymu pateikė profesoriaus A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro specialisto konsultacinę išvadą Nr. P-KI-52-31, kurioje profesorius A. Garmus pagal kūno sužalojimo lokalizaciją pateikė labai tikėtiną išvadą, jog autoįvykio metu D. V. nevairavo automobilio. Taip pat prašyme D. V. nurodė, kad dėl autoįvykyje patirtų traumų bei vėliau atliktų operacijų, jis negalėjo tiksliai nurodyti įvykio seką bei automobilį vairavusį asmenį. D. V. gynėjas ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymus paskirti kompleksinę autotechninę-medicininę ekspertizę, tačiau šie prašymai buvo atmesti.

Todėl D. V. , būdamas įsitikinęs, kad, profesoriui A. Garmui davus tokią išvadą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis yra nekaltas dėl paminėto autoįvykio bei yra nepagrįstai nuteistas, kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje.

Tačiau Generalinis prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nors šiame nutarime yra nurodyta, kad D. V. pateikta specialisto išvada yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, tačiau, vertinant ją kartu su kitomis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, ji neįrodo, kad D. V. yra nekaltas, kadangi byloje išsamiai ištirta ir nustatyta, kad automobilį (duomenys neskelbtini), įvykio metu vairavo būtent jis.

Skundo autorius nurodo, kad paminėtas Generalinio prokuroro nutarimas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi paliko šį nutarimą galioti. Tačiau D. V. mano, kad Vilniaus apygardos teismas neatskleidė jo skundo esmės, netinkamai įvertino naujai paaiškėjusią aplinkybę ir įstatyme įtvirtintą prokuroro pareigą atlikti naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą, pažeidė BPK 444 str. 1 d. 4 p. ir 446 str. 3 d. reikalavimus.

D. V. skunde cituoja BPK 444 str. 1 d. 4 p. nuostatas ir teigia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, dažniausiai nebūna kategoriškos ir vienareikšmės, nors ir sudaro pakankamą pagrindą abejoti ar asmuo pagrįstai nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, dėl ko yra reikalingas papildomas naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas, tam, kad būtų galima nuspręsti ar yra įstatyminis pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, ar ne. Taip pat cituoja BPK 446 str. 3 d. reikalavimus ir nurodo, kad Generalinis prokuroras 2007 m. liepos 4 d. nutarime sutiko, jog nuteistojo D. V. pateikta specialisto išvada yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kas sudaro įstatyminį pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą, tačiau atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atlikti jų tyrimą, laikydamas jog naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai neįrodo, kad D. V. yra nekaltas.

Nuteistasis mano, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pritarė šiai pozicijai. Nes patvirtinti paminėtas specialisto išvadas arba jas paneigti, gaunat kategorišką ekspertų komisijos išvadą kurioje automobilio vietoje D. V. sėdėjo įvykio metu, galima tik pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, paskyrus ir atlikus kompleksinę autotechninę-teismo medicininę ekspertizę.

Pasak D. V., teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi ne nuteistojo pateikta specialisto išvada, bet teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 247/05 (02), kurią ikiteisminio tyrimo metu davė akivaizdžiai mažiau kompetentingas specialistas, nei profesorius A.A. Garmus. Nes ikiteisminio tyrimo metu atliktoje išvadoje yra duoti atsakymai į visiškai kitokius klausimus nei profesoriaus A.A. Garmaus pateiktoje specialisto išvadoje. Be to, teismo medicinos specialistas Ž. Mėgelaitis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis netyrė ar pagal D. V. sužalojimus ir automobilio apgadinimus galima būtų nustatyti kurioje automobilio vietoje nuteistasis sėdėjo įvykio metu, o tokiai kategoriškai išvadai reikalingas kompleksinis tyrimas.

Kadangi bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu ekspertams nebuvo pavesta nustatyti kurioje automobilio vietoje sėdėjo nuteistasis autoįvykio metu, todėl profesoriaus A.A. Garmaus konsultacinė išvada negali prieštarauti byloje esančiai specialisto išvadai Nr. G 247/05 (02), nes pastarojoje duoti atsakymai į visiškai kitokius klausimus. Anot nuteistojo D. V., atlikus kompleksinę autotechninę-teismo medicinos ekspertizę ir gavus kategorišką ekspertų komisijos išvadą, jog autoįvykio metu jis sėdėjo ne vairuotojo, bet priekinėje keleivio sėdynėje, t. y. kad jis įvykio metu nurodyto automobilio nevairavo, būtų besąlyginis pagrindas kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl proceso atnaujinimo nurodytoje baudžiamojoje byloje ir neginčijamai patvirtintų, kad D.V. yra nepagrįstai nuteistas.

Teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistojo D. V. gynėjas prašo jo ginamojo skundą patenkinti, o prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

D. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. nustatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nuteistojo D. V. skundo dėl apygardos teismo nutarties pagrindinis argumentas yra tai, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra eksperto profesoriaus A. Garmaus teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. P-KI-52-31. D. V. nuomone, ši aplinkybė yra pagrindas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai ištirti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti objektyviai, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Todėl dar kartą iš naujo ar kitaip (taip kaip nori nuteistasis) vertinti visų pakopų teismuose jau priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas ir patvirtintas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas neturi teisnių galių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertas profesorius A. Garmus pateikė savo išvadą vadovaudamasis tais pačiais D. V. nustatytais kūno sužalojimais, kurie jau buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu atliktoje teismo medicinos specialisto išvadoje. Eksperto A. Garmaus konsultacinėje išvadoje nėra konstatuoti nauji - specifiniai – sužalojimai ir nenustatyta, jog D. V. negalėjo sėdėti vairuotojo vietoje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši eksperto profesoriaus A. Garmaus nors ir labai tikėtina išvada, ar vertinant ją kartu su kitomis anksčiau nustatytomis bylos aplinkybėmis, neįrodo, kad nuteistasis D. V. yra nekaltas ir nepaneigia visų instancijų teismų ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų.

Nuteistojo D. V. subjektyvūs teiginiai dėl specialistų kvalifikacijos, neduoda pagrindo teigti apie ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo medicinos specialisto išvados nepatikimumą ar nepagrįstumą. Aukštesniajam teismui nekelia jokių abejonių paminėtos ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo medicinos specialisto išvados.

Teismas dar kartą pažymi, kad ši ikiteisminio tyrimo metu atlikta teismo medicinos specialisto išvada apkaltinamajame nuosprendyje buvo įvertinta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Nuteistojo D. V. skunde nurodyta versija apie tai, kad nuo patirtų sužalojimų jis nepamena automobilį vairavusio asmens ir įvykio eigos, jau buvo patikrinta teisiamajame posėdyje ir paneigta liudytojų G. K. , K. P. , E. P. , A.K.B. , R. B. parodymais. Liudytoja R. B. parodė, kad po avarijos D. V. automobilyje rastas vienas, jo kūnas - kojų dalis buvo ant atsilenkusios vairuotojo sėdynės, kita kūno dalis – įstrižai ant galinės sėdynės. Liudytoja A.K.B. parodė, kad įvykio vietoje iš apgadintų automobilių išlipo tik vienas asmuo - nukentėjusysis E. P. . Liudytojai G. K. ir K. P. parodė, kad automobiliu (duomenys neskelbtini) iš G. K. namų kiemo išvažiavo neblaivus D. V. ir šiame automobilyje daugiau jokių asmenų nebuvo.

Taip pat pažymėtina, kad jau kasacinės instancijos teismo nutartyje yra konstatuota apie nepagrįstą ir prieštaraujantį kitoms teismų nustatytoms įvykio aplinkybėms nuteistojo D. V. teiginį, kad šio autoįvykio metu suveikęs (iššovęs) automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio keleivio saugos diržas rodo, kad jis sėdėjo keleivio vietoje.

Atmestini ir plačiau neaptariami nepagrįsti nuteistojo D. V. teiginiai apie vienašališkai atliktą bylos tyrimą, suvaržytą jo teisę į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. nurodytos kiekvieno kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės. Šio straipsnio b punkte nurodyta, kad toks asmuo turi teisę turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai, o c punkte – kad jis turi teisę gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. V. pilnai ir aktyviai realizavo aukščiau paminėtas savo teises – viso bylos nagrinėjimo metu jį atstovavo jo pasirinktas advokatas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant visų instancijų teismuose jis ir jo gynėjas pateikė prašymus skirti kompleksinę autotechninę-medicininę ekspertizę. O tai, kad šiuos prašymus visų pakopų teismai motyvuotai atmetė, nerodo nuteistojo D. V. paminėtų teisių suvaržymų ar jų pažeidimų.

Šiuo metu galiojančio BPK 447 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jei skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas skundą nagrinėja BPK 64 str. nustatyta tvarka ir ši teismo nutartis neskundžiama.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamojoje nutartyje apygardos teismas neteisingai nurodė, jog ši nutartis yra skundžiama BPK 440 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Tačiau nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiose BPK 447 str. 2 d. redakcijos pataisose (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1236) numatyta, kad išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Todėl aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo poziciją, išreikštą priimant paminėtą pataisą, jo formuojamą baudžiamąją politiką bei į tai, kad skundžiamoji nutartis nepriskiriama apeliacine tvarka neskundžiamų nutarčių kategorijai (BPK 318 str. 4 d.), sprendžia, kad nuteistojo D. V. skundas nagrinėtinas bei sprendimas dėl prokuroro nutarimo priimtinas BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.