- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-440-357/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- D. R.
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Borkovskienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00523-2012-5
NUTARTIS
2013 m. rugsėjo 11 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovui G. B., trečiajam asmeniui D. R. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per bendrovės Lietuvos filialą, ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 13401 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad tarp atsakovo ir ieškovo 2008 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo laikotarpis nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d.), kuria buvo apdraustas atsakovui priklausantis automobilis „Citroen C5,“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 1 d. ieškovui parnešta apie Kelmėje įvykusį eismo įvykį, kurio metu automobilis „Citroen C5,“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens, nuslydo nuo kelio, trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą, ko pasėkoje buvo apgadintas automobilis „Citroen C5“ priklausantis atsakovui, bei gatvės apšvietimo stulpas. 2009 m. sausio 27 d. ieškovas gavo iš Šiaulių apskrities VPK Kelmės rajono PK pažymą, kurioje buvo nurodoma, jog trečiais asmuo, būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri eismo įvykio metu buvo apgadinta. Trečiajam asmeniui už KET pažiedimą skirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda. Kadangi transporto priemonė buvo drausta ieškovo transporto priemonių draudimu, trečiajam asmeniui pateikus prašymą dėl patirtos žalos, ieškovas atliko transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus ir nustatė, kad transporto priemonės savininkui dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti nuostoliai sudaro 13401 Lt. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, transporto priemonės savininkui (atsakovui) išmokėjo 13401 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d. Kelmės rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla ir teismas nuosprendyje pripažino įrodytu faktą, kad automobilį vairavęs ir į stulpą atsitrenkęs D. R. iš įvykio vietos nuvažiavo. Kadangi atsakovas pažeidė Transporto priemonių draudimo taisyklių, kurių pagrindu buvo sudaryta automobilio „Citroen C5“ draudimo sutartis, 12.1.4., 12.1.5. ir 17.3.6. punktų reikalavimus, draudikas (ieškovas) turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, todėl atsakovui gera valia nesutinkant grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, prašo teismo keliu priteisti iš atsakovo neteisėtai gautą draudimo išmoką, procesines palūkanas ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, prašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu – P. B., ieškovo reikalavimams atsakovo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo D. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Priteisė iš „ERGO Insurance SE“, veikiančio per bendrovės Lietuvos filialą, 65,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisė iš „ERGO Insurance SE“, veikiančio per bendrovės Lietuvos filialą, G. B. 1169,81 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Byloje teismo nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, transporto priemonės savininkui G. B. 2009-02-02 išmokėjo visą 12717,09 Lt dydžio draudimo išmoką (buvo išskaičiuota nesumokėta draudimo įmokos dalis – 683,91 Lt), todėl teismo konstatuota, kad pagrindinė prievolė eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui buvo įvykdyta 2009 m. vasario 2 d. Iš byloje esančių įrodymų teismas matė, kad ieškovas apie galimą savo teisės pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti 2009 m. rugpjūčio 21 d. gavęs Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus raštą (galimai ir anksčiau, nes ieškovo siųstas užklausimas yra jau 2009 m. rugpjūčio 6 d.), todėl teismas laikė, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms apginti. Kadangi ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2012 m. rugpjūčio 16 d., t. y. jau pasibaigus vienerių metų ieškinio senaties terminui, todėl atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį ir ieškovui neprašant atnaujinti ieškinio senaties termino dėl svarbių priežasčių, teismas turi ją taikyti. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį pagrindas atmesti ieškinį yra ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo. Byloje aplinkybių, sąlygojančių senaties termino sustabdymą ar nutraukimą teismas nenustatė. Įvertinus įstatymines nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad atsakovas pagrįstai prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį (tuo pačiu ir reikalavimą priteisti procesines palūkanas), todėl teismas ieškinį atmetė taikant ieškinio senatį. Atmetus ieškinį dėl senaties, teismas nepasisakė dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo.
Atmetus ieškinį dėl senaties teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Ergo Insurance SE prašo įvertinti ar nėra LR CPK 34 str. 5 d. numatytų pagrindų dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui LR CPK 34 str. 3 d. numatyta tvarka, ieškinio senaties terminą, jei jis praleistas, vadovaujantis LR CK 1.131 str. atnaujinti, panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, netinkamai kvalifikavo draudimo teisinius santykius pagal draudimo rūšį, to pasėkoje vadovavosi netinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.
2. Apeliantas įsitikinęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs visiškai kitu pagrindu ir iš visai kitos draudimo rūšies sutarties, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu atsirandančios draudiko regreso teisės taikymo atsakingam už žalos padarymą asmeniui ir šiam reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Laiko, kad baudžiamosios bylos išsprendimo data – 2013 m. sausio 24 d. yra šios civilinės bylos ieškinio senaties termino eigos pradžia.
3. Apeliantas prašo ieškinio senaties terminą, jei jis praleistas, vadovaujantis LR CK 1.131 straipsniu, atnaujinti.
4. Būtent išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai, kad trečiasis asmuo D. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos ir kad policijos pareigūnas P. B. suklastojo eismo įvykio dokumentus, yra prejudiciniai faktai šioje civilinėje byloje, kadangi tai yra civilinio ieškinio faktinis pagrindas - tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ir yra šioje civilinėje byloje įrodinėjimo pagrindas.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo D. R. 2009 m. sausio 6 d. pateikęs ieškovui pranešimą apie 2009 m. sausio 1 d. eismo įvykį, nenurodė aplinkybės, jog buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tuo draudikui pateikė neteisingą bei klaidinančią informaciją apie eismo įvykį, taip buvo pažeistos esminės draudėjo draudimo sutartimi prisiimtos pareigos. Taip pat buvo pažeistos draudimo sutartimi prisiimtos pareigos pagal draudimo taisyklių 12.1.4 p. – nepalikti kelių eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus LR Kelių eismo taisyklėse, todėl draudikas taisyklių 17.3.1. p. ir 17.3.6. p. pagrindu įgijo teisę draudėjui nemokėti draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas,
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apelianto pateikiamas ieškinio senaties termino eigos pradžios objektyviojo momento siejimas su baudžiamosios bylos išsprendimu ar įsiteisėjimu, atsakovo laikytinas teisiškai nepagrįstu. Teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Kadangi ieškinys buvo pareikštas 2012-08-16, t.y. praleidus minėtą senaties terminą todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs praleisto termino atnaujinimo pagrindų, pagrįstai konstatavo tokio ieškovo procesinio elgesio teisines pasekmes ir, esant atitinkamam atsakovo prašymui, ieškinį atmetė. Apeliantui prašant atnaujinti senaties terminą, lieka nebeaišku, ar apeliantas pripažįstą jį praleidęs ar ne. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustatęs, jog praleistas ieškinio senaties terminas, ieškinio pagrįstumo klausimo kitais aspektais neanalizavo, todėl nesuprantami apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl ieškinio senaties termino ir jo eigos pradžios momento nustatymo
Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato LR CK bei kiti įstatymai. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas apie galimą savo teisės pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti 2009 m. rugpjūčio 21 d. gavęs Lietuvos Respublikos STT Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus raštą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimas ikiteisminio tyrimo skyriaus raštas buvo pakankamai informatyvus ir pakankamas, ieškovui įvertinti savo galimai pažeistų teisių apimtis ir nuspręsti dėl teisinės gynybos priemonių. Aplinkybė, kad ieškovas jau 2009-08-25 kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos grąžinimo, patvirtina pagrįstai teismo nustatytą pažeistos teisės sužinojimo momentą. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad 2009-08-25, 2009-12-08, 2010-12-22, 2011-09-27 siuntė atsakovui pranešimus, raginančius geranoriškai grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi nekaltumo prezumpcija teigdamas, kad tik apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinus asmenį kaltu atsiranda galimybė pagrįstai teigti asmenį padarius teisės pažeidimą ir remtis prejudiciniais faktais. Tačiau aplinkybė, kad ieškovas nelaukęs teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos grąžinimo, paneigia apelianto nurodomą objektyviojo ieškinio senaties termino pradžios momentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas reikalavimą atsakovui grąžinti išmokėtą draudimo išmoką grindžia iš sutartinių įsipareigojimų, įtvirtintų su atsakovu sudarytoje draudimo sutartyje, kurios neatskiriama dalis yra draudimo taisyklės, pažeidimo, pasireiškiančio įsipareigojimo nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, galimu nesilaikymu, o ne iš administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimo. Todėl nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo išvadai, kad baudžiamosios bylos išsprendimo data yra šios civilinės bylos ieškinio senaties termino eigos pradžia.
Dėl bylos esmės, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė remdamasis vien tik ieškinio senaties taikymu, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo ir neįvertino ginčo faktinių aplinkybių.
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo įvertinti aplinkybes: užsitęsęs ir sudėtingas ikiteisminis tyrimas, ieškovo veiksmai, siekiant kaip galima greičiau nustatyti objektyvią tiesą, atsakovo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ir ieškovui pareiškus pretenzijas, laikyti svarbiomis priežastimis, dėl kurių terminas praleistas, bei, atsižvelgiant į šiam ginčui taikytiną ieškinio senaties termino trukmę ir tai, kad ieškovas nepiktnaudžiavo savo teisminės gynybos teise, tik įsitikinęs dėl teisiškai reikšmingų faktų kreipėsi į teismą, ieškinio senaties terminą, jei jis praleistas, vadovaujantis LR CK 1.131 straipsniu, atnaujinti. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar ieškinio senaties terminas praleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis B. D. v. Mažeikių sporto mokykla byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-170/2010). Tai reiškia, kad teismas šį klausimą privalo spręsti ne formaliai, bet turi aiškintis bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant ieškinio senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimus.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl faktinio ir teisinio ieškinio pagrindo nepasisakė visiškai.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.). Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, netaikant ieškinio senaties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio1 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Atsižvelgiant į tai, nustatytas ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų pažeidimas turi įtakos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nustatęs esant senačiai, tačiau pačios bylos iš esmės neanalizavo, netyrė byloje esančių įrodymų ir jokių išvadų dėl ieškinio reikalavimą grindžiančių faktinių bei teisinių aplinkybių nepadarė, nesprendė ar yra senaties termino atnaujinimo pagrindai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kiti apeliacinių skundų argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Esant išdėstytų argumentų visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti trūkumai yra esminiai ir pagal nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.