- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- A-2499-438/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01978-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. V. (A. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2020 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 10-V-162 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. darbo užmokesčio“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo 176 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. vasario 23 d. patruliuodamas gavo pranešimą ROIK 0120000097889, kad dešimties žmonių grupė konfliktuoja. Operatyvaus valdymo skyrius nurodė kuo skubiau vykti į įvykio vietą. Pareiškėjas vairuodamas tarnybinį automobilį naudojo garso bei mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Priartėjus prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Pareiškėjas sumažino greitį iki maždaug 30 km/val., įsitikino, kad kiti automobiliai sustojo ir davė kelią, tada pradėjo didinti greitį. Maždaug sankryžos viduryje pastebėjo iš kairės pusės atvažiuojantį kitą pažymėtą skiriamaisiais ženklais bei įjungtais garso ir šviesos signalais tarnybinį automobilį. Pareiškėjas, įvertinęs, kad stabdant ar tęsiant važiavimą tiesiai eismo įvykio išvengti nepavyks, nusprendė sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g. priešpriešinę eismo juostą, kurioje automobilių nebuvo. Ties pėsčiųjų perėja pajuto smūgį į automobilio galinės dalies kairę pusę. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. P. 2020 m. kovo 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-15001 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) pasiūlė iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoti 352 Eur žalos dalį. 2020 m. balandžio 29 d. buvo priimtas skundžiamas Įsakymas dėl 346 Eur išskaičiavimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio.
3. Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas nenustatė vienos iš privalomų materialinės atsakomybės požymių – neteisėtos veikos. Įsakyme atsakovas privalėjo pateikti konkrečią nuorodą į teisės akto nuostatą, kuri įtvirtina atitinkamą pareigą, reikalavimą ar veiklos principą, kurio pareiškėjas turėjo laikytis, bet nesilaikė ir dėl to apgadino tarnybinius automobilius. Įsakymas turėjo būti grindžiamas ne bendrąja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio 2 dalies norma, o norma, kurioje yra reglamentuojama materialinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo tvarka, t. y. Statuto 43 straipsnio 4 dalimi. Priimant Įsakymą buvo vadovautasi Tarnybinio transporto remonto organizavimo ir materialinės žalos atlyginimo aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753, (toliau – ir Aprašas), kuris yra negaliojantis. Pareiškėjo teigimu, Aprašas yra norminis administracinis aktas, todėl turėjo būti paskelbtas Teisės aktų registre. Minėto Aprašo nepaskelbus Teisės aktų registre, visa materialinės atsakomybės procedūra pagal Aprašą yra neteisėta. Be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su Įsakymu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, jog Tarnybinis pranešimas, kuris yra Įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, yra motyvuotas, jame yra nustatytas pareiškėjo tarnybinio automobilio eksploatavimo tarnybos metu nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis, sukėlus žalą atsakovui, faktas bei visos materialinės atsakomybės sąlygos, taip pat ir neteisėta veika.
6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Įsakymas nepagrįstai grindžiamas Statuto 38 straipsnio 2 dalimi, o ne Statuto 43 straipsnio 4 dalimi. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Statuto 43 straipsniu yra reglamentuojama materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka. Materialinės atsakomybės pagrindai, sąlygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuoti. Būtent Aprašas nustato apgadinto tarnybinio transporto padarytos žalos įvertinimo, remonto organizavimo ir materialinės atsakomybės taikymo praktikos policijos įstaigose suvienodinimą, materialinės atsakomybės taikymo taisykles. Aprašas nėra norminis administracinis aktas ir neturėjo būti paskelbtas. Įsakymas buvo perduotas susipažinti pareiškėjui 2020 m. gegužės 7 d.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Įsakymas nepagrįstai grindžiamas bendrąja teisės norma – Statuto 38 straipsnio 2 dalimi, o ne Statuto 43 straipsnio 4 dalimi, teismas nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Statuto 38 straipsniu, Aprašu bei Tarnybiniu pranešimu, kuris laikytinas Įsakymo sudedamąja dalimi. Įsakymas taip pat grindžiamas Statuto 38 straipsniu, Aprašo 4.5, 19, 19.2, 21 punktų nuostatomis bei pareiškėjo minimu Statuto 43 straipsniu (Tarnybinis pranešimas). Teismas pažymėjo, jog būtent Aprašas reglamentuoja apgadinto tarnybinio transporto padarytos žalos įvertinimo, remonto organizavimo ir materialinės atsakomybės taikymo praktikai policijos įstaigose suvienodinimą, materialinės atsakomybės taikymo taisykles (1 p.). Aprašu siekiama nustatyti pagrindinius žalos įvertinimo, pašalinimo ir atlyginimo principus, kuriais turi vadovautis procedūras vykdantys darbuotojai. Aprašas sudarytas atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius materialinę atsakomybę ir žalos atlyginimo institutą, tačiau jų nekeičia, todėl taikant žalos atlyginimą, būtina tiesiogiai taikyti galiojančias įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normas (2 p.).
9. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Aprašo 1 punkto nuostatas, Aprašas yra taikomas tik praktikos policijos įstaigose suvienodinimui, kas leidžia daryti išvadą, jog šis administravimo aktas neturi visuotinio taikymo požymių. Todėl Aprašas yra ne norminis, o vidaus administravimo aktas, todėl atsakovas neturėjo pareigos jį skelbti Teisės aktų registre ir pagrįstai priimdamas Įsakymą juo vadovavosi.
10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad nebuvo nustatyta jo neteisėta veika, nustatęs, kad Tarnybiniame pranešime detaliai analizuojami pareiškėjo veiksmai, nurodyta, jog nustatytas pareiškėjo tarnybinio automobilio eksploatavimo tarnybos metu nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis, sukėlus žalą atsakovui, faktas bei visos materialinės atsakomybės sąlygos. Jis grindžiamas ne tik Statuto 38 straipsniu, 43 straipsniu, bet ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 9, 186 punktų nuostatomis. Tarnybiniame pranešime aiškiai konstatuota, jog pareiškėjo vairuojamas tarnybinis automobilis degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su kitu tarnybiniu automobiliu, važiavusiu su garso bei mėlyno ir raudonos spalvos šviesos signalais bei į sankryžą įvažiavusiu degant žalios spalvos šviesoforo signalui. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Tarnybiniame pranešime nustatyti pareiškėjo netyčiniai, neatsargūs, kalti veiksmai (netinkamai įvertinta situacija sankryžoje; nepakankamai įsitikinta eismo saugumu; sankryža kirsta degant raudonam šviesoforo signalui). Be to, Vilniaus AVPK 2020 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 10-ANRJP-17815- 2020 (toliau – ir Administracinio nusižengimo protokolas), kuris šioje byloje turi prejudicinę galią, taip pat nustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai ir konstatuota, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje – KET pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis – reikalavimo duoti kelią nevykdymas važiuojant per sankryžą. Taigi, minėti pareiškėjo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo patirta 20 634,21 Eur žala apgadinus du tarnybinius automobilius. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 25 punktu, žalos sumos dydį, tenkantį pareiškėjui, sumažino iki valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, t. y. 352 Eur. Atsakovas nustatė visas materialinės atsakomybės taikymui reikšmingas sąlygas.
11. Teismas nenustatė pagrindų bei esminių procedūrinių pažeidimų, kad būtų pagrindas naikinti ginčijamą Įsakymą, taip pat konstatavo, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismo argumentai dėl Aprašo teisėtumo yra nepagrįsti. Teismas darydamas išvadą dėl Aprašo, kaip norminio teisės akto, požymių nebuvimo rėmėsi tik Aprašo 1 punkto nuostata, kurioje nurodyta Aprašo paskirtis, tačiau visiškai neanalizavo kitų Aprašo nuostatų, kurios labai detaliai nurodo, kaip yra taikoma materialinės atsakomybės taikymo procedūra. Aprašas nustato privalomas elgesio taisykles, kurių turi laikytis policijos įstaigos. Aprašas visais atvejais privalo būti taikomas, kai yra apgadinama policijos tarnybinė transporto priemonė. Aprašas yra patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro, o ne Vilniaus AVPK viršininko, todėl atsakovas tokio teisės akto neturi teisės skelbti. Aprašas vienodai turi būti taikomas visose policijos įstaigose, o ne tik atsakovo veikloje. Tai taip pat įrodo, kad Aprašas nėra vidaus teisės aktas. Atsakovas negalėjo vadovautis Aprašu, nes jis negaliojantis. Lietuvos policijos generalinio komisaro norminiai teisės aktai privalo būti skelbiami Teisės aktų registre.
12.2. Aprašas reglamentuoja policijos pareigūnų materialinės atsakomybės taikymo procedūrą, išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimą, todėl atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jis sukuria elgesio taisykles – teisės normas, visuotinai privalomas individualiais požymiais neapibūdintam subjektų ratui (policijos pareigūnams), kurios yra orientuotos į ateitį ir skirtos taikyti daug kartų. Aprašą priėmė viešojo administravimo subjektas (Lietuvos policijos generalinis komisaras), tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams. Atsižvelgiant į Lietuvos respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio nuostatas, oficialus teisės akto paskelbimas Teisės aktų registre yra būtina sąlyga norminio teisės akto įsigaliojimui.
12.3. Nors pareiškėjas neginčija aplinkybių, kurios buvo nustatytos Administracinio nusižengimo protokole, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, jog Administracinio nusižengimo protokolas turi prejudicinę galią. Protokolas yra dokumentas, kuriuo pradedama administracinio nusižengimo teisena, o ne galutinis sprendimas. Prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu, teismo sprendimu. Be to, Administracinio nusižengimo protokolu nebuvo nustatinėjamos materialinės atsakomybės sąlygos. Negalima tapatinti neteisėtų veiksmų pagal ANK ir neteisėtų veiksmų taikant materialinę atsakomybę. Teismas iš esmės pripažino, jog pareiškėjas už KET 9 ir 186 punktų pažeidimą pagrįstai buvo nubaustas du kartus, t. y. pagal ANK ir pagal Statutą, o tai yra esminis pareiškėjo teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
12.4. Atsakovas Įsakyme privalėjo nurodyti konkrečią nuorodą į teisės akto nuostatą, kuri įtvirtina atitinkamą pareigą, reikalavimą ar veiklos principą, kurio turėjo laikytis pareiškėjas, tačiau nesilaikė ir dėl to apgadino tarnybinius automobilius. Taigi atsakovas nenustatė vienos iš privalomų materialinės atsakomybės požymių – neteisėtos veikos, todėl Įsakymas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovas privalėjo nurodyti pareiškėjo pareigybės aprašymo, vidaus tvarkos taisyklių ar kito teisės akto nuostatą, kurią pareiškėjas pažeidė.
13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Jeigu nebūtų apelianto neatsargių veiksmų, kurie pasireiškė nepakankamai apdairiu, atidžiu ir rūpestingu elgesiu vairuojant tarnybinę transporto priemonę, tai, tikėtina, nebūtų atsiradusi ir atsakovo patirta žala. Todėl pasekmės šiuo atveju yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su apelianto netyčiniais kaltais neatsargiais veiksmais. Eismo įvykis yra pagrindinė priežastis, lėmusi Vilniaus AVPK nurodytų nuostolių susidarymą.
13.2. Teismas nenustatė pagrindų bei esminių procedūrinių pažeidimų, kad būtų pagrindas naikinti ginčijamą Įsakymą. Teismas pagrįstai nurodė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apelianto skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado pareigūnui vykdant tarnybines funkcijas.
15. Pareiškėjas nesutikimą su atsakovo sprendimu išieškoti iš jo darbo užmokesčio 352 Eur dydžio turtinę žalą grindžia iš esmės dviem aspektais: 1) kad ginčijamas Įsakymas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto – Aprašo, nuostatomis; 2) kad administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo yra konstatuota pareiškėjo kaltė dėl eismo įvykio, neturi prejudicinės galios, be to, paskyrus nuobaudą už administracinį nusižengimą bei priteisus turtinę žalą už tą patį eismo įvykį, jis yra baudžiamas du kartus.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliaciniu skundu ginčijamų aplinkybių, kiek tai susiję su faktinių aplinkybių ir teisės normų taikymu, pobūdis ir apimtis nulemia ir bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija atsakovui padarytos žalos dydžio, priežastinio ryšio buvimo tarp autoįvykio ir žalos atsiradimo. Dėl to šios aplinkybės, kurios yra vienos iš būtinų sąlygų atsakomybei dėl žalos atlyginimo atsirasti, nebus vertinamos bei tiriamos.
18. Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei kiti su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.
19. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.<...>“.
20. Pagal šią teisės normą, pareigūnai gali atsakyti ne vien tik už Statuto reikalavimų pažeidimą, bet ir pažeidę kitas teisės normas, kurios reglamentuoja civilinius, baudžiamuosius ir kitus teisinius santykius.
21. Turtinės žalos atlyginimo klausimus, kaip bendrosios teisės normos, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.249, 6.270, 6.280 ir kiti straipsniai. Šiuo atveju Statuto 43 straipsnis yra specialioji teisės norma, kuri nustato atitinkamas išimtis iš minėtų bendrųjų teisės normų, tačiau šios išimtys nepaneigia bendrųjų teisės normų nuostatų, o tik nustato tam tikras garantijas pareigūnams, kai pastarieji padaro turtinę žalą vidaus tarnybos institucijai, vykdydami savo tarnybos funkcijas, pvz., yra nustatyta ribota turtinė atsakomybė, kai žala padaroma dėl neatsargumo ir pan.
22. Šiuo atveju Aprašas yra žemesnės galios teisės aktas, nei prieš tai paminėtos teisės normos, todėl jo nuostatos, kurios prieštarauja aukštesnės galios teisės normų nuostatoms, negali būti taikomos. Be to, iš Aprašo matyti, kad tai yra rekomendacinio pobūdžio, vidaus administravimo dokumentas, kuriuo yra suteikiama metodinė pagalba vidaus tarnybos institucijoms, taikant teisės aktus, reglamentuojančius žalos atlyginimo klausimus. Dėl to Aprašas, kaip teisės aktas, neturi privalomojo pobūdžio.
23. Tai, kad atsakovas sprendime dėl žalos išieškojimo iš pareiškėjo nurodė Aprašo nuostatas bei nenurodė visų Statuto ar Civilinio kodekso teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, yra formalus ir mažareikšmis pažeidimas, nes tai neturėjo įtakos pareiškėjo subjektinių teisių apimčiai. Pareiškėjas argumentų, kad buvo pažeistos atitinkamos Statuto ar Civilinio kodekso normos, priimant sprendimą dėl žalos iš jo išieškojimo, iš esmės ir nenurodo. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Dėl to priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.
24. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija, jog dėl jo padaryto Kelių eismo taisyklių 9, 186 punktų pažeidimo kilo autoavarija, kurios metu buvo padaryta žala atsakovo transporto priemonėms. Tai, kad dėl šios pareiškėjo veikos kilo autoavarija, patvirtina ir 2020 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo bylos Nr. 10-ANRJP-17815- 2020 duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjui buvo skirta 5 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį. Visa tai įrodo, jog dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, neatitinkančių Kelių eismo taisyklių 9, 186 punktų reikalavimų, atsakovui buvo padaryta žala.
25. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad civilinė (turtinė) ir administracinė atsakomybė yra dvi skirtingos bei savarankiškos atsakomybių rūšys, todėl jas pritaikius asmeniui už tą pačią jo padarytą veiką, nėra pažeidžiamas dvigubo baudimo principas. Dėl to priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti bei atmetami.
26. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, dėl to tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.