Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3004-142/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-16
Bylos Nr.: I-3004-142/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01681-2015-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas: A. V., J. M.
Trečiasis asmuo: M. T., AB „Lietuvos geležinkeliai“, S. K., J. C., N. P., J. R., V. R., I. B., A. S.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-3004-142/2016Proceso Nr. 3-61-3-01681-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės, Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui, pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos A. V. atstovui J. V. (J. V.), atsakovo atstovui K. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui M. T., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir A. V. (mirusios pareiškėjos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjų) skundą dėl sprendimų dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys S. K., J. C., M. T., N. P., J. R., V. R., I. B., A. S., AB „Lietuvos geležinkeliai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje nagrinėjami pareiškėjos A. V. 2016 m. rugpjūčio 19 d. patikslinto skundo reikalavimai: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 dalis, kurios liečia nustatytus servitutus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0711 ha) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) panaikinti ginčijamuose sprendimuose padarytus neteisėtus įrašus dėl kelio servituto nustatymo ir žemės ūkio paskirties statusą ginčijamam sklypui suteikimą; 3) ginčijamo sklypo ribas, plotą ir vietą perprojektuoti taip, kad dabartinio kelio servituto plotas 0,0711 ha ir vieta nebūtų įtraukti į perprojektuotą žemės sklypo vietą ir plotą, o pasiliktų vietoje ir būtų priskirta galimai būsimam vietinės reikšmės viešajam keliui; 4) neturint galimybės įvykdyti 3 punkto reikalavimo, praplėsti sklypo ribas į trūkstamą dalį 0,0711 ha besiribojančiuose sklypuose kitoje vietoje; 5) priteisti pareiškėjai A. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1503,81 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o jeigu atsakovas ginčo sklypo ribas į trūkstamą dalį 0,0711 ha praplės besiribojančiuose sklypuose kitoje vietoje, turtinės žalos dydis bus 1118,31 Eur.

Kita pareiškėja J. M. (duomenys neskelbtini) pirminio skundo ir patikslinto skundo, kuriuos padavė mirusi pareiškėja J. M., netikslino, todėl šios pareiškėjos reikalavimais teismui laikomi mirusiosios pareiškėjos vardu pateikti ir priimti reikalavimai. Tačiau ši pareiškėja neišreiškė savo pozicijos, nenurodė teismui, ar ji palaiko pirminius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad byloje įvyko teisių perėmimas, toliau išdėstoma bylos eiga. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 16 d. buvo gautas J. M. (duomenys neskelbtini) skundas, pasirašytas pareiškėjos įgalioto asmens J. V. Teisme 2015 m. kovo 31 d. gautas pareiškėjos įgalioto atstovo J. V. pasirašytas patikslintas skundas, kuriame keliami tokie reikalavimai: 1) panaikinti NŽT 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058 dalis dėl servitutų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0711 ha) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių suprojektuoti pareiškėjai 0,0711 ha ploto žemės sklypą kitoje vietovėje, nes tokiu būdu jai bus padengtas galimai padarytas materialinis nuostolis.

Šis patikslintas skundas buvo priimtas teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi.

2015 m. gruodžio 28 d. gautas pareiškėjos atstovo pasirašytas patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 dalis, kurios liečia nustatytus servitutus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0711 ha) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) panaikinti ginčijamuose sprendimuose padarytus neteisėtus įrašus dėl kelio servituto nustatymo ir žemės ūkio paskirties statusą ginčijamam sklypui suteikimą; 3) ginčijamo sklypo ribas, plotą ir vietą perprojektuoti taip, kad dabartinio kelio servituto plotas 0,0711 ha ir vieta nebūtų įtraukti į perprojektuotą žemės sklypo vietą ir plotą, o pasiliktų vietoje ir būtų priskirta galimai būsimam vietinės reikšmės viešajam keliui; 4) neturint galimybės įvykdyti 3 punkto reikalavimo, praplėsti sklypo ribas į trūkstamą dalį 0,0711 ha besiribojančiuose sklypuose kitoje vietoje; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjai patirtus turtinius ir neturtinius nuostolius pinigais, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nustatant žalos sumą taip, kad užteiktų lėšų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) žemę paversti žemės ūkio paskirties žeme; 6) esant reikalui, jeigu atsakovas kvestionuos apaugusio medžiais ir krūmais sklypo realią būklę bei kitą geresnį privažiavimą prie sklypo, įpareigoti atsakovą patikrinti vietoje pareiškėjos nurodomus faktus (tai siejama su galimais nuostoliais, kurių padengimo reikalaus pareiškėja).

2016 m. sausio 5 d. nutartimi teismas priėmė dalį patikslinto skundo reikalavimų (nuo 1-jo iki 4-ojo). Dėl patikslinto skundo 5-ojo ir 6-ojo reikalavimų šia nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

2016 m. sausio 12 d. teisme gautas A. V. pareiškimas, kuriame prašoma bylą sustabdyti dėl pareiškėjos mirties (duomenys neskelbtini).

2016 m. vasario 24 d. teismo nutartimi administracinė byla sustabdyta iki paaiškės mirusio asmens (pareiškėjos) teisių perėmėjai.

2016 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, mirusi pareiškėja pakeista jos teisių perėmėjomis J. M. (duomenys neskelbtini) ir A. V. (duomenys neskelbtini)

2016 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas pareiškėjos A. V. patikslintas skundas, nurodoma, kad šiuo skundu šalinami ir trūkumai, kuriuos teismas nurodė 2016 m. sausio 5 d. nutartimi.

Patikslintame skunde keliami tokie reikalavimai: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 dalis, kurios liečia nustatytus servitutus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0711 ha) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) panaikinti ginčijamuose sprendimuose padarytus neteisėtus įrašus dėl kelio servituto nustatymo ir žemės ūkio paskirties statusą ginčijamam sklypui suteikimo; 3) ginčijamo sklypo ribas, plotą ir vietą perprojektuoti taip, kad dabartinio kelio servituto plotas 0,0711 ha ir vieta nebūtų įtraukti į perprojektuotą žemės sklypo vietą ir plotą, o pasiliktų vietoje ir būtų priskirta galimai būsimam vietinės reikšmės viešajam keliui; 4) neturint galimybės įvykdyti 3 punkto reikalavimo, praplėsti sklypo ribas į trūkstamą dalį 0,0711 ha besiribojančiuose sklypuose kitoje vietoje. Tai jau priimti anksčiau mirusiosios pareiškėjos skundo reikalavimai.

Kiti skundo reikalavimai: 1) priteisti pareiškėjai A. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1503,81 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o jeigu atsakovas ginčo sklypo ribas į trūkstamą dalį 0,0711 ha praplės besiribojančiuose sklypuose kitoje vietoje, turtinės žalos dydis bus 1118,31 Eur; 2) įpareigoti atsakovą pateikti teismui žemėlapius ir kosminio palydovo nuotraukas bei kitą informaciją, kurios pagrindu atsakovas, vykdant savo pareigas nustatinėti apleistus žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir juos įtraukti į apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą, nustatė ir 2014 m. įtraukė ginčo sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą (ŽIS).

Pirmasis iš naujai pareikštų reikalavimų teismo priimtas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (t. III, b.l. 34-36). Antrąjį reikalavimą priimti ta pačia nutartimi teismas atsisakė, nutartis įsiteisėjo.

Atitinkamai byloje nagrinėjami pareiškėjos A. V. 2016 m. rugpjūčio 19 d. patikslinto skundo reikalavimai, nurodyti pirmoje šio sprendimo pastraipoje.

2015 m. kovo 31 d. pateiktame patikslintame skunde pareiškėja (mirusi) buvo nurodžiusi, kad 2015 m. vasario 12 d. ji iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Vilniaus rajono skyrius, Skyrius) gavo 2015 m. vasario 10 d. pranešimą Nr. 48SD-1547-(14.48.104.), iš kurio sužinojo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 48S-1077 jai atkurtos nuosavybės teisės. 2015 m. vasario 13 d. iš Skyriaus atsiėmė 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 48S-1077. Šiuo sprendimu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 1,6909 ha sklypui, žemės ūkio paskirties sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0959 ha, (duomenys neskelbtini), 0,7770 ha, (duomenys neskelbtini), 0,4470 ha, Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3710 ha, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodytiems sklypams nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai. Atsiimant sprendimą pareiškėja gavo ir Skyriaus (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058 „Dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir servitutų nustatymo“. Pareiškėja nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. ji (per atstovą) Skyriui buvo pateikusi pastabas dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nes šio sklypo ploto sąskaita buvo įskaičiuotas kelio plotis 0,0711 ha, kuris yra už žemės sklypo ribų. 2014 m. lapkričio 6 d. pareiškėja gavo Skyriaus 2014 m. lapkričio 4 d. atsakymą Nr. 48SD-(14.48.104)-12629 į minėtas pastabas. Į pastabas nebuvo atsižvelgiama. Pareiškėja manė, kad toks sprendimas yra tarpinis ir jo neskundė. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su sprendimais: 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 48S-1077 ir 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058, su tomis jų dalimis, kuriose sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus 0,0711 ha plote.

Nesutikimo priežastis nurodo tokias: 1) nedavė sutikimo nustatyti servitutą, tai matyti iš 2014 m. birželio 30 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akto įrašo „nesutinku“; 2) kelias toje vietoje buvo ir jis tik ribojosi su pareiškėjai projektuotu žemės sklypu, todėl jo nebuvo galima įtraukti į sklypo plotą – pareiškėjai nuosavybės teisė atkurta į žemės ūkio paskirties žemės sklypą; 3) faktiškai kelias nėra išlikęs, jo plotas apaugęs krūmais ir medžiais; 4) pareiškėja nebuvo kviečiama dalyvauti svarstant servituto nustatymą, nenustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija tarnaujančio daikto savininkui (pareiškėjai), o dėl to pareiškėja papildomai turi gauti 0,0711 ha ploto sklypą.

Pareiškėja pažymi, kad skundžiamus aktus gavo tik 2015 m. vasario 13 d.

2015 m. kovo 31 d. patikslintame skunde išdėstomi analogiški motyvai ir argumentai.

2015 m. gruodžio 28 d. gautas patikslintas skundas (t. II, b.l. 38-52). Papildomai servitutas ginčijamas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės nutarimu „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklių 15 p.), Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (46 p., 48.3 p.). Šiame skunde keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo, kadangi neteisėtai nustačius servitutą, pareiškėja patyrė nuostolius. Be to, šiame skunde pareiškėja dar nurodo, kad ginčo sklypo iš viso neįmanoma naudoti pagal tikslinę jo paskirtį, nes visas sklypas apaugęs medžiais ir krūmais. Dėl to pareiškėjai taip pat padaryta žala. Taip pat teigia, kad įrašant į ginčijamą sprendimą, jog sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, į sprendimą įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Prilygina tai dokumento klastojimui.

2016 m. rugpjūčio 19 d. patikslintame skunde pareiškėja A. V. nurodo, kad ji kaip mirusios pareiškėjos dukra, turi teisę patikslinti skundą ir prašyti žalos atlyginimo ir savo vardu, nes visą laiką rūpinosi sergančios mamos nuosavybės teisių atkūrimu, kuris buvo vilkinamas, tame tarpe ir dėl vykusių ikiteisminių tyrimų dėl pareigūnų, tvarkiusių nuosavybės teisių atkūrimo reikalus, veiksmų. Pareiškėja pagrindžia savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinę žalą kildina iš to, kad atsakovas į sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, nes visas sklypas yra apleistas, apaugęs medžiais ir krūmais. Nurodytą faktą patvirtina 2016 m. kovo 23 d. antstolio surašytas „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas“ ir kiti dokumentai. Pareiškėja remiasi ir Žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-212 „Dėl apleistų žemės ūkio naudmenų ploto nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, NŽT direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-267 „Dėl žemės informacinės sistemos nuostatų ir žemės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“, Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“. Nurodo, kad atsakovas NŽT dar 2014 m. įtraukė ginčo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į nustatytų apleistų žemės sklypų plotų sąrašą I. T., jau 2014 m. birželio 30 d. atliekant kadastrinius matavimus atsakovas žinojo, jog sklypo būklė, jo paskirtis neatitinka žemės ūkio paskirties žemės statusui, tačiau nesiėmė priemonių įrašyti teisingus duomenis į sprendimą, kuriuo atkurta nuosavybės teisė. Tokiais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala yra tai, kad sklypas 0,0777 ha visame plote prarado savo pirminę pagrindinę paskirtį/savybę, o pareiškėja neteko nurodyto dydžio ploto derlingos žemės. Taip pat turtinė žala padaryta neteisėtai nustačius 0,0711 ha servitutinį kelią. Žala padaryta pažeidžiant jau ankstesniame skunde nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius servituto nustatymą administraciniu aktu. Nurodo, kad ir pati pareiškėja naudojasi kitu privažiavimu į sklypą, einančiu iš pagrindinio asfaltuoto kelio (duomenys neskelbtini). Taip pat žala atsiras ir iš to, jog už apleistus žemės ūkio paskirties žemės sklypus yra mokamas didesnis žemės mokestis valstybei.

Pareiškėja nurodo, jog vertintojai nustatė, jog apleisto žemės sklypo vertė yra 2640 Eur. Taip pat byloje yra pateiktas paskaičiavimas, kad to sklypo pavertimas žemės ūkio paskirties žemės sklypu kainuotų 786,5 Eur. Dėl servituto nustatymo padaryta 313,55 Eur žala. Susumuojant du pastaruosius skaičius pareiškėja nurodo 1100 Eur žalą, prideda kitas išlaidas ir gauna 1503,76 Eur turtinę žalą. Taip pat nurodomos kitos turėtos išlaidos: už atliktą žemės sklypo vertės nustatymą, už faktinių aplinkybių konstatavimą, už pateiktą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Taip pat nurodo, kad jeigu atsakovas padidintų sklypą besiribojančiuose sklypuose nustatyto servituto dydžiu, žala sudarytų 1118,31 Eur. Pareiškėja nurodo, kad gretimas sklypas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas tokiu pačiu pagrindu, kokio prašė ir pareiškėja, t.y. be servitutinio kelio.

Dėl neturtinės žalos paaiškina, kad neturtinę žalą atsakovas sukėlė tuo, kad į ginčijamus sprendimus sąmoningai ir tyčia įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją ir neteisėtai, pažeisdami pareiškėjos nurodytus teisės aktus, nustatė kelio servitutą. Pareiškėja nurodo, kad pažeidžiant piliečių nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą reglamentuojančius aktus, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo slepiamas nuo pareiškėjos, mano, kad tai buvo kerštas ir tuo buvo siekta sutrukdyti skųsti sprendimą, sprendimo priėmimas buvo vilkinamas. Nurodo, kad pareiškėja patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, nežinomybę, pažeminimą prarado pasitikėjimą valstybe. Dėl to atsirado sveikatos sutrikimų. Nurodo, kad ir pareiškėjos motina, kuri mirė, patyrė ilgalaikius emocinius išgyvenimus, dėl to neteko sveikatos. Nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pradėtas 1993 m. gruodžio 21 d. ir trūko nepateisinamai ilgai. Pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą įvertino 5000 Eur suma.

Teismo posėdyje pareiškėja A. V. nedalyvavo, apie posėdį jai pranešta. Pareiškėjos atstovas palaikė skundo motyvus, argumentus ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad greta ginčo sklypo yra laisvos žemės, kurioje gali būti suformuotas trūkstamas žemės sklypas, kuriuo būtų atlyginta už neteisėtai nustatytą servitutą. Pareiškėja J. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžius buvo informuojama (teismo šaukimas į 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdį įteiktas (t. III, b.l. 47) kartu su 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas, pakeičiant pirminę pareiškėją, įtraukiant į bylą teisių perėmėjas (t.II, b.l. 102), teismo pranešimas apie 2016 m. spalio 27 d. posėdį išsiųstas 2016 m. rugsėjo 8 d.t. III, b.l. 69, kita pusė, t. III, b.l. 71), prašymų teismui neteikė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (NŽT įgaliojo atstovauti atsakovą šioje byloje, t. I, b.l. 63) į vėliausiai gautą patikslintą skundą pateikė atsiliepimą (t. III, b.l. 77-83), kuriame nurodė, kad su patikslintu skundu nesutinka.

NŽT Vilniaus rajono skyrius teikė atsiliepimus: 2015 m. balandžio 29 d., (t. I, b.l. 51-62), 2016 m. sausio 14 d. (t. II, b.l. 60-69), 2016 m. rugsėjo 29 d. (t. III, b.,l. 77-83).

Atsiliepimuose nesutiko su teikiamais patikslintais skundais.

Paaiškino, kad pareiškėjai J. M. (mirusiai), jos įgaliotam atstovui J. V., A. V., Skyriaus 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. 48SD-1547-(14.48.104.) buvo pateikta informacija apie nuosavybės teisių atkūrimą J. M. ir pasiūlyta dokumentus atsiimti NŽT Vilniaus rajono skyriuje, dokumentus atsiėmė 2015 m. vasario 13 d. pareiškėjos įgaliotas atstovas J. V. pasirašydamas J. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Mano, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas, todėl yra pagrindas bylą nutraukti.

Atsiliepime paaiškino, kad kelio servitutas, einantis per pareiškėjos (mirusios) sklypą, suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2.3-12784-(41). Per šį suprojektuotą kelio servitutą buvo numatytas privažiavimas prie tame projekte suprojektuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Panaikinus pareiškėjos ginčo sklype kelio servitutą, kitų sklypų savininkai liktų be privažiavimo, kuris suprojektuotas. Taip pat nurodė kitus asmenis, kurie taip pat liktų be privažiavimų į savo sklypus, nors tie privažiavimai yra suprojektuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3217.

Paaiškina, kad pareiškėja J. M. pagal 2002 m. liepos 17 d. parengtą išvadą Nr. 5697 turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą 1,36 ha ploto žemę. Pareiškėjos įgaliotas asmuo J. V. 2012 m. spalio 23 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektavime ir parinko žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pasirašė priede 2 prie protokolo. Minėtame priede nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir taikomi servitutai, todėl pareiškėja žinojo, kad pasirinktame sklype bus taikomi kelio servitutai. NŽT (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3217 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šio įsakymo 1 priede, 337 eilutėje nurodoma, kad pareiškėjai suprojektuotas 0,78 ha ploto ginčo sklypas, kuriam nustatyti kelio servitutai ir nurodytas jų turinys.

Informacija skelbta viešai, todėl pareiškėja su ja galėjo susipažinti.

Atsižvelgiant į NŽT (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-868 pareiškėjos įgalioti asmenys A. V. ir J. V. Vilniaus įmonės valstybinės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus (toliau – Geodezijos skyrius) 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr. VS 2(1)-282-15 buvo pakviesti į pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų 2014 m. birželio 30 d. vyksiančius kadastrinius matavimus. Matavimuose dalyvavo J. V., tačiau nepasirašė paženklintų žemės sklypų planuose ir žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose, pareiškėja apie atliktus kadastrinius matavimus buvo supažindinta Geodezijos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu atsiunčiant paženklintų žemės sklypų planų ir ribų paženklinimo-parodymo aktų kopijas.

Vilniaus rajono skyrius gavo pareiškėjos įgalioto asmens J. V. 2014 m. rugsėjo 10 d. raštą su pastabomis dėl žemės sklypų ženklinimo bei nustatytų kelio servitutų. Vilniaus rajono skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. raštu nusprendė, kad pastabos yra nepagrįstos, informavo, kad pareiškėjai bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiame rašte nurodė ir apskundimo tvarką, kuri nustatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, nurodė apskundimo terminus, tačiau pareiškėja šio sprendimo neskundė.

Pareiškėja 2015 m. vasario 13 d. gavo Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kurį ginčija šioje byloje. Atsakovo nuomone toks sprendimas, kadangi jį priėmė teritorinis padalinys, taip pat turėjo būti ginčijamas pirmiausiai neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, o ne tiesiogiai teismui.

Todėl mano, kad yra pagrindas bylą nutraukti.

Paaiškina dėl servitutų nustatymo. Nurodo, kad servitutas suprojektuotas žemėtvarkos projekte. Nurodo, kad jeigu aptariant sklypo ribas pretendentas su vieta ir ribomis nesutinka, projekto autorius surašo aktą, kuriame nurodo nesutikimo priežastis ir pateikia savo išvadas. Iš pareiškėjos iki projekto tvirtinimo nesulaukta jokių pastabų dėl ginčo sklypo.

Nesutinka su skundo reikalavimu, kad servitutas neturi būti įskaičiuotas į sklypo plotą. Remiasi Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 23 straipsniu.

Dėl reikalavimo suprojektuoti 0,0711 ha ploto žemės sklypą kitoje vietoje paaiškina, kad pareiškėja neteikė jokių pastabų dėl negalimumo naudoti sklypą pagal tikslinę žemės paskirtį. Šis klausimas iškeltas tik teisme. Dėl atlygintinumo paaiškina, kad nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlyginimo klausimo, tarnaujančio daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos ir nuostolių atlyginimo.

Vilniaus skyrius atsiliepime į 2015 m. gruodžio 28 d. patikslintą skundą (t. II, b.l. 60-69) nesutinka su patikslintu skundu. Atsiliepime teikiami iš esmės tokie patys argumentai, kaip ir pirmiau teiktame atsiliepime. Papildomai dėl ginčo sklypo paskirties paaiškina, kad 2012 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti pasirinktos teritorijos ribos plotas (laisvos valstybinės žemės planas), nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštis. Su šiais duomenimis pareiškėjos atstovas J. V. projektavimo metu buvo supažindintas, pasirinko ginčo sklypą. Žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 14 d. įsakymu, suprojektuotam ginčo sklypui buvo nustatyta žemės ūkio žemės paskirtis. Vilniaus rajono skyrius 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu suformavo ginčo sklypą ir patvirtino jo kadastro duomenis, kuriuose nurodyta, kad sklype naudmenas sudaro 0,7059 ha pievos, 0,0711 ha keliai, ginčo sklypo plane pažymėti simboliai, vaizduojantys pievą ir krūmus. Remiasi Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinta tvarka (toliau – Tvarka), šios Tvarkos 3 punktu. Taip pat Metodikos 43 punktu, 73 punktu.

Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į patikslintą skundą (t. III, b.l. 77-83) nurodo, kad su skundu nesutinka.

Šiame atsiliepime pasisako dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Paaiškina dėl pareiškėjos nurodomų neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad ginčo sklypo būklė pareiškėjai buvo žinoma, apie ją viešai paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo plane ir žiniaraštyje, kurie buvo patvirtinti Vilniaus rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu. Nurodo, kad sklypas suformuotas ir nuosavybės teisė į jį atkurta laikantis visų šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai sklypas atiduotas nuosavybėn neatlygintinai atsižvelgiant į vietovėje nustatytas naudmenas už 2002 m. liepos 17 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybę nurodytą vertę. Todėl pareiškėja nepatyrė jokios turtinės žalos. Sklypo būklė nėra ta priežastis dėl kurios nebūtų galima jo suteikti pretendentams atkuriant nuosavybės teises, ginčo sklypas yra tinkamas verstis žemės ūkiu ir vystyti žemės ūkio produktų gavybą, paskirtis nustatyta teisingai.

Pareiškėja pasirinko žemės sklypą, pasirašė, kad sutinka su jo ribomis ir servitutais, jai taikytinos Žemės įstatyme 21 straipsnyje nurodytos žemės savininko pareigos – naudoti žemės sklypą pagal nustatytą paskirtį. Palaiko anksčiau išsakytus argumentus dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjos ir greta esantys sklypai ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. (duomenys neskelbtini) savaime nereiškia, kad jie turi privažiavimą. Kelio nuovažų įrengimas yra griežtai reguliuojamas teisės aktais, todėl tai nereiškia, kad greta esančiuose sklypuose nereikėjo nustatyti kelio servituto.

Taip pat nurodo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina įvertinti, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pareiškėja nepatyrė jokios žalos. Nurodo, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nesutinka su pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis dėl jos sužinojimo apie ginčo sklypo ribas, nustatytą servitutą. Nurodo, kad pareiškėjos atstovas buvo supažindintas su sklypo ribomis, paskirtimi, naudmenomis, servituto nustatymu dar iki priimant sprendimą dėl sklypo suformavimo. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl sprendimo slėpimo, dėl vykdytų ikiteisminių tyrimų, nepagrįsti, prašo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-136-464/2016. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Papildomai aiškino, kad pareiškėjos atstovas teisme išsakytais argumentais siekia ginti viešą interesą, tačiau jam įstatymu tokia teisė nesuteikta.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. R., J. R., J. C., N. P. 2016 m. spalio 24 d. pateikė teismui pareiškimus, kurie yra atsiliepimai į A. V. skundą (t. III, b.l. 177-180). Atsiliepimuose pritariama pareiškėjos A. V. skundo reikalavimams. Nurodoma, kad kelio servitutai, nustatyti ir gretimuose sklypuose turi būti panaikinti, turi būti suprojektuotas ir įrengtas vietinės reikšmės kelias, nes tuo keliu privažiuojama prie 12-os sklypų. Remiasi Metodikos 46 p., 48.3 p. Prašo skundą tenkinti.

Teismo posėdyje šie tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems pranešta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į skundą (t. III, b.l. 168-169). Atsiliepime nurodė, kad bendrovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo plotas 36,5709 ha. Sklype yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – geležinkelio kelio ir jo įrenginių apsaugos zona – kurios nustatomos vadovaujantis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 bei Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatomis. Sklype taip pat nustatytos valstybinės sienos apsaugos objektų, įrenginių veikimo ir apsaugos zonos, bei geležinkelio kelias yra aptvertas tvora nuo pasienio su Baltarusijos Respublika iki Kenos geležinkelio stoties. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas praplėsti sklypo ribas, galimai į bendrovės valdomą sklypo dalį, yra netenkintinas ir netikslingas dėl šiam žemės sklypui taikomų specialiųjų naudojimo sąlygų. Pažymi, kad pareiškėjos žemėje esančiu servitutiniu keliu bendrovė nesinaudos, kadangi teritorija (geležinkelio kelias) yra aptverta ir privažiavimas prie bendrovės valdomo žemės sklypo įmanomas tik specialiose vietose. Artimiausias privažiavimas (vartai) yra šalia pralaidos (duomenys neskelbtini).

Atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, skundą spręsti paliko teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. T. iš esmės palaikė skundą, paaiškino, kad kelio servitutas sklype nustatytas nepagrįstai, tačiau neigė, kad yra galimybė kur nors greta pareiškėjos sklypo suformuoti papildomai naują sklypą, taip pat neigė galimybę, kad toje vietovėje gali būti suformuotas vietinis kelias privažiavimui prie sklypų, nors toks kelias jos manymu yra būtinas, nes ji pati negalinti patekti į jai suteiktą sklypą kitaip, kaip tik per kitų asmenų sklypus.

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. M.“ (t. I, b.l. 6, 22) dalies, kuria J. M. perduodama neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7770 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (nurodyto sprendimo p. 1.3 dalis), (toliau – ginčo sklypas); dėl nurodyto sprendimo 2 p. nustatyto žemės servituto minėtam sklypui – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), skl. Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0711 ha plote.

Nurodytas sprendimas ginčijamas tuo pagrindu, kad sprendime neteisingai nurodyta, jog ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), nes pareiškėjos A. V. manymu sklypas neatitinka nurodytos paskirties, yra visiškai apleistas ir nurodytai paskirčiai netinkamas; sprendimo dalis ginčijama tuo pagrindu, kad kelio servitutas ginčo sklype nustatytas neteisėtai.

Taip pat ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058 (t. I, b.l. 7-8, 23-24), kuriuo ginčo sklypas yra suformuotas, patvirtinti jo kadastro duomenys, nustatyti VĮ Valstybės žemės fondo specialisto parengtose kadastro duomenų bylose. Šio sprendimo nustatomosios dalies 2 p. nurodyta, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis daiktas); žemės sklypui nustatomas 0,0711 ha ploto kelio servitutas.

Pareiškėja A. V. kelia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, taip pat dėl to, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pernelyg ilgas, jo metu buvo pažeidžiamos jos motinos teisės, o pareiškėja atstovavo savo motinai, vėliau buvo pažeidžiamos ir jos teisės.

Byloje yra nustatyta nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant ginčo lygiavertį sklypą pareiškėjai (mirusiai), eiga.

Nustatyta, kad mirusiai J. M. 2002 m. liepos 7 d. išduota Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 106), Išvada skirta perduoti (duomenys neskelbtini). Pagal šią išvadą pareiškėjai ir buvo atkurta nuosavybė į ginčo sklypą, perduodant šį sklypą neatlygintinai nuosavybėn.

Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2.3-12784-(41) (t. II, b.l. 2-10) patvirtinti Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 2.3-5211-(41) patvirtinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos bei laisvos valstybinės žemės planai bei duomenys (prieduose 4-12). Šiuo įsakymu patvirtintos suformuotų žemės sklypų ribos ir plotai ir jiems taikomos specialiosios naudojimo sąlygos. Atsakovas nurodė, kad jau šiuo įsakymu suprojektuotas kelio servitutas per ginčo sklypą, šiuo keliu suprojektuotas privažiavimas prie patvirtintų ir suformuotų žemės sklypų, kurių projekto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl panaikinus servitutą ginčo sklype be privažiavimo liktų nurodytų sklypų savininkai (jie buvo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis). Pareiškėjos atstovas šios aplinkybės, kad kelio servitutas buvo suprojektuotas dar iki pareiškėjai pasirenkant sklypą, neginčija, tačiau teigia, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su žemėtvarkos projektais, kuriuose suprojektuotas kelio servitutas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1807 nutarta vykdyti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (t. II, b.l. 82-83). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos (mirusios) įgaliotas atstovas J. V. 2012 m. spalio 23 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektavime ir pasirinko žemės sklypus, tame tarpe ir sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimą patvirtino pasirašydamas prie protokolo 2-me priede, kuriame buvo nurodyti taikomi kelio servitutai (2012 m. spalio 23 d. protokolas Nr. 48NS-(14.48.65)-130, t. I, b.l. 179-181, 182-184). Pareiškėjos įgaliotas atstovas J. V. 1-me protokolo priede pasirašė be pastabų, nors priede servitutas nurodytas (t. I, b.l. 183). Byloje yra NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimo protokolas (t. II, b.l. 72-81). Iš šio protokolo duomenų matyti, kad buvo svarstomi pareiškėjos (mirusios) atstovo J. V. keliami klausimai, bet nurodytas atstovas nekėlė klausimo dėl kelio servituto, o dėl sklypo žemės būklės nurodė tik sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,74 ha. Šiame protokole taip pat nurodyta, kad pagal Išvadą Nr. 5697, 2012 m. spalio 23 d. susirinkime suprojektuoti žemės sklypai, tame tarpe ir Nr. (duomenys neskelbtini), 0,78 ha.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3217 Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo patvirtintas projektas ir juo suformuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatytos žemės naudojimo paskirtys, būdai ir specialiosios naudojimo sąlygos bei servitutai (t. III, b.l. 59-63, t. III, b.l. 95-96, 1-as priedas, t. III, b.l. 97-137, 2-as priedas, t. III, b.l. 138-139). Šio įsakymo 1-me priede J. M. nurodyta Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prie Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas žemės ūkio paskirties sklypas, 0,78 ha, ir pažymėta, kad taikomas kelio servitutas (t. III, b.l. 127). Šis įsakymas buvo keičiamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4411 (t. I, b.l. 74-75), pakeistas 1-as priedas, kur grafoje Specialiosios sąlygos ir apribojimai, servitutai prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7770 ha, nurodyta „Servitutai: 114;214“. Nustatyta, kad J. M. (mirusios) atstovai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2014 m. rugsėjo 10 d. pastabas, tame tarpe ir dėl ginčo sklypo (t. I, b.l. 78-79), kur keliamas klausimas dėl servituto ir sklype augančio beržyno. Į šias pastabas pateiktas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. spalio 4 d. atsakymas Nr. 48SD-(14.48.104)-12629 (t. I, b.l. 76-77), kuriame nurodyta, kad pastabos yra nepagrįstos, nurodyta, kad raštas gali būti skundžiamas NŽT direktoriui, kaip tai numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis. Pareiškėja ar jos atstovai šio rašto NŽT direktoriui neskundė. Raštas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika) nuostatomis. Nurodyta faktinė aplinkybė, jog Vilniaus rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 14 d. įsakymu J. M. suprojektuoti žemės sklypai, tame tarpe ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie turėjo būti paženklinti iki 2014 m. birželio 30 d., skyrius gavo VĮ valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą sklypų, tame tarpe ir ginčo sklypo, kadastro duomenų bylą 2014 m. rugsėjo 26 d. Iš rašto seka, kad pretendentė sklypų planų nederino apie ką Vilniaus rajono skyrius buvo informuotas 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu (t. I, b.l. 80). Paaiškinta, kad dėl to buvo taikomi Metodikos 101, 102 punktai. Taigi, šie faktai pareiškėjos nebuvo nuginčyti. Šią rašte išdėstytą informaciją patvirtina ir VĮ valstybės žemės fondo Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2014 m. birželio 30 d. aktas (t. I, b.l. 83, 84), (dėl 0,7770 ha sklypo paženklinimo), kuriame yra J. V. įrašas prie servituto nurodymo, kad atstovas nesutinka, tačiau jis nurodė, kad pastabas pateiks gavęs šį aktą ir planą. Tokiu būdu pareiškėjai J. M. (mirusi) buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo sprendimas pradėtas ginčyti gavus sprendimą, skundas teismui paduotas 2015 m. kovo 16 d. Šalys neginčija, kad pareiškėjos (mirusios) atstovas sprendimą atsiėmė 2015 m. vasario 13 d., pasirašydamas nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Skundas teismui galėjo būti paduotas per 1 mėnesį (ar per 30 dienų pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 1057) nuo skundžiamo akto gavimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis). Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną, t.y. vienas mėnuo baigiasi 2015 m. kovo 14 d. (pagal Vyriausybės nutarimą terminas baigiasi kovo 15 d., sekmadienį), kuri buvo šeštadienis, todėl paskutinė termino diena ir buvo 2015 m. kovo 16 d. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad skundžiamą sprendimą dėl sklypų suformavimo ir servituto nustatymo taip pat gavo tą pačią dieną kaip ir sprendimą atkurti nuosavybės teisę. Todėl atsakovas nepagrįstai atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą, taip pat nepagrįstai nurodė, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo privalomai turėjo būti ginčijamas ikiteismine tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).

Dėl servituto nustatymo. Sprendžiant ginčą taikytini teisės aktai: Žemės reformos įstatymas, Žemės įstatymas, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka), Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1289 Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 207 Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo (toliau – Metodika). Taip pat teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikos, aiškinant ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, apibendrinimu (LVAT biuletenis, Nr. 29, sausis-birželis, lapai 573-675).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš esminių servituto nustatymo administraciniu aktu taisyklių yra tai, kad servitutą nustatyti galima tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose toks servitutas suplanuotas. Taip pat servitutas gali būti nustatomas tik aiškiai įvardintam teisės aktuose sklypui – Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 2 punkte išvardintos šios žemės sklypų kategorijos. Nagrinėjamu atveju sklypui kelio servitutas yra nustatytas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris yra teritorijų planavimo dokumentas, o sklypas yra kategorijos, nurodytos Taisyklių 2.1. punkte (valstybinės žemės sklypas, kuris pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai). Taisyklių 3 p. nustatyta, kad 2.1. p. nurodytam sklypui gali būti projektuojami tokie servitutai kaip kelio servitutai suteikiantys teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemone ir varyti galvijus (Taisyklių punktai 3.2., 3.3., 3.4.). Servitutas turi būti nustatomas atskiru administraciniu sprendimu, nagrinėjamu atveju toks yra NŽT Vilniaus rajono skyriaus (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111)-4058 (t. I, b.l. 7-8), kurio duomenys perkelti į sprendimą atkurti nuosavybės teisę į ginčo sklypą. Servituto nustatymas administraciniu aktu turi būti pagrįstas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytais reikalavimais. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnis (1 dalis) nurodo, kaip nustatomi žemės sklype servitutai. Šis straipsnis nukreipia į būtinumą vadovautis Metodika, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami žemės servitutai, 9 dalyje nurodyta, kad sprendimuose dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai, nurodomi žemės servitutai ir jų naudojimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju taip ir vyko nuosavybės teisių atkūrimas – pirmiausia servitutas suprojektuotas žemėtvarkos projekte, po to įtvirtintas atskirame 2014 m. lapkričio 7 d. sprendime, kuriuo patvirtinti visų pareiškėjai perduodamų sklypų kadastro duomenis, o ginčo sklypui nustatomas servitutas. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnis taip pat nurodo, kad žemės sklypai projektuojami perduoti nuosavybėn vadovaujantis Metodika. Pareiškėjos A. V. atstovas, teigdamas, kad keliai privažiavimui prie sklypų žemės reformos žemėtvarkos projekte turėjo būti projektuojami atskirai, o ne nustatant servitutus dalyje sklypų, vadovaujasi Metodika. Pareiškėjos atstovas nurodė Metodikos 46, 48.3 p., taip pat teigė, kad servitutinis kelias suprojektuotas naudotis daugiau nei 5 žemės sklypų savininkams, ką jo manymu draudžia Metodika. Metodikos (galiojusi tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, tiek skundžiamų sprendimų priėmimo metu, nauja redakcija galioja nuo 2012 m. sausio 1 d., Žin., 2011, Nr. 165-7881) 45.3 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės kelias (išskyrus servitutinį kelią) projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais projektuojamas servitutinis kelias. 46 p. nustatomas naujai projektuojamo kelio plotis. 48 p. kalbama apie apmokėjimą už projektuojamą sklypą. Atsižvelgiant į nurodytą Metodikos 45.3 punkto formuluotę, nėra pagrindo išvadai, kad joje imperatyviai nustatyta, kad esant poreikiui privažiuoti prie 5 ir daugiau sklypų būtina projektuoti vietinės reikšmės kelią. Šis ribojimas nustatytas tik tam atvejui, jeigu projekte bus projektuojamas vietinės reikšmės kelias, tačiau ši norma nedraudžia projektuoti servitutinį kelią nepaisant to, prie kiek sklypų būtina privažiuoti. Atsakovas nurodo Metodikos 24 p., kuris reikalauja iš projekto autoriaus patikrinti ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai ir, nustačius, kad nėra privažiavimo, dar iki projekto rengimo pradžios turi teikti žemėtvarkos skyriui pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių ar kelio servitutų nustatymo. Pareiškėjos atstovas neneigia, kad kelio dalis jo sklype yra.

Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 105 p. taip pat reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimas perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad jeigu pagal piliečio pateiktą Išvadą toje kadastro vietovėje jam gali būti suteiktas lygiavertis sklypas, vadovaujantis Metodika pradedamas žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas. Tvarkos 118 p. nustatyta, kad sprendimuose dėl žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn turi būti nurodyti šiuose sklypuose nustatyti žemės servitutai, jei tai nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Sprendimų apskundimo tvarka nurodyta Tvarkos 122 ir 123 punktuose, t.y. sprendimai atkurti nuosavybės teisę gali būti skundžiami tiesiogiai teismui per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (dėl to pasisakyta pirmiau).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, į teisinį reguliavimą, taip pat įvertinus tai, kad sprendimą dėl kelio servituto priėmė įgaliotas subjektas, daroma išvada, kad pareiškėjos nepagrįstai ginčija kelio servituto nustatymą ginčo sklype.

Dėl sprendime atkurti nuosavybės teisę esančio įrašo, kad nuosavybės teisė atkuriama į žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sklypas galėtų būti priskirtas kokiai nors kitai paskirčiai ar įrašytas į kokį nors specialų sąrašą. Priešingai, dar 2014 m. liepos 9 d. apskaičiuojant ginčo sklypo vertę, specialistas įvertino šio sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balą (27,0), apskaičiavo sklypo vertę – 812 Lt, taikė pataisą (t. I, b.l.13-14). Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2014 m. birželio 30 d. akte pareiškėjos atstovas nesutiko tik su nurodymu dėl kelio servituto (t. I, b.l. 83), bet ne su sklypo būkle, nors vėliau pastabose ir rašė, kad sklypas apaugęs medžiais. 2013 m. spalio 14 d. įsakymu patvirtinus žemėtvarkos projektą, jo 1-me priede Nr. 337 nurodyta, kad ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (t. I, b.l. 99). Ta pati paskirtis nurodyta VĮ valstybės žemės fondo parengtuose žemės sklypo kadastro duomenyse (t. I, b.l. 125). Pareiškėjos (mirusios) atstovas pasirašė 2012 m. spalio 23 d. susirinkimo protokole (t. I, b.l. 183), kur nurodyta visų žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio. Atstovas nenurodė, kad paskirtis nurodyta neteisingai. Ir galiausiai, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (t. I, b.l. 185-186).

Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pagrindinė žemės naudojimo paskirtis apibrėžiama kaip teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymas apibrėžia žemės savininko veiklos konkrečiame sklype galimybes (LVAT 2015 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-610-520/2015). O žemės naudojimo būdas yra teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Taigi, žemės naudojimo paskirtis neturi būti siejama su žemės sklypo būkle kokiu nors laiko periodu (nei 2012 m. nei 2013 m. pareiškėjos atstovas neginčijo formuojamo sklypo paskirties nurodymo). Taip pat žemės paskirčiai neturi reikšmės faktas, kiek to sklypo savininkas turėtų investuoti, norėdamas žemę naudoti pagal pagrindinę jos paskirtį. Todėl pareiškėjos A. V. atstovo pateikti dokumentai - Žemės sklypo unik. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 16-06-Z-041 (t. II, b.l. 164-193), Antstolio 2016 m. kovo 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 32-16-424 (t. III, b.l. 1-12) - neturi jokios įtakos sprendžiant, jog skundžiamuose sprendimuose neteisingai įrašyta pagrindinė tikslinė žemės paskirtis. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatyta teritorijų planavimo dokumente – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose minėtuose aktuose, todėl savininkui tokiu būdu apibrėžtos jo veiklos žemės sklype galimybės. Atkuriant nuosavybės teisę ir suteikiant lygiavertį žemės sklypą NŽT jokiais teisės aktais nebuvo įpareigojama sutvarkyti žemės sklypus taip, kad be jokių investicijų juos būtų galima iš karto naudoti kokiai nors konkrečiai žemės ūkio veiklai. Kita vertus, pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą suteikta teisė atsisakyti siūlomo sklypo, tačiau pareiškėja (mirusi) ir jos atstovai šio sklypo neatsisakė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos A. V. atstovo teiginiai apie tai, kad skundžiamuose sprendimuose žemės naudojimo paskirtis yra nurodyta klaidingai, kad tie įrašai yra suklastoti, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja A. V. kildina iš NŽT netinkamo veikimo, įgyvendinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, t.y. suformuojant pareiškėjai (mirusiai) nuosavybės teisių atkūrimui lygiavertį sklypą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjos teises. Tam, kad reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

CK 6.246 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju neteisėtų aktų nenustatyta.

Pareiškėja A. V. turtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad sklype, į kurį atkurta nuosavybės teisė, nepagrįstai nustatyti kelio servitutai, todėl servitutų plotas, jo vertė ir yra turtinė žala. Taip pat turtinė žala kildinama iš to, kad, pasak pareiškėjos, žemės sklypo neįmanoma naudoti pagal jo tikslinę paskirtį neinvestavus į tą veiklą pareiškėjos apskaičiuotų lėšų, ką pareiškėja taip pat įvertina kaip turtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimas kildinamas iš nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, iš priimtų neteisėtų sprendimų dėl kelio servituto, žemės paskirties. Išnagrinėjus byloje esančią medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad NŽT neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti (CK 6.246 str., 6.271 str. 4 d.). Be to, konstatuotina, jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pati pareiškėja (mirusi), jos atstovai, nedalyvavo aktyviai ir operatyviai formuojant grąžintinus sklypus, laiku nenurodė dėl ginčo sklypo trūkumų, galutinai tuos trūkumus nurodė tik bylai jau esant teisme. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso procedūros yra nurodytos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Tvarkoje (105, 106, 106¹, 107, 111, 113, 118 punktai), tačiau pareiškėja nenurodo, kokie nurodytos Tvarkos reikalavimai buvo pažeisti. Bet kuriuo atveju, žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn pagal pateiktas Išvadas, tik kai jie suformuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nagrinėjamu atveju galutinai žemėtvarkos projektas dėl ginčo sklypo patvirtintas tik 2014 m. lapkričio 7 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4411, kai buvo įvertintos pareiškėjos (mirusios) atstovo pastabos 2014 m. lapkričio 4 d. raštu (t. I, b.l. 26-27), kurio pareiškėja ir jos atstovai neginčijo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad sklypai grąžinimui nuosavybėn lygiaverčiais sklypais galėjo pareiškėjai (mirusiai) būti atiduoti anksčiau. Kita vertus, pareiškėjos teisių perėmėja A. V. nenurodė konkrečiai, kokie jos kaip atstovės ar jos motinos teisių pažeidimai, sukėlę neturtinės žalos atsiradimą, kokiame etape buvo padaryti.

Apibendrinant padarytas pirmiau išvadas, teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad pareiškėjos teisių pažeidimo nustatant kelio servitutą, žemės paskirtį, atsakovo veiksmais nebuvo padaryta, neteisėti aktai nebuvo priimti, todėl nėra pagrindo nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimui. Nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujantis subjektas (NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) vykdė savo pareigas, dėl ko pareiškėjai (mirusiai) nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, suteikiant sklypą lygiaverčiu sklypu, buvo tinkamai užbaigtas. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių suprojektuoti pareiškėjai A. V. 0,0711 ha ploto žemės sklypą kitoje vietovėje taip padengiant jai padarytą materialinį nuostolį.

Neturtinės žalos samprata įtvirtinta Lietuvos įstatymų leidėjo, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėja A. V. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos dabartinė sveikatos būklė pablogėjo, ar ji patyrė emocinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, dėl jos dalyvavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju pareiškėjai A. V. turtinė ir neturtinė žala valstybės institucijos neteisėtais veiksmais negalėjo būti padaryta, nes tokie veiksmai nenustatyti. CK 6.249 straipsnio bei CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu pareiškėjos nurodomos patirtos išlaidos negali būti pripažintos kaip NŽT neteisėtų veiksmų ar neveikimo rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. V. ir J. M. (pareiškėjos J. M., (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjų) skundą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos.

TeisėjaiJolita RasiukevičienėRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė