Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. V. (A. V.) su skundu (b. l. 1-8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) viršininko 2020 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 10-V-162 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio (duomenys neskelbtini) A. V. darbo užmokesčio“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti iš atsakovo 176 Eur turtinę žalą.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. vasario 23 d. apie 8.43 val., patruliuodamas su (duomenys neskelbtini) I. Ž., gavo pranešimą (duomenys neskelbtini), kad dešimt tamsiaodžių žmonių grupė konfliktuoja. Operatyvaus valdymo skyrius nurodė kuo skubiau vykti į įvykio vietą, nes konfliktas peraugo į muštynes ir aplinkinių automobilių daužymą. Pareiškėjas vairuodamas tarnybinį automobilį VW Transporter, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo naudodamas garso bei mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Priartėjus prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Pareiškėjas pristabdė automobilį iki maždaug 30 km/val, įsitikino, kad kiti automobiliai sustojo ir davė kelią, tada pradėjo didinti greitį. Maždaug sankryžos viduryje pastebėjo iš kairės pusės atvažiuojantį kitą pažymėtą skiriamaisiais ženklais bei įjungtais garso ir šviesos signalais tarnybinį automobilį. Pareiškėjas nurodo, jog įvertinęs, kad stabdant ar tęsiant važiavimą tiesiai, eismo įvykio išvengti nepavyks, nusprendė sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g. priešpriešinę eismo juostą, kurioje automobilių nebuvo. Ties pėsčiųjų perėja pajuto smūgį į galinės dalies kairę pusę. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) L. P. 2020 m. kovo 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-15001 „Dėl tarnybinių automobilių „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo“ pasiūlė iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoti 352 Eur žalos dalį. 2020 m. balandžio 29 d. buvo priimtas įsakymas dėl 346 Eur išskaičiavimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio.

Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Anot pareiškėjo, atsakovas nenustatė vienos iš privalomų materialinės atsakomybės požymių - neteisėtos veikos. Įsakyme atsakovas privalėjo nurodyti konkrečią nuorodą į atitinkamo teisės akto nuostatą, kuri įtvirtina atitinkamą pareigą, reikalavimą ar veiklos principą, kurio jis turėjo laikytis, bet nesilaikė ir dėl to apgadino tarnybinius automobilius. Įsakymas turėjo būti grindžiamas ne bendrąja Vidaus Tarnybos Statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 2 dalies norma, o Statuto 43 straipsnio 4 dalimi. Priimant Įsakymą, buvo vadovautasi Tarnybinio transporto remonto organizavimo ir materialinės žalos atlyginimo aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753 (toliau – ir Aprašas), kuris yra, anot pareiškėjo, negaliojantis. Pareiškėjo teigimu, Aprašas yra norminis administracinis aktas, todėl turėjo būti paskelbtas Teisės aktų registre. Minėto Aprašo nepaskelbus Teisės aktų registre, visa materialinės atsakomybės procedūra pagal Aprašą yra neteisėta, todėl Įsakymas naikintinas ir šiuo pagrindu.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 27-32), kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, jog Įsakymas yra grindžiamas ne tik Statuto bei Aprašo nuostatomis, bet ir Tarnybiniu pranešimu. Priimant Įsakymą, buvo vadovaujamasi Tarnybiniu pranešimu, kuris yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Tarnybinis pranešimas yra motyvuotas, juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame yra nustatytas pareiškėjo tarnybinio automobilio eksploatavimo tarnybos metu nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis, sukėlus žalą atsakovui, faktas bei visos materialinės atsakomybės sąlygos. Tarnybinis pranešimas grindžiamas ne tik Statuto 38, 43 straipsniais, bet ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 186 punktų nuostatomis. Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad netyčiniai, neatsargūs, kalti pareiškėjo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dviejų tarnybinių automobilių apgadinimu bei tuo atsakovui padaryta turtine žala. Pareiškėjas netinkamai įvertino situaciją sankryžoje, nepakankamai įsitikino eismo saugumu, kertant sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, ir todėl susidūrė su kitu tarnybiniu automobiliu, apgadino dvi tarnybines transporto priemones bei atsakovui padarė 20 634,21 Eur turtinę žalą, kurios suma sumažinta iki 2 bazinių dydžių, t. y. 352 Eur. Atsakovo įsitikinimu, yra nustatytos visos materialinės atsakomybės taikymui reikšmingos sąlygos, taip pat - ir neteisėta veika.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas Įsakymą nepagrįstai grindė Statuto 38 straipsnio 2 dalies norma, t. y. bendrąja teisės norma, o ne Statuto 43 straipsnio 4 dalies norma, kurioje yra reglamentuojama materialinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo tvarka.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Statuto 43 straipsniu yra reglamentuojama materialinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo tvarka. Atsakovo nuomone, priešingai, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad materialinės atsakomybės pagrindai, sąlygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuoti. Atsakovo teigimu, būtent Aprašas nustato apgadinto tarnybinio transporto padarytos žalos įvertinimo, remonto organizavimo ir materialinės atsakomybės taikymo praktikai policijos įstaigose suvienodinimą, materialinės atsakomybės taikymo taisykles. Aprašu siekiama nustatyti pagrindinius žalos įvertinimo, pašalinimo ir atlyginimo principus, kuriais turi vadovautis procedūras vykdantys darbuotojai. Aprašas sudalytas atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius materialinę atsakomybę ir žalos atlyginimo institutą, tačiau jų nekeičia, todėl taikant žalos atlyginimą, būtina tiesiogiai taikyti galiojančias įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normas.

Mano, kad Įsakymas atitinka VAI 8 straipsnio reikalavimus ir jame yra tinkamai nurodytas individualaus administracinio akto priėmimo pagrindas, dėl to skundo motyvais tvirtinti, kad Įsakymas yra neteisėtas, jame nurodžius Statuto 38 straipsnį, o ne 43 straipsnį, nėra teisinio pagrindo. Atsakovo manymu, vieno ar kito Statuto straipsnio nurodymas Įsakyme niekaip nekeistų situacijos ir nepažeistų pareiškėjo teisių.

Atsakovas akcentuoja, jog Aprašas nėra norminis administracinis aktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) prasme ir neturėjo būti paskelbtas, kaip skunde nepagrįstai nurodo pareiškėjas.

Priežastys, dėl kurių pareiškėjas Policijos dokumentų valdymo sistemoje pasirinko susipažinti tik 2020 m. gegužės 11 d., atsakovui nėra žinomos, kadangi Įsakymas buvo perduotas susipažinti pareiškėjui 2020 m. gegužės 7 d.

Atsakovo vertinimu, ginčijamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuris atitinka reikalavimus, numatytus VAI 8 straipsnyje t. y. Įsakymas yra grįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka, jį priėmė kompetentingas subjektas. Pareiškėjas skunde nenurodė motyvų, sudarančių pagrindą ginčijamo Įsakymo panaikinimui. Atitinkamai, anot pareiškėjo, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo Įsakymo naikinimui, nėra pagrindo ir išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimui, t. y. piniginių lėšų priteisimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė teismo skundą tenkinti. Papildomai patikslino, jog šiuo metu iš jo išskaičiuota visa Įsakyme nurodyta suma – 352 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 10-V-162 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini)-osios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio (duomenys neskelbtini) A. V. darbo užmokesčio“, kuriuo iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaityta 352 Eur žala (b. l. 15), teisėtumo ir pagrįstumo, ir įpareigojimo priteisti iš atsakovo 352 Eur turtinę žalą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. V. (A. V.) yra VPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini)-iosios kuopos (duomenys neskelbtini)-ojo būrio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra Vilniaus miesto Policijos darbuotojų profesinės sąjungos narys (b. l. 14).

2020 m. vasario 23 d. apie 8.43 val., pareiškėjas patruliavo su (duomenys neskelbtini) I. Ž., kai iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą (duomenys neskelbtini), kad gatvėje konfliktuoja dešimties tamsiaodžių žmonių grupė. Operatyvaus valdymo skyrius pareigūnams nurodė kuo skubiau vykti į įvykio vietą, nes konfliktas peraugo į muštynes ir aplinkinių automobilių daužymą. Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas (duomenys neskelbtini) dėl įvykio priskirtas „(duomenys neskelbtini)“ lygiui.

2020 m. vasario 23 d. apie 8.48 val. (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurios metu, tarnybos metu Vilniaus apskrities VPK PR (duomenys neskelbtini)-iosios k., (duomenys neskelbtini)-tojo būrio (duomenys neskelbtini) A. V., vairuodamas Vilniaus apskrities VPK tarnybinį automobilį su įjungtais specialiaisiais garso ir šviesos signalais „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas esant raudonam šviesoforo signalui, susidūrė su tarnybos metu Vilniaus apskrities VPK VTV mobiliosios kuopos (duomenys neskelbtini) K. S., vairuojamu tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiaisiais garso ir šviesos signalais „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo degant žaliam šviesoforo signalui.

Eismo įvykio metu buvo apgadinti aukščiau minėti abu tarnybiniai automobiliai.

Vilniaus apskrities VPK 2020 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANRJP-17815- 2020 (toliau – ir Administracinio nusižengimo protokolas), pareiškėjui buvo paskirta 5 Eur bauda, už tai kad jis (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodamas automobilį su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais ir specialiais garso signalais, bei įvažiuodamas į šviesoforais reguliuojamą sankryžą, kai jo atžvilgiu degė draudžiamas šviesoforo signalas, keldamas grėsmę eismo saugumui ir neįsitikinęs, kad jam duodamas kelias, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 186 punktus, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalies KET pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis - reikalavimo duoti kelią nevykdymas/ važiuojant per sankryžą (b. l. 67-68).

Dėl pareiškėjo sukelto eismo įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vedėjas 2020 m. kovo 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-11703 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodė, kad atsakovas dėl minėto eismo įvykio patyrė turtinę žalą: tarnybinis automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė 12 010,10 Eur turtinę žalą (2020 m. kovo 27 d. PVM sąskaitos-faktūros serija AJT Nr. 42024325 ir Nr. 42024328). Taip pat 2020 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-14571 nurodyta, kad minėto eismo įvykio metu tarnybinis automobilis „VW Transporter“, valst. I Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė 8 624,11 Eur materialinę žalą (2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita-faktūra serija AJT Nr. 42024740) (b. l. 16-19).

Pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos (duomenys neskelbtini) D. Š. pateikė paaiškinimą (b. l. 65).

Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 27 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) bei „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo“ Nr. 10-PR2-15001 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) buvo siūlyta pripažinti, kad atsakovas patyrė 20 634,21 Eur žalą dėl pareiškėjo veiksmų ir taikyti jam materialinę atsakomybę; žalos sumą mažinti iki 2 valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – ir Bazinis dydis), t. y. 352 Eur, o likusią 20 280,21 Eur žalos dydžio laikyti transporto priemonių išlaikymo išlaidomis.

Ginčijamu Įsakymu buvo pripažinta, kad dėl pareiškėjo veiksmų atsakovas patyrė 20 634,21 Eur žalą. Šiuo Įsakymu buvo nustatyta, jog pareiškėjui taikoma atlygintinos žalos suma mažinama iki 2 bazinių dydžių; 20 280,21 Eur žalos dalis laikytina transporto priemonių išlaikymo išlaidomis. Taip pat Įsakymu buvo pavesta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybai iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaityti 352 Eur žalos dydžio,

2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. gegužės 1 d. iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota po 176 Eur, t. y. iš viso - 352 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Statutas) ir Tarnybinio transporto remonto organizavimo ir materialinės žalos atlyginimo aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753 (toliau – ir Aprašas) bei kiti teisės aktai.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas ginčijamą Įsakymą nepagrįstai grindė bendrąja teisės norma - Statuto 38 straipsnio 2 dalimi, o ne teisės norma, kurioje yra reglamentuojama materialinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo tvarka, t. y. Statuto 43 straipsnio 4 dalimi.

Statuto 38 straipsnio 2 dalis numato, jog už statutinei įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Statuto 43 straipsnis nustato materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką. Statuto 43 straipsnio 4 dalis numato, jog jei pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu išskaičiuojamas iš pareigūno darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaičiuojamas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio pareigūno vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, kai buvo padaryta didesnė žala. Ne teismo tvarka per mėnesį išskaičiuojama suma negali viršyti 20 procentų pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl statutinei įstaigai padarytos žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Statuto 38 straipsniu, Aprašu bei Tarnybiniu pranešimu. Pažymėtina, jog į Tarnybinio pranešimo išvadą buvo atsižvelgiama priimant pareiškėjo skundžiamą atsakovo Įsakymą, todėl Tarnybinis pranešimas yra laikytinas Įsakymo sudedamąja dalimi. Įsakymas taip pat grindžiamas Statuto 38 straipsniu, Aprašo 4.5, 19, 19.2, 21 punktų nuostatomis bei pareiškėjo minimu Statuto 43 straipsniu (Tarnybinis pranešimas). Pažymėtina, jog būtent Aprašas reglamentuoja apgadinto tarnybinio transporto padarytos žalos įvertinimo, remonto organizavimo ir materialinės atsakomybės taikymo praktikai policijos įstaigose suvienodinimą, materialinės atsakomybės taikymo taisykles (1 punktas). Aprašu siekiama nustatyti pagrindinius žalos įvertinimo, pašalinimo ir atlyginimo principus, kuriais turi vadovautis procedūras vykdantys darbuotojai. Aprašas sudalytas atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius materialinę atsakomybę ir žalos atlyginimo institutą, tačiau jų nekeičia, todėl taikant žalos atlyginimą, būtina tiesiogiai taikyti galiojančias įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normas (2 punktas).

Pareiškėjo teigimu, priimant Įsakymą, buvo vadovautasi negaliojančiu Aprašu. Pareiškėjo įsitikinimu, Aprašas yra norminis administracinis aktas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, jis turėjo būti paskelbtas Teisės aktų registre. Minėto Aprašo nepaskelbus Teisės aktų registre, Aprašas yra negaliojantis ir visa materialinės atsakomybės procedūra pagal Aprašą yra neteisėta, todėl Įsakymas, be kita ko, turi būti naikintinas ir šiuo pagrindu.

Kaip minėta Aprašo (b. l. 97-101) 1 punkte nurodyta, jog Aprašas nustato apgadinto tarnybinio transporto padarytos žalos įvertinimo, remonto organizavimo ir materialinės atsakomybės taikymo praktikai policijos įstaigose suvienodinimą, materialinės atsakomybės taikymo taisykles. Aprašas yra skirtas taisyklėms, kuriomis būtų apibrėžta, kokiomis sąlygomis darbuotojas neatsako už žalą, padarytą vykdant tarnybines funkcijas, ir apibrėžti situacijas, kokiais atvejais ir kokiomis proporcijomis padaryta žala pasidalinama tarp policijos įstaigos ir darbuotojo, kokiais atvejais darbuotojas atsako maksimalia įstatyme nustatyta tvarka, detalizuoti.

Taigi, Aprašo 1 punktas aiškiai nustato, jog Aprašas yra taikomas tik praktikos policijos įstaigose suvienodinimui, kas leidžia daryti išvadą, jog šis administravimo aktas neturi visuotinio taikymo požymių. Vadinasi, Aprašas, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra ne norminis, o vidaus administravimo aktas, todėl atsakovas neturėjo pareigos jį skelbti Teisės aktų registre ir pagrįstai priimdamas Įsakymą juo vadovavosi.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenustatė vieno iš privalomų materialinės atsakomybės požymių - neteisėtos veikos, nes Įsakyme privalėjo nurodyti konkrečią nuorodą į atitinkamo teisės akto nuostatą, kuri įtvirtina atitinkamą pareigą, reikalavimą ar veiklos principą, kurio jis turėjo laikytis, bet nesilaikė ir dėl to apgadino tarnybinius automobilius. Tačiau Tarnybiniame pranešime detaliai analizuojami pareiškėjo veiksmai. Atsakovas Tarnybiniame pranešime nurodė, jog nustatytas pareiškėjo tarnybinio automobilio eksploatavimo tarnybos metu nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis, sukėlus žalą atsakovui, faktas bei visos materialinės atsakomybės sąlygos. Jis grindžiamas ne tik Statuto 38 straipsniu, 43 straipsniu, bet ir KET 9, 186 punktų nuostatomis. Tarnybiniame pranešime, aiškiai konstatuota, jog pareiškėjo vairuojamas tarnybinis automobilis degant raudonam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą su (duomenys neskelbtini) g. ir susidūrė su kitu tarnybiniu automobiliu, važiavusiu su garso bei mėlyno ir raudonos spalvos šviesos signalais bei į sankryžą įvažiavusiu degant žalios spalvos šviesoforo signalui. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Tarnybiniame pranešime nustatyti pareiškėjo netyčiniai, neatsargūs, kalti veiksmai (netinkamai įvertinta situacija sankryžoje; nepakankamai įsitikinta eismo saugumu; sankryža kirsta degant raudonam šviesoforo signalui). Be to, Administracinio nusižengimo protokolu, kuris šioje byloje turi prejudicinę galia, taip pat nustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai ir konstatuota, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalies KET pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis - reikalavimo duoti kelią nevykdymas/ važiuojant per sankryžą. Taigi, minėti pareiškėjo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo patirta 20 634,21 Eur žala (apgadinus du tarnybinius automobilius). Pareiškėjas neginčija paties 20 634,21 Eur atsakovo patirtos žalos dydžio, be to, žalos dydis yra įrodytas į bylą pateiktais dokumentais (2020 m. kovo 27 d. PVM sąskaita-faktūra serija AJT Nr. 42024325, Nr. 42024328; 2020 m. balandžio 22 d. PVM sąskaita-faktūra serija AJT Nr. 42024740; b. l. 70-74). Atsakovas, vadovaujantis Aprašo 25 punktu, žalos sumos dydį, tenkantį pareiškėjui, sumažino iki 2 Bazinį dydį sudarančios sumos, t. y. 352 Eur. Pareiškėjas neginčijo šio dydžio, todėl teismas plačiau dėl jo nepasisako. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog atsakovas nustatė visas materialinės atsakomybės taikymui reikšmingas sąlygas pareiškėjo atžvilgiu.

Teismo vertinimu atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 3.6 punktu, pagrįstai aukščiau minėtus pareiškėjo veiksmus vertino kaip nedaug viršytą įprastą tarnybinę riziką. Pažymėtina, jog įprasta tarnybinė rizika nėra galima reaguojant į (duomenys neskelbtini) lygio iškvietimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nenustatė pagrindų bei esminių procedūrinių pažeidimų, kad būtų pagrindas naikinti ginčijamą Įsakymą.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Įsakymas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Iš ginčijamo Įsakymo matyti, jog jis yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. jame yra nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisės aktų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas Įsakymas galėtų būti panaikintas. Be to, ginčijamas Įsakymas yra pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens, jame yra nurodyta jo apskundimo tvarka. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismui atmetus pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą, atmestinas ir kitas su tuo susijęs išvestinis skundo reikalavimas dėl 352 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.