Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovui S. M., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovė advokatė Vlada Buivydienė palaikė atstovaujamąjį, su ieškiniu sutiko iš dalies.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė Inga Šimaitienė nurodė, kad palaiko savo išvadą, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimu buvo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, tada vaikai buvo nedideli, dabar paaugo, jų poreikiai išaugo, todėl skirtinos ir didesnės išlaidos. Ieškovės 500 Lt prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaikų interesus ir teismų praktiką, todėl ieškinys turėtų būti tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad O. M. gimė (duomenys neskelbtini), E. M. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose vaikų motina įrašyta ieškovė Z. M., vaikų tėvu įrašytas atsakovas S. M. (5, 6 b. l.). Nepilnamečių vaikų tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-759-459/2006. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 6 punkte numatyta, jog atsakovas S. M. sūnaus O. M. ir dukters E. M. išlaikymui iki vaikų pilnametystės moka po 150 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, o ieškovė tampa vaikų turto uzufruktore (6-7 b. l.).

Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikų išlaikymo išlaidos išaugo, nes jie paaugo, sūnus lanko mokyklos aukštesnę klasę (8 c klasę, jam 14 m.), mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, perėjo į aukštesnę klasę (4 c klasę, jai 10 m.), vaikams reikia odontologo paslaugų, nes jie nešioja dantų tiesinimo plokšteles, dukrai reikia akinių, kitų sveikatos problemų vaikai neturi, todėl atsirado papildomos išlaidos gydymui, mokymo reikmenims ir vaikų ugdymui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikų būtiniems poreikiams reikia skirti po 800 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Ji nurodė, jog vienam vaikui per mėnesį skiria: maistui – 350 Lt, vaistams, vitaminams – 20 Lt, rūbams, avalynei – 80-90 Lt, mokslui, lavinimui – 50 Lt, laisvalaikiui – 40 Lt, higienos priemonėms – 25 Lt, komunaliniams mokesčiams – 60 Lt, transporto išlaidoms – 10-20 Lt. Dar moka mokesčius už mobiliuosius telefonus, 146 Lt abiems vaikams kainuoja draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, organizuoja pažintines keliones po Lietuvą. Nors į mokyklą autobusas veža nemokamai, transporto išlaidos susidaro vykstant pas odontologą į Šiaulius. Vaikams dantų tiesinimui reikalingos plokštelės, dukrai reikalingi akiniai. Teigė, kad gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name kartu su tėvais. Jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (15, 17 b. l.), ji nedirba, jau dvejus metus registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo (19 b. l.), darbo jai siūlė, bet ji atsisakė, nes neturi galimybės važinėti dirbti į Šiaulius, gauna socialinę pašalpą, kuri dabar yra 583,33 Lt, ją visą skiria vaikų išlaikymui. Nurodė, kad vaikus išlaikyti padeda tėvai, jie laiko gyvulius, augina daržoves, ji padeda tėvams dirbti ūkyje.

Atsakovas su ieškovės pateikta vaikų išlaikymui skirtų lėšų sąmata iš esmės sutiko, sutiko apmokėti vaikų gydymo išlaidas, susijusias su dantų tiesinimu ir akinių įsigijimu, nurodė, kad jis turi pasirūpinti savo senyvo amžiaus motina, kuri gyvena viena bute, jos pensija nedidelė (600 Lt), turi mokėti už nuomą ir komunalinius patarnavimus apie 400 Lt per mėnesį, nors vėliau paaiškėjo, kad minėtas butas nėra nuomojamas, o nuosavybės teise priklauso jam pačiam, nes jis jį neseniai įsigijo (80-81 b. l.), turi draugę, su kuria kartu gyvena, kuri turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos jis remia materialiai, todėl savo vaikų išlaikymui gali skirti ne daugiau kaip 275 Lt per mėnesį vienam vaikui, tiek jis ir sutiktų mokėti.

Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatą, ją grindė pirkinių kvitais, mokėjimų nurodymais, pažymomis, sutartimi (20-30, 96-112 b. l.). Akivaizdu, kad vaikams reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui, gydymui. Teismas, iš byloje pateiktų ir įvertintų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių vaikų poreikiai pastoviai auga, jiems reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui ir ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti vaikų pilnavertį gyvenimą: intensyviai ieško darbo, padeda tėvams ūkyje, kurie ją remia kartu su vaikais, organizuoja keliones po Lietuvą, supažindina su kraštovaizdžiu, rūpinasi vaikų sveikata. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis po 150 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į vaikų amžių ir vaikų poreikius, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir kt., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, kt.). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Be to, CK 3.198 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas moka teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. M. ir E. M. po 150 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, moka reguliariai, nuolat, įsiskolinimo nėra, ką patvirtino šalys teismo posėdžio metu, tačiau minėto dydžio priteisto išlaikymo nepakanka, nes vaikų poreikiai išaugo. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad vaikams skirti daugiau lėšų jis negali dėl savo materialinės padėties. Atsakovas nėra vedęs, turi draugę, remia jos nepilnamečius vaikus ir savo senyvo amžiaus motiną, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (51-59 b. l.) vairuotoju, vyksta į komandiruotes į užsienį po ES šalis, darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1140 Lt, gauna dienpinigius, tačiau jie skirti komandiruotės metu maitintis, mokėti už nakvynę, kelių mokesčius, posėdžio metu nurodė, kad sveikatos problemų neturi, tačiau dėl įtempto darbo grafiko neturi galimybių ieškotis kito geriau apmokamo darbo (komandiruotė trunka 6-8 savaites). Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 4 žemės sklypai ir butas (73-81 b. l.), transporto priemonė (72 b. l.), apie pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, duomenų nepateikė. Sprendžiant atsakovo galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, turi būti įvertinta ir tai, kad atsakovas, jo teigimu, išlaiko savo motiną ir remia draugės nepilnamečius vaikus, bet tai nėra pagrindas nemokėti didesnio išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į individualius kiekvieno vaiko poreikius ir yra akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai yra ženkliai didesni nei mažamečio. Atsakovas yra dirbantis, darbingas, neturi sveikatos problemų, gali dirbti ir uždirbti, beje, kaip ir ieškovė.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės socialinė pašalpa šiai dienai yra 583,33 Lt (95 b. l.). Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su vaikais gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame kartu gyvena jos tėvai, visi dalinasi mokesčius už komunalinius patarnavimus, tačiau taipogi teigė, kad tie patys tėvai prisideda prie vaikų išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodomos išlaidos yra didesnės, negu jos gaunamos pajamos, ji teigė, kad visą pašalpą skiria vaikų išlaikymui, sau nepasilieka nieko. Jau atmetus pačios ieškovės pragyvenimui skirtas lėšas, būtinų vaikų poreikių tenkinimui ieškovė pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį negalėjo tiek išleisti kas mėnesį vaikams. Tačiau negalima paneigti, kad ieškovė deda visas pastangas, kad susirasti darbą (negalėjo įsidarbinti, nes darbas buvo siūlomas Šiaulių mieste, ji iš kaimo, neturėdama vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės, neturi galimybės laiku atvykti iš rajono į Šiaulius, o į rajone siūlomą darbą buvo daug norinčių ir pasirinko ne ją, išsilavinimo, reikalingo gauti kvalifikuotesnį darbą, neturi ir neturi galimybių jį įsigyti), pagerinti vaikų padėtį ir sumažinti jų socialinę atskirtį palyginti su kitais vaikais.

Konstatuotina, kad byloje surinkta įrodymų, kurie pagrindžia ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei jos, kas įgalina atsakovą prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes abu turi du išlaikytinius (savo nepilnamečius vaikus), ieškovė neturi turto, o atsakovas jo turi, be to, butą įsigijo nuosavybės teise visai neseniai (2014-09-02), vaikai sveiki, nors jiems reikia odontologo pagalbos dėl dantų tiesinimo ir mergaitei reikia akinių, tačiau kitų specialiųjų poreikių, dėl kurių turėtų būti ženkliai didinamas išlaikymo dydis, neturi. Teismo nuomone, didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui, ir tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Teismas pripažįsta, kad atsakovui nepilnamečiams vaikams išlaikyti kas mėnesį mokant po 150 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaikų teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga ir perkelti vaikų išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nėra pagrindo. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaikų vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus šalių turtinę padėtį, kuri atsakovo yra geresnė, nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad vaikai neturi jokių didelių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, taigi atitinkamai jiems nereikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, išlaiko senyvo amžiaus motiną, nors nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas yra pajėgus teikti savo vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, tačiau iš dalies. Siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, teismas pritaria ieškovės argumentams, kad mokyklinio amžiaus vaikų poreikiai per aštuonerių metų laikotarpį ženkliai pasikeitė, šių aplinkybių neginčija ir atsakovas, todėl 2006-06-12 teismo sprendimu iš atsakovo priteistas po 150,00 Lt išlaikymas didinamas iki 400,00 Lt periodinių išmokų per mėnesį kiekvienam vaikui. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaikų poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo.

Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Be to, ieškovė prašo taikyti priverstinę hipoteką atsakovo S. M. nekilnojamajam turtui. Teismui nustačius, kad vaiko išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), teismas, vadovaudamasis CK 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko turto įkeitimą (hipoteką). Priverstinis įkeitimas (hipoteka) gali būti teismo nustatytas tiek prieš teismui priimant sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš esmės, tiek priimant tokį sprendimą ar jį priėmus. Jeigu teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo nevykdoma, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka (CPK XXXVI skyrius). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba, darboviečių nekeičia, savo gyvenamojoje vietoje randamas, jam skelbti paieškos byloje nereikėjo, į tai, kad gauna pastovias pajamas (darbo užmokestį), reguliariai moka vaikams Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-06-12 sprendimu priteistą išlaikymą, įsiskolinimo už priteistą vaikams išlaikymą nėra, ką teismo posėdyje nurodė atsakovas, tai pripažino ir patvirtino ieškovė, todėl ieškovės prašymas taikyti priverstinę hipoteką atsakovo S. M. nekilnojamajam turtui atmestinas.

LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimus pagal ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad patenkinama 80 procentų ieškovės reikalavimų, skaičiuojant nuo padidintos sumos, tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (31-32 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2014-10-29 pažymą Nr. VI-1971(7.1577) sudaro 617,80 Lt, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 494,24 Lt valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (92 b. l.), 90,00 Lt žyminis mokestis (93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) ir 20,15 Lt pašto išlaidų.

Atsakovas įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-759-459/2006 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams O. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-08-07) iki vaikų pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 494,24 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt keturis litus, 24 ct) teisinės pagalbos išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 110,15 Lt (vieną šimtą dešimt litų, 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.